Įdomu: kaip vanduo atiteka iki gyventojų namų?

1-oji dalis

Mes savo namuose naudojame iš požeminių gręžinių išgautą tyrą vandenį, kurio kokybė ir sudėtis įprastai nieko nesiskiria nuo prekybos centruose pardavinėjamo vandens buteliukuose. Iš požeminių gręžinių, kurių skaičiuojame per 280, išgautas vanduo patenka į vandens gerinimo įrenginius, kuriuose yra prisotinamas oro, tam, kad pasišalintų natūraliai požeminiame vandenyje esančios medžiagos. Geležis iš vandens šalinama pasitelkiant kvarcinį smėlį. Visas šis vandens apdorojimo procesas vyksta bendrovės vandenvietėse, kurių skaičius šiuo metu siekia 36.

2-oji dalis

Paruoštas, išvalytas ir visada tik kokybiškas ir saugus naudoti geriamasis vanduo iš vandenvietės keliauja į magistralinius tinklus. Magistraliniai vandentiekio tinklai išsiskiria savo skersmeniu, kuris siekia 400-900 mm.

3-ioji dalis

Vanduo magistraliniais vamzdynais teka tol, kol pasiekia skirstomuosius/gatvės tinklus. Dabar „Vilniaus vandenys“ iš viso prižiūri 1719 km vandentiekio vamzdynų tinklo (magistralinių ir skirstomųjų tinklų). Lyginant su magistralinio tinklo vamzdynu, skirstomieji vamzdžiai yra siauresni, jų skersmuo siekia 100-400 mm. Keliaudamas skirstomuoju vamzdynu vanduo atiteka iki namo įvado.

4-oji dalis, kuria rūpinasi namo administratoriai arba bendrijos atstovai.

Įvadui kirtus namo išorinę sieną, vanduo teka inžineriniais namo vidaus tinklais, įveikęs šį kelią, vanduo pagaliau pasiekia gyventojų čiaupus. Šiame etape už vandens kelią yra atsakingas namo administratorius arba bendrija.

Kaip vamzdyje susikaupia nuosėdos ir kodėl jų sankaupos vieną dieną nusprendžia palikti vamzdžio sienelę

Pirmiausia, apie nuosėdas vamzdyje:

Vanduo yra vienas geriausių tirpiklių ir negali būti visiškai grynas, nes jame yra ištirpę daug įvairių medžiagų ir natūralių mineralų. Išvalytame, saugiame bei kokybiškame vandenyje yra ir plika akimi nematomų geležies bei mangano dalelių (šis skaičius neviršija nustatytų higienos normų), kurios po kontakto su deguonimi (oru) tekėdamos magistraliniais ir skirstomaisiais tinklais nusėda ant vamzdynų sienelių. Ant senų vamzdžių sienelių šios dalelės nusėda daug lengviau, taip sudarydamos natūralias nuosėdas bei geležies ir mangano sankaupas.

Kodėl šios sankaupos atsiskiria nuo vamzdžio sienelės:

Nuo vamzdžio sienelės susikaupusios geležies ir mangano sankaupos atsiskirti gali dėl ne vienos priežasties, dažniausiai: vamzdyje pasikeitusio vandens tekėjimo greičio (vandentiekio avarijos, vandens paėmimas iš priešgaisrinių hidrantų, elektros dingimas vandens kėlimo stotyse, technologinis tekėjimo krypties pasikeitimas, padidėjęs vandens sunaudojimas) ir dėl skirtingose vamzdžio atkarpose susiformavusių skirtingo dydžio geležies ir mangano sankaupų.

Kaip atsiskyrusios sankaupos veikia pro vamzdžius tekantį ir iš vandenvietės atkeliaujantį sveiką, kokybišką ir aukščiausius reikalavimus atitinkantį vandenį:

Nuo vamzdžio sienelės atsiskyrusios geležies ir mangano dalelės sukelia vandens drumstumą, kuris yra iš čiaupo bėgančio rudo, juodo ar su nuosėdomis vandens priežastis.

Kaip šios situacijos išvengti:

Išvengti neįmanoma, laikas veikia visus, tačiau, aišku, jei visi po žeme esantys vamzdžiai būtų tik nauji, o neskaičiuotų kelias dešimtis metų, galėtume būti ramūs. Visgi, tokiose situacijose padeda vandentiekio tinklo plovimas, žinoma, reikia išplauti ne keletą skirtingų atkarpų, o visą vamzdynų tinklą nuo vandenvietės: magistralinius ir skirstomuosius tinklus.

Kaip šiuo metu gydome vamzdynų tinklus

Daugiau nei 80 proc. vandentiekio vamzdynų infrastruktūros Vilniuje skaičiuoja jau daugiau nei 30 metų. Avarijos tinkluose, rudas vanduo, periodiniai vandens slėgio svyravimai dažniausiai yra nusidėvėjusių vamzdynų pasekmė.

Koks sprendimas, ką daryti?

Pirmiausia, skirti dėmesio infrastruktūros atnaujinimui, tačiau, aišku, viso Vilniaus perkasti vienu metu negalima, todėl reiktų vadovautis principu: dalį atnaujinti, dalį pagydyti.

Kaip gydyti?

Unikaliausio ir efektyviausio sprendimo, deja, bet nėra. Keletas šalių taiko „vamzdynų kamščių“ metodiką, taip pat yra šalių, kuriose vandentiekio vamzdynų problemos sprendžiamos „vamzdžio šalčio terapijos“ būdu. Tačiau šiuos sprendimus daugelis kritikuoja dėl vandens tiekimo visiško nutraukimo ir padidėjusios vamzdžio trūkimo rizikos.

Kaip gydome Vilniaus vandentiekį mes?

Mes pasitikime gerąja kitų šalių praktika ir savo patirtimi bei vykdome vamzdynų plovimo specialia įranga darbus. Šiuo metu didžiausias dėmesys – Naujamiesčio rajonui, kur „Vilniaus vandenys“ išplaus 40 km vamzdynų tinklo. Čia bendrovė plaus ne keletą pavienių atkarpėlių – plaus viską, nes rimtos žaizdos pleistru nepagydysi, tam reikia ir specialių vaistų ir ypatingo rūpesčio.

Kaip vyksta vamzdžio plovimas?

Vamzdžio plovimui yra naudojama speciali įranga, kuri oro ir vandens mišinio pagalba vamzdyje išplauna nusistovėjusios geležies ir mangano dalelių apnašas. Viename vamzdžio gale paduodamas oro-vandens mišinys, kitame pašalinamos nuo vamzdžio atsiskyrusios nuosėdos. Toks vamzdynų atkarpos plovimas reikalauja investicijų, nes išplauti 1 km vamzdynų tinklo kainuoja 7500 eurų. Tačiau gydyti reikia ir reikia tai daryti reikia metras po metro.