ŠVOK konferencijoje – dėmesys šilumos siurblių rinkai

Šilumos siurbliai ir energinis efektyvumas – vis aktualesnė tema. Ne tik dėl aplinkosauginių, bet ir ekonominių, geopolitinių sprendimų.

Klimato kaita ir susiję iššūkiai verčia ieškoti tvaresnių energijos vartojimo būdų. Šilumos siurbliai yra vienas efektyviausių būdų mažinti anglies dioksido emisijas ir tampa vis populiaresni dėl augančių elektros kainų.

Reaguodama į šias tendencijas Šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų asociacija gegužės 8 d. suorganizavo konferenciją „Šilumos siurblių tendencijos ir energinis efektyvumas“, kurioje ekspertai dalijosi rinkos naujienomis ir potencialiomis kryptimis.

Renginį atidarė asociacijos direktorius Darius Jokubauskas, pasveikinęs pranešėjus ir gausiai susirinkusią specialistų auditoriją. Sveikinimo žodį tarė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovė (LPK) Raminta Radavičienė, savo kalboje akcentavusi susidūrimą su dideliais iššūkiais – geopolitine įtampa, kuri skatina stiprinti atsparumą, įskaitant energetinį bei ekonominį spaudimą. 

Pirmąjį pranešimą tema „Atsinaujinančios energetikos plėtra: ką svarbu žinoti praktiškai“ skaičiusi Lietuvos energetikos agentūros (LEA) direktorė Agnė Bagočiutė akcentavo augusią saulės ir vėjo elektrinių galią bei padidėjusius pagamintos elektros rodiklius.

Teigiamos tendencijos numatomos ir artimiausiu metu. Energetikos agentūros atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) siekiai glaudžiai susiję su Lietuvos siekiu didinti energetinį savarankiškumą, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir prisidėti prie Europos Sąjungos žaliosios pertvarkos.

Vienas pagrindinių tikslų – iki 2030 metų užtikrinti, kad bent 45 % galutinio energijos suvartojimo Lietuvoje sudarytų energija iš atsinaujinančių šaltinių.

Anot LEA direktorės, nacionalinis AEI rodiklis bus pasiektas iki 2028 m. įgyvendinus esamas ir planuojamas priemones. Įgyvendinus visas esamas ir planuojamas priemones 2030 m. AEI dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime sudarys 68,4 proc.

Ko Lietuva gali pasimokyti iš Norvegijos

Konferencijoje gerąja praktika pasidalijo svečias iš Skandinavijos – Rolf Iver Mytting Hagemoen, Norvegijos šilumos siurblių asociacijos vykdantysis direktorius. Pranešime „Europos šilumos siurblių rinkos apžvalga. Norvegijos geroji praktika“ jis pabrėžė, kad nors norvegai kurį laiką nuosekliai domėjosi šilumos siurbliais, rinka gerokai suaktyvėjo būtent po karo Ukrainoje pradžios. 2022–2023 m. šilumos siurblių pardavimai Norvegijoje buvo istoriškai aukšti. 

Nors skandinavai vertina šią technologiją, pagal apimtis juos lenkia estai. Pranešėjas išskyrė keletą veiksnių, kurie silpnina šilumos siurblių rinką Europoje: reguliavimo neapibrėžtumas, atidėtos subsidijos, staigūs politikos pokyčiai, aukštesnės elektros nei dujų kainos, infliacija. Dar vienas trūkumas – vartotojų pasiekiamumas.

„Norvegijoje specialistai daug kalba apie technologijas, kurių vartotojai neperpranta, todėl aš noriu kalbėti apie technologijos naudas – ką šilumos siurbliai gali pagerinti. Juk galutiniam vartotojui aktualiausia sumažinti energijos sąnaudas. Dabar norvegai renovuodami namus gerokai daugiau orientuojasi į energinio efektyvumo didinimą. Jie ne tik keičia langus, apšiltina namą, bet ir pasirenka efektyviausią priemonę norėdami sumažinti sąnaudas – montuoja šilumos siurblį“, – tendenciją pastebi Norvegijos šilumos siurblių asociacijos atstovas. 

Tačiau nebūtinai tokios pačios teigiamos tendencijos lydi verslo sektorių Norvegijoje. Pastebima problema, kad kai kurie vystytojai nori pastatyti objektą kuo pigiau ir renkasi šildymą elektra. Atsakingesni vystytojai, pavyzdžiui, naujų viešbučių, taip pat valstybinių įmonių užsakymai vykdomi montuojant šilumos siurblius.

Norvegas paklaustas, kokias pamokas Lietuva galėtų perimti iš jo šalies, įvardijo pirmiausia politinį stabilumą. „Politinė kryptis labai svarbu. O jūsų valdančioji dauguma nuolat keičiasi. Reikia nuoseklumo, nes šilumos siurblių rinkos negalima „įjungti ir išjungti“. Kitas svarbus aspektas – investuoti ir skatinti jaunus žmones mokytis elektrikų, montuotojų profesijos“, – pataria Norvegijos šilumos siurblių pramonės lyderis.

Šilumos siurblių rinkai – šviesi ateitis, bet svarbu padėti galutiniam vartotojui

Konferencijoje dalyvavęs LR Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupės vyresnysis patarėjas Martinas Nyderis pranešime „Energijos vartojimo efektyvumas Lietuvos pastatų sektoriuje“ apžvelgė ilgalaikę pastatų renovacijos strategiją, kuri leis optimizuoti renovacijos procesą, tiksliau planuoti išlaidas. Kartu su atnaujintais projektais mažinamas CO2 išmetimas ir taupoma energija.

Konferenciją uždarė bendras Dariaus Pranckevičiaus iš Lietuvos energetikos instituto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento dr. Virginijaus Radziukyno pranešimas „Šilumos siurblio integracija su kitomis technologijomis“.

Viena pagrindinių jų pranešimo išvadų – šilumos siurbliai, integruoti į hibridines sistemas kartu su DSR („Demand Side Response“) technologijomis, leidžia ne tik naudoti įvairius energijos šaltinius (pvz., saulės, vėjo, elektrinius katilus), bet ir aktyviai valdyti vartojimo apkrovas pagal tinklo signalus ar kainų pokyčius, taip sumažinant piko apkrovas.

Jie pabrėžė, kad „integruotos sistemos atitinka žiedinės ekonomikos, skaitmenizacijos ir energetinio saugumo principus, todėl yra ilgalaikis sprendimas tiek miestų, tiek pramonės transformacijai“.

Dr. V. Radziukynas, paprašytas prognozuoti rinkos ateitį po 5 ar 10 metų, pabrėžė visavertę technologijų plėtrą: „Visos technologijos bus vystomos ir gerės funkcionalumas bei valdymas ir pats efektyvumas. Taip pat stipriau įdarbinsime dirbtinį intelektą.

Ateityje bus įvairesnių sistemų, kurios gebės dirbti kartu, o tai leis pasiekti didžiausią efektą galutiniam vartotojui.“ 

Kalbėdamas apie potencialių pirkėjų įsitraukimą renkantis šilumos siurblį, jis skatino domėtis pačius vartotojus, bet sutiko, kad technologijos tampa vis sudėtingesnės, todėl reikia specialistų įsikišimo. „Tačiau svarbu, kad patarimas būtų nekomplikuotas – paprastas ir aiškus. Kad šilumos siurblio technologijos neprimintų banginio, o matytume viską paprastai ir aiškiai“, – sako LPK viceprezidentas.

Deimantė Daugintytė