Šilumos siurbliai – modernus būdas gyventi šiltai

https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313
https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313

Kas yra šilumos siurblys ir kaip jis veikia?

Paprastai kalbant, šilumos siurblys – tai šiuolaikinis techninis prietaisas, kuris surenka šilumą iš lauko ar žemės ir nukreipia ją į namus. Paprastai šiuolaikinėje prekyboje išskiriami trys šilumos siurblių tipai: šilumos siurblys „gruntas–vanduo“ (paprasčiau vadinamas geoterminiu šilumos siurbliu); šilumos siurblys „oras–vanduo“ iršilumos siurblys „oras–oras“. Palyginti neseniai Lietuvos prekyboje pasirodė ištraukiamojo oro šilumos siurbliai.

Kas sudaro šilumos siurblį ir kaip jis veikia

Vidinis šilumos siurblio kontūras sudarytas iš kondensatoriaus, kapiliarų, garintuvo ir kompresoriaus, veikiančio pasitelkiant elektros energiją. Taip pat šilumos siurblio viduje turėtų būti termoreguliatorius, kuriuo valdomas įrenginys, aušinimo skystis ir specialios sistemoje cirkuliuojančios freoninės dujos. Tokiu būdu aušinimo skystis, veikiamas didelioslėgio, per kapiliarus patenka į garintuvą, kur dėl staigiai kritusio spaudimo ir vyksta garinimo procesas.

 

Aušinimo skystis pasiima šilumą iš vidinių garintuvo sienelių, o garintuvas gauna šilumą iš žemės ar vandens ir taip gali būti nuolat vėsinamas. Kompresorius surenka aušinimo dujų pavidalo skystį iš garintuvo irjį suslegia, dėl to aušinimo skysčio temperatūra staigiai pakyla ir patenka į kondensatorių. Be to, kondensatoriuje dėl spaudimo įšilęs aušinimo skystis atiduoda šilumą (90–120 oC) ir vėl pereina į skystą pavidalą.

 

 

Šis procesas vykstanuolatos. Tad kai namie temperatūra pasiekia norimą lygį, elektrinė grandinė sutraukiama termoreguliatoriaus, ir šilumos siurblys nustoja veikti. Kai temperatūra namuose krinta, termoreguliatorius vėl įjungia šilumos siurblį. Tokiu būdu aušinimo skystis šilumos siurblyje vykdo vadinamąjį Kerno ciklą.

 

Taigi šilumos siurbliai tiesiog perpumpuoja žemės, vandens ar net oro teikiamą šilumos energiją ir šildo patalpą, kurioje yra įrengti. Skelbiama, kad maždaug 70 proc. šildymui reikiamos energijos galima surinkti visiškai nemokamai tiesiog iš gamtos ir tik 25 proc. energijos būtina išeikvoti paties siurblio darbui. Kitaip sakant, šilumos siurbliai leidžia sutaupyti maždaug tris ketvirtadalius energijos, kuri paprastai eikvojama kitiems šildymo būdams.

Šilumos siurblys „oras–vanduo“

„Lyginant su kitais šilumos siurbliais, šis išsiskiria tuo, kad jam įrengti nereikia jokių gręžinių, t. y. nereikės atlikti jokių kasimo darbų. Prietaisas tiesiog stovi namo išorėje visiškai negadindamas vaizdo, nes atrodo kaip paprastas kondicionierius, – pasakoja bendrovės „Eko2šiluma“ direktorius Rolandas Grikšas. –Šilumos siurblys įjungiamas į vidinę dalį, iš kurios šildomas karštas vanduo, grindys ir radiatoriai.

 

Šiam siurbliui nereikia jokio dujinio įvado, iš tiesų pakanka tik elektros įvado.“ Pasak specialisto, lyginant su kitokio tipo šilumos siurbliais, šie išsiskiria kur kasgreičiau montavimuir instaliavimu. Katilo „oras–vanduo“ pastatymas ir prijungimas prie sistemosužtrunka nuo vienos iki dviejų dienų, tad, nusprendus įsirengti minėtą šildymo būdą, jau po poros dienų namie bus galima džiaugtis ir karštu vandeniu, ir šiluma.

 

 

Namo šio tipo šilumos siurbliuiįvesti specialiai ruošti nereikia, nereikia papildomų katilinių ar daug vietos (tokiam siurbliui įrengti užtenka maždaug kvadrato namo ploto), tereikia turėti normalų elektros įvadą. „Šį šilumos siurblį galima sumontuoti tualete, vonioje ar skalbimo patalpoje, – tikina R. Grikšas, „Mitsubishi Electric“ atstovas Lietuvoje. – Vidinė dalis atrodys kaip standartinis šaldytuvas (60×70 ir 1,60 arba 1,80 m aukščio), o iš išorėsbus į kondicionierių panašus prietaisas.“Beje, ši sistema bus efektyvesnė maždaug trečdaliu (pigesnė išeigos požiūriu),jei name įrengtas grindinis šildymas.

 

Tačiau, pasak specialisto, tai nėra labai svarbu, net ir turint radiatorius vis tiek ši šildymo sistema padeda taupyti. „Renkantis šilumos siurblį labai svarbu atkreipti dėmesį į kai kuriuos parametrus, – pataria specialistas. – Pirmiausia, kiek ir kam Jūs gaunate garantiją. Taivienas pagrindinių dalykų. Suteikiama dvejų metų garantija,apskaičiavus visas sąnaudas,gali būti kiek per trumpa, reikėtų ilgesnio garantinio periodo.

 

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar garantija suteikiamavienai kuriaidetalei, ar viskam, įskaitant darbus. Reikšmingas ir naudingumo koeficientas, t. y. kiek siurblysišskiria šilumos esant vienokiomsar kitokioms temperatūroms.Be galo svarbu,kiek garantinių valandų gamintojas duoda šilumos siurblio kompresoriui,nes jis yra visos šildymo sistemos širdis.“

 

Ir galiausiai, renkantis siurblio galingumą, vertėtų atsižvelgti į tai, koks Jūsų namas. Jei namas yra naujos statybos, pasyvus, energiškai taupus, reikėtų skaičiuoti, kad jam prireiks 15–20 vatų šilumos vienam kvadratiniam metrui, jei namas ne pasyvus, bet gerai apšiltintas – jam gali reikėti nuo 40–50 vatų kvadratui, o jei namas yra senesnės statybos, gali prireikti 50–70 vatų kvadratui.

 

Geoterminis šilumos siurblys

Tradiciškai geoterminis šildymas užtikrina pastatų šildymą irkaršto vandens ruošimą, tačiau sistemos su įvairiais priedais taip pat dažnai naudojamos ir patalpoms vėsinti, ir baseinams šildyti.

 

„Šis šilumos siurblys energijos taupymo požiūriu yra pats palankiausias iš visų, – tvirtina Robertas Kleštornas, bendrovės „Ekoklima“ direktorius. – Nieko geriau šią dieną rinkoje nėra. Tačiau šio siurblio trūkumas tas, kad nepigiai atsieina jį įrengti, mat reikia gręžinio. Todėl toks A klasės namų šildymo būdas ne visuomet racionalus – nors sutaupytos šilumos procentinė išraiška didelė, piniginė išraiška nebus atitinkama, nes namas yra labai taupus. Tačiau jei turime namą, kuriam reikia didesnio šildymo poreikio, nėra energiškai taupesnio būdo už geoterminį šildymą.“

 

Pasak specialisto, iš gręžinių nemokamai gaunamas šaltis, kuriuo galima vėsinti ir kondicionuoti patalpas, o šildymas yra pats pigiausias. Be to, lauke neatsiranda jokių įrenginių, o pats siurblys veikia be garso. Geoterminiaišilumos siurbliai, užtikrinantys aplinkos energijos vartojimą, gali veikti su keletu skirtingų šilumos šaltinių – paviršinio dirvos sluoksnio energija, įrengiant horizontalų lauko kolektorių; giluminiais zondais, naudojant žemės gelmių šilumą; vandens telkinio šilumos energija, įrengiant horizontalų kolektorių vandens telkinio dugne; gruntiniuvandeniuiš gręžinių.

 

Pasak R. Kleštorno, šio tipo šildymas tinka ir miesto, ir užmiesčio namams, nes gręžiniui nereikia daug vietos. „Retai kada geoterminio gręžinio įrengti negalima, – tvirtina specialistas. –Šiuolaikinės gręžimo technologijos leidžia iš vieno nedidelio šulinėlio gręžti į visus šonusįstrižai irįsirengti gręžinius. Pagrindinis kriterijus – atsiperkamumas. Centrinio šildymo kaina dabar palyginti nedidelė, o geoterminio šildymo įrengimo sąnaudos yra nemažos, ši sistema atsiperka negreitai, šis procesas gali užtrukti apie dešimt metų.“Geoterminis šilumos siurblys energijos,suvartojamos šildymui,kiekįgali sumažinti iki 80 proc.

 

Tradiciškai geoterminis šildymas užtikrina pastatų šildymą irkaršto vandens ruošimą, tačiau sistemos su įvairiais priedais taip pat dažnai naudojamos ir patalpoms vėsinti, ir baseinams šildyti.

Šilumos siurblys„oras–oras“

Šilumos siurbliai „oras–oras“yra paprasčiausias ir ekonomiškiausias sprendimas patalpoms šildyti, naudojant lauko ore esančią energiją.

 

Tai ekologiška ir aplinką tausojanti sistema, naudojanti atsinaujinančius energijos išteklius. „Oras–oras“ šilumos siurbliai gali būti diegiami bet kokio ploto ar planonamuose, tiesa, šiai sistemai labai svarbi vidinių įrenginių sumontavimo vieta, kad oro srautai kuo efektyviau pasiskirstytų erdvėje, – pasakoja bendrovės „Eko2šiluma“ direktorius Rolandas Grikšas. –Šilumos siurblius „oras–oras“paprasta sumontuoti tiek naujos statybos, tiek senesniuose būstuose, o dėl komforto ir nedidelių sąnaudų tai idealus sprendimas papildyti jau esančią vandeninę šildymo sistemą (kietojoar skystojokuro, dujinę, elektrinę ir kt.).“

 

Šią dieną rinkoje galima rasti įvairių tipų siurblių – sieninių, lubinių, kanalinių (ortakinių), grindinių, palubinių ir t. t.Vasarą šio tipo siurbliai veikia kaip oro kondicionieriai patalpoms vėsinti, o vidiniuose įrenginiuose įdiegtos efektyvios filtrų sistemos išvalo patalpų orą, pašalindamosdulkes, žiedadulkesir kitus alergenus.„Šilumos siurbliai „oras–oras“ yra labai komfortiškas šildymosi /vėsinimosi būdas, nespatalpų oro temperatūra reguliuojama mygtuko paspaudimu, – tvirtina ekspertas. –Įrenginio darbą galima programuoti savaitei, o su papildomi priedu –belaidžiu (Wi-Fi)adapteriu – valdyti jį nuotoliniu būdu.“

 

Pasak R.Grikšo, šilumos siurblys taip pat nereikalauja ypatingos priežiūros, tereikia retkarčiais išvalyti įrenginio filtrus.

Ištraukiamojo oro šilumos siurblys

Skandinavijoje šildymas tokiu siurbliu yra labai paplitęs, jis skirtas A klasės energinio efektyvumo namams. „Švedijoje apie 80 proc.naujiems namams parduodamų šilumos siurblių yra būtent ištraukiamojo oro siurbliai, – pasakoja Robertas Kleštornas, bendrovės „Ekoklima“direktorius. –Kai namas yra beveik pasyvus, jo šildyti beveik nereikia, bet reikia vėdinti. O šio šilumos siurblio šaltinis – ne lauko oras, ne gręžinys, bet vėdinamas oras, kurį mes iš namų išmetame lauk. Iš jopaimama šiluma, kurios užtenka visam namui.

 

Tokiu būdu įrenginys vėdina namą, tiekia šilumą ir ruošia karštą vandenį.“ Šio tipo šilumos siurblys jungiamas su centrine oro tiekimo sistema,pats siurblysturi integruotą nuolatinės srovės orapūtę irvandens šildytuvą, taip pat integruotą papildomą elektrinį kaitintuvą, kuris naudojamas, kai iš ištraukiamojo oronepakanka energijos. Ištraukiamojo oro siurblys pritaikytas radiatoriams,apskaičiuotiems žemoms temperatūroms, arba grindims šildyti. Pats siurblys gali būti jungiamas įvairiais būdais, pvz., prie saulės kolektorių, dviejų ar daugiau skirtingų temperatūrų šildymo sistemų arba papildomo karšto vandens šildytuvo.

 

„Šis šilumos siurblys tiks tiems, kuriųšilumos poreikis mažas, tačiau pastatasnemažo ploto, mat šilumos šaltiniui turi pakakti oro, kurį reikia vėdinti ar ventiliuoti, – sako R. Kleštornas, bendrovės „Nibe“ atstovas Lietuvoje. – Taigi galėtume kalbėti apie standartinį maždaug 150 kv. m namą, turintį iki 6 kilovatų šilumos poreikį.

 

Tuomet tai tikrai racionalus sprendimas, šilumos siurblys šildo, ruošia karštą vandenį ir vėdina.“Pats šilumos siurblys atrodo kaip šaldytuvas, gražaus dizaino kvadratinė dėžė, ją sumontuoti labai paprasta. Nors specialios patalpos šiam siurbliuinereikia, tačiau visgi geriausia jį statyti ūkinėje patalpoje.

 

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – 
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose
žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.