Architektų vizija: kūrybinė studija Amsterdamo širdyje

Suprojektuoti šios erdvės interjerą buvo patikėta studijos i29 architektams – jaunam profesionalų duetui, jau spėjusiam pelnyti ne vieną aukštą įvertinimą tiek Olandijoje, tiek už jos ribų.
Didžiuliame eklektiškame XIX a. pastate atsirado tik viena erdvė, tinkama kūrybiniam darbui – nedidelė patalpa cokolinėje fasadą puošiančio bokšto dalyje. Vienas jos pranašumų – romantiška senamiesčio panorama, atsiverianti pro didžiulius langus, o kitas, kurį galėtume vertinti ir kaip problemą, yra didelis lubų aukštis, siekiantis kone 5 m. Kadangi studiją buvo planuojama naudoti ne tik kaip kūrybinę, bet ir gyvenamąją patalpą, sprendimas įrengti antrąjį aukštą arba antresolę būtų buvęs labai tinkamas, jeigu ne vienas bet: pačiame kambario viduryje įrengti metaliniai sraigtiniai laiptai, vedantys aukštyn, į bokšto apžvalgos aikštelę.
Studija Room on the Roof skirta įvairių sričių menininkams – nuo muzikų ir poetų iki fotografų ir instaliacijų kūrėjų. Apylinkių vaizdus, įskaitant ir žmonių knibždelynę Damm aikštėje galima stebėti per tam skirtą teleskopą; norint per daug neatsitraukti nuo kūrybos netgi sudaromas individualus rezidentų maitinimo meniu. Kūrinius, gimusius tarp studijos sienų, ketinama eksponuoti De Bijenkorf centro vitrinose ir kitose miesto viešosiose erdvėse.
Projekto organizatorių sumanymu, jie turėtų atspindėti istorinius prekybos kompanijos ryšius su meno pasauliu, taip pat parodyti De Bijenkorf kaip modernumą ir kūrybiškumą puoselėjančią įmonę.
Kadangi iš anksto tiesiog neįmanoma numatyti, kokio žanro menininkai apsistos studijoje, kokie bus jų lūkesčiai ir kūrinių siužetai, architektai pasistengė sukurti dekoru neperkrautą aplinką, per daug nekrintančią į akis ir suteikiančią daugiau virtualios erdvės galimoms inspiracijoms. Visas studijos tūris buvo padalytas į dvi dalis: vieną jų sudarė senojo interjero erdvė, kartu su baldais ir įranga nuspalvinta neutralia balta spalva, o kitą – naujai sukurta gyvenamoji struktūra, suformuota iš natūralaus nedažyto medžio masyvo plokščių.
Natūralus medis, anot vieno projekto autorių, architekto Jeroeno Dellenseno, leidžia ne tik sušildyti klasikinio stiliaus interjerą, padaryti jį paprastesnį ir demokratiškesnį, bet ir iš dalies kompensuoti erdvės atvirumą – juk didžiuliai langai atsiveria net į tris bokšto puses. Kaip jau esame minėję ankstesnėse publikacijose, nūnai populiarios medžio masyvo plokštės leidžia greitai ir kokybiškai montuoti įvairias architektūrines konstrukcijas ir nereikalauja papildomų apdailos darbų.
Įrengiant gyvenamosios dalies struktūrą, teko atsižvelgti tiek į didelį lubų aukštį, tiek į kuklų pagrindą – juk studijos grindų plotas neviršijo 16 m2. Anot J. Dellenseno, buvo atsisakyta idėjos naudoti esamus sraigtinius laiptus kaip funkcinį elementą, paliekant jiems vien dekoratyvinio akcento vaidmenį, tad savaime gimė mintis išrikiuoti funkcines zonas palei vienintelę akliną kambario sieną vertikalia kryptimi.
Ta proga architektai prisiminė chrestomatinį savo mėgstamo kūrinio „Alisa stebuklų šalyje“ epizodą, kuriame Alisa ūmai išauga per visą kambario tūrį, ir nusprendė pažaisti detalių masteliu, suteikdami rezidentams galimybę vis apžvelgti kambarį netikėtu išaugusio vaiko rakursu. Atskiros būsto zonos – miegamasis, darbo vieta, drabužinė – įgavo jaukių pusiau uždarų erdvių komplekso pavidalą.
Siekiant išlaikyti bendrą kompaktiškumą, boksai tarpusavyje buvo sujungti ne įprastais laiptais, o stačiomis medinėmis kopėtaitėmis, kas iš pirmo žvilgsnio atrodė šiek tiek rizikinga. Tačiau, anot architektų, realus kūrybos procesas reikalauja rimties ir susikaupimo, o laipiojimas aukštyn ir žemyn to anaiptol neskatina. Kita vertus, susisiekimo sunkumai priverčia pasverti kiekvieno judesio būtinybę. Arba pasigesti šalia styrančių sraigtinių laiptų…
Amsterdamo nacionalinis muziejus (Rijksmuseum) tapo studijos eksploatavimo kultūrinės dalies partneriu, padedančiu atrinkti potencialius projekto dalyvius. Pirmas menininkas, apsigyvenęs studijoje Room on the Roof, buvo jaunas dizaineris Maarten Baas, pagarsėjęs sėkmingu bendradarbiavimu su kultine olandų kompanija Moooi. Jo sukurtos instaliacijos netruko papuošti De Bijenkorf vitrinas ir prisidėti prie studijos kultūrinės misijos vykdymo.
Bokšto pjūviai ir planas
——————————————————————-
Apie autorius:
Studiją „i29 | interior architects“ 2003 m. įkūrė olandų architektai Jasparas Jansenas (g. 1970) ir Jeroenas Dellensenas (g. 1972). Jau pirmasis jų bendras projektas – fotografijos agentūros POE biuro interjeras – buvo nominuotas Olandijos dizaino prizui (Dutch Design Award) ir pelnė Roterdamo dizaino apdovanojimą. Nuo to laiko jie sukūrė daugybę visuomeninių ir privačių interjerų, o 2009 m. laimėjo nacionalinį interjero dizaino apdovanojimą The Great Indoors Awards ir buvo paskelbti Metų dizaino kompanija. Architektų teigimu, jų kūrybos leitmotyvas – erdvė, formuojama per materialiųjų objektų dizainą.
„Interjerų projektavimą galėtume prilyginti muzikos kūrimui: taip kaip muzikai atlikti yra svarbi tyla, užpildanti pauzes tarp gaidų, taip ir interjerui yra svarbi erdvė, kurią, pasitelkę struktūrą ir ritmą, formuojame lakonišku, kone abstrakčiu būdu. Stengiamės perteikti daiktų esmę, kartu išlaikydami paprastą ir suprantamą jų formą, o svarbiausia – išgaudami malonumą iš erdvės kūrimo proceso.”
– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose
žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.