14 kv. metrų sodybą architektė sukūrė šalia Elektrėnų

„Šis regionas man ypatingas tuo, kad tėtis yra iš jo kilęs, mano vaikystės vasaros, žiemos atostogos praleistos prie Elektrėnų marių, todėl ir sodybai ieškojau vietos kažkur šitame regione“, – pasakoja pašnekovė.

Paieškos architektę E. Butrimavičiūtę atvedė į sklypą už kelių kilometrų nuo Vievio. Prieš kelerius metus žemę kalvotoje ir ežeringoje vietovėje įsigijo jau turėdama aiškų tikslą – čia pastatyti eksperimentinį poilsio namuką, kuris būtų kaip įmanoma mažiausias, bet patogus, talpinantis viską, kas reikalinga kelių dienų viešnagei.

„Tai visada iššūkis – mažiausią įmanomą plotą padaryti kuo patogesnį. Į 200 kvadratinių metrų plotą [viską sutalpinti] ne taip sudėtinga, tik fantazijos reikalas, kaip apipavidalinti, kad būtų gražu“, – svarsto ji.

Small living, arba gyvenimo mažose erdvėse, judėjimas, pasak architektės, jau ir Lietuvoje vis labiau populiarėja. Kaip vieną pagrindinių jo privalumų pašnekovė įvardija ekonominį – pastatyti didelį namą ir ji prižiūrėti kainuoja brangiau. Mažas pastatas reiškia ir mažesnę intervenciją į gamtą.

„Kuo mažiau vartojimo, nereikia panaudoti tiek daug medžiagų… Tai atsiremia į ekologiškumą. Žmonės pyksta, kai miestuose kartais namai vienas arti kito, bet aš manau, kad miestuose taip turėtų būti, kad užpildytų kuo mažiau erdvės. Išlieka daugiau natūralios gamtos“, – sako architektė.

E. Butrimavičiūtė neslepia – kad ir kiti norėtų tokio namelio, išgirsta dažnai, tiesa, spėja, kad žmones atbaido didesnės, nei jie įsivaizduoja, sąnaudos.

„Inžinerinės sistemos kainuoja labai daug, o mažam ar dideliam bus tas pats. Daug pastangų kainuoja ir prisikviesti žmones dėl tokio mažo objekto. Jiems galbūt neapsimoka. Šito negalima nuspėti ir įvertinti. Kaina išaugo vien dėl to, kad turi važiuoti kažkur toli ir daryti tuos dalykus“, – pasakoja ji.

E. Butrimavičiūtei buvo svarbu, kad čia nereikėtų kloti sunkių betoninių pamatų – panaudoti sraigtiniai, kuriuos išsukus namelį būtų galima perkelti į kitą vietą.

Namelis surinktas per tris dienas iš jau gamykloje išpjautų lengvos konstrukcijos skydų. Namelio viduje – 14 kvadratinių metrų: tilpo visavertė virtuvė su šaldytuvu, kaitlente, valgomojo zona, lova, nemažas dušas su tualetu, net krosnelė romantiškiems vakarams.

Baldus mažai erdvei architektė suprojektavo specialiai, interjero stilistiką vadina jaukiai lietuviškai modernia. Akcentams panaudojo turėtą verpstę ir savo tėčio studijų laikų piešinius. Ir puikiai pamena įrengimo pabaigą žiemą prieš dvejus metus, kai užsikūrusi krosnelę pasijuto nuosavame pasakų namelyje.

„Ne visi suprato tą dydį ir iki šio nesupranta. Nelabai supranta, ką veikti tokiame mažame namelyje, bet aš galvoju, kad aktyvi veikla turėtų būti lauke, o ramus poilsis, knyga, židinys – viduje, o tam daug vietos tikrai nereikia“, – įsitikinusi namelio autorė.

Čia daug laisvės ir žmonėms, ir šunims, sako ji, o didžioji vertybė – erdvi panorama su gamtos spalvų gama, debesimis ir žvaigždėmis. Čia E. Butrimavičiūtė nori koncentruotis į gerai praleistą laiką, o ne daiktus, kai svarbiau – ne penki skirtingų indų komplektai, o ką veiki ir kaip jautiesi.

Plačiau – lapkričio 3 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.