Santechnikos darbai: vandentiekio ir kanalizacijos sistema

Tai svarbu, nes pravedžiojus vamzdyną ir sustačius vadinamas „rozetes“, prietaiso pajungimo taškai kartais turi tiksliai atitikti sienoje įmontuotas jungtis – kitais atvejais, žinoma, užtenka panaudoti lanksčias jungtis.

Pavyzdžiui, klozeto kanalizacijos išvedimas neretai tiksliai turi atitikti grindyse įmontuotą kanalizacijos movą – kitaip klozetas gali būti per toli ar per arti nuo sienos. Arba dušo čiaupas – turi tiksliai atitikti sienoje įmontuotas rozetes. Tam naudojamas ir specialus rozečių tvirtinimo šablonas.

Vedžiojant kanalizacijos vamzdyną, labai svarbu nustatyti tinkamus nuolydžius – turėtų būti bent 1%. Todėl, jei norima perkelti klozetą į kitą vietą, kartais tai tiesiog be papildomai už klozeto montuojamos įrangos neįmanoma – vamzdis didelio diametro, o norint klozetą perkelti keletą metrų į kitą vietą, atitinkamai reikia pakelti ir vamzdį. Atitinkamai jis gali pakilti aukščiau nei klozeto išbėgimo taškas. Tuomet gali reikėti pakelti patį klozetą aukščiau. Santechnikos mechanizmams pajungti į kanalizaciją visada stengiamės naudoti kietas jungtis – tiesiog nuotekos jomis geriau bėga, nekliūva. Lanksčias jungtis reikėtų naudoti tik tada kai kitaip neįmanoma.

Vandentiekio sistemos vamzdžių atvedimas prie santechnikos prietaisų galimas dviem būdais – nuosekliu arba per kolektorių. Nuosekliu būdu sistemos atšakos (į atskirus prietaisus) vamdžiai prijungiami nuo vieno pagrindinio vamzdžio – jei tas vamzdis vedamas toliau nuo vandentiekio stovo, atitinkamai jis turi būti didesnio diametro nei atsišakojantys vamzdžiai.

Minusas tokios sistemos yra tas, kad visos atsišakojimų jungtys lieka neprieinamose vietose. Tačiau gerai atliekant darbą, jokių problemų iškilt neturėtų. Tokiu būdu mažiau sunaudojama vamzdžių.

Per kolektorių jungiant visi sujungimai lieka prieinamose vietose – prie mechanizmų ir kolektoriaus dėžėje. Tačiau pati kolektoriaus dėžė nepuošia ir užima vietos.

Karšto vandens vamzdis pajungiamas kairėje pusėje, šalto – dešinėje.

Naudojami kelių tipų sujungimai ir vamzdžiai:
 

*  presuojami sujungimai su lanksčiais daugiasluoksniais vamzdžiais. Šie sujungimai labai patikimi, jiems nebaisi vibracija. Dažniausiai mes juos ir naudojame – reikalingas specialus prietaisas, replės vamzdžiui atkirpti ir vamzdžio kalibratorius;

* lituojami sujungimai ir kieti vamzdžiai;

* susukamos jungtys – naudojamos pajungti pačius santechnikos prietaisus arba pajungiant vandentiekį nuo metalinių stovo vamzdžių prie daugiasluoksnių.

Šie sujungimai dažniausiai naudojami prieinamose vietose, nes vibracijos atveju gali atsilaisvinti – gali tekti paveržti. Suveržiant naudojami santechniniai raktai, specialus tepalas, pakulos. Pakulos ant jungties vyriško sriegio užsukamos prieš sriegį ir užtepamas tepalas. Reikia žinoti, kiek vynioti pakulų, kad sujungimą pilnai susuktume ir užsandarintume.

* varinės lituojamos jungtys su variniais vamzdžiais. Dažniausiai naudojama uždarose sistemose – šildymo sistemose. Vandentiekio sistemai geriau nenaudoti. Naudojant, jungtis užmaunama ant pašlifuoto vamzdžio, kurį dar reikia sutepti specialiu tepalu ir pakaitinama. Jei jungtis su lydmetaliu – kaitinama, kol lydmetalis šiek tiek išteka iš jungties, o jei be lydmetalio – įkaitinus sujungimą, ant jo liejamas lydmetalis.

Prieš atliekant tolesnius darbus, visi vandentiekio sistemos prietaisų pajungimai (rozetės) užaklinami ir paleidžiamas vanduo – tikrinama, ar visi sujungimai sandarūs. Be to, po visais vamzdynais einančiais grindimis, turi būti padėtas tvirtas pagrindas, kad uždėjus svorį, joks vamzdis nelinktų daugiau nei leistina.

Karšto vandens vamdžiai, einantys po grindimis ar sienose toliau nuo pajungimo taškų, įvelkami į specialų izoliacinį (poroloninį) apvalkalą – kad vanduo bėgdamas iki taško neatvėstų šildydamas aplinkos.