Senovinės korėjietiškos šildomos grindys „GUDEUL“

Šis žodis tik XIX a. atkeliavo iš senosios kinų kalbos ir reiškia „šiltos grindys“. Tačiau daugiau nei du tūkstantmečius Korėjoje apibūdinti tokiai šildymo sistemai buvo vartotas kitas terminas „Gudeul“ – „šiltas akmuo“.

Pirmą kartą šildomosios grindys rašytiniuose šaltiniuose paminėtos Tangų dinastijos valdymo laikais „Senojoje Tangų knygoje“. Kitaip nei Romos imperijoje, kur grindinis šildymas (gipokaustas) laikui bėgant buvo prarastas, Korėjoje tokio tipo šildymo sistema buvo naudojama ir perduodama iš kartos į kartą, o šiandien – itin populiarus modernus jos variantas.

„Gudeul“ susideda iš trijų elementų: židinio (naudojamo ir maistui gaminti), grindyse įrengtų horizontalių kanalų ir vertikalių dūmtraukių, užtikrinančių trauką. Šiltas oras iš židinio keliauja grindyse vingiuojančiais kanalais, atiduoda šilumą ir išeina į lauką per dūmtraukius. Kad sistema veiktų efektyviai, reikėjo rasti dviejų priešingų sąlygų aukso vidurį. Juk horizontalūs kanalai grindyse turėjo būti vingiuoti ir nelabai platūs, kad šiltas oras ne iškeliautų į lauką, o šildytų kambarį. Kita vertus, kad būtų užtikrintas geras kuro degimas, šiltą orą buvo būtina kuo greičiau išvaryti į lauką. Taigi, kad šildymas būtų efektyvus, tokiai sistemai įrengti reikėjo didelio meistriškumo.

Židinys įprastai buvo įrengiamas virtuvėje arba išorinėje kambario sienoje. Aplink virtuvę su įrengtais dviem ar trim židiniais buvo statomi kambariai, šildomi „Gudeul“ sistema. Senuosiuose korėjiečių namuose įprastai stovėdavo vienas arba du metaliniai katilai. Ugnis, naudojama maistui gaminti, buvo racionaliai išnaudojama prie virtuvės besišliejančioms patalpoms šildyti.

Virtuvė buvo statoma apytiksliai metru žemiau nei šildomos patalpos, todėl dūmai ir šiltas oras be kliūčių cirkuliavo po grindimis.

Dar XX a. pradžioje Korėjoje buvo galima apsilankyti unikaliame senoviniame kambaryje, kurio „Gudeul“ sistema buvo neįtikimai veiksminga. Šiame būste užtekdavo vieno įkaitinimo ciklo (kartą iškūrenti židinį), kad kambaryje net 45 paras būtų palaikoma komfortiška temperatūra. Per Korėjos karą (1950–1953) šis kambarys buvo visiškai sugriautas, o 1982 m. atstatytas ir tapo turistų itin mėgstama vieta. Šiandien kartą iškūrenus krosnį kambarys vasarą išlieka šiltas net dešimt dienų, o žiemą – tris.

Beje, namai su „Gudeul“ šildymo sistema šiaurinėje Korėjos pusiasalio dalyje skyrėsi nuo aptiktų šalies pietuose. Šiaurėje virtuvė ir svetainė nebuvo atskirtos siena ir šiluma sklisdavo ne tik iš grindų, bet ir iš krosnies, o tai šildymo sistemą darė dar efektyvesnę. Pietuose virtuvė ir svetainė buvo atskirtos, kad dūmai iš krosnies nepatektų į svetainę.

Tradicinė korėjietiška šildymo sistema turėjo didelę įtaką socialiniams santykiams ir buitiniams korėjiečių kultūros ypatumams. Būtent dėl to tradiciniuose korėjietiškuose namuose nebuvo klojami kilimai, nebuvo lovų, žmonės paprastai miegodavo ant grindų apsikloję antklodėmis. Dieną taip pat sėdėdavo ant grindų prireikus prisidengę tomis pačiomis antklodėmis. Pagal senovinį korėjietišką etiketą svečiui buvo siūloma atsisėsti pačioje šilčiausioje vietoje. Kambario, kuriame įrengta „Gudeul“ sistema, grindys įšildavo nevienodai. Kuo ilgiau keliauja oras, tuo mažiau nuo jo įšyla grindys. Todėl gerbiami žmonės, senoliai ir svečiai paprastai buvo sodinami ant šiltesnės grindų dalies – tai buvo laikoma ypatingos pagarbos ir svetingumo ženklu.

Šiandien korėjiečių namuose retai kada galima pamatyti tradicinį „Gudeul“ šildymą. Dabar šiuolaikiniuose namuose, įskaitant ir vadinamuosius „Ondol“ butus daugiaaukščiuose namuose, šildomasi savotiška patobulinta „Gudeul“ sistema – vandeniniu grindų šildymu radiatoriais. Grindys šildomos ne karštu oru, o vandeniu. Įdomu tai, kad tokią sistemą sukūrė ne patys korėjiečiai.

XX a. pradžioje garsus amerikiečių architektas Frankas Lloydas Wrightas projektavo viešbutį Japonijoje. Viename iš japonų namų architektas pastebėjo kambarį, kuris itin skyrėsi nuo įprastų japoniškų kambarių. Grindys jame buvo šiltos ir nuklotos geltonu popieriumi. Pasirodė, kad būsto savininkas buvo ilgą laiką gyvenęs Korėjoje ir grįžęs į gimtinę įsirengė „Gudeul“ sistemą savo namuose. F. L. Wrightui toks sprendimas pasirodė itin originalus ir naudingas, tad amerikiečių architektas ėmė taikyti tokią šildymo sistemą savo projektuose, o ilgainiui sukūrė grindinį šildymą radiatoriais.

Amerikiečių architekto išradimas šiuolaikiniams korėjiečiams pasirodė itin priimtinas. Užteko tik kelių pavyzdžių ir naujasis sistemos „Gudeul“ variantas paplito po visą Pietų Korėją. Šiandien taip šildomasi beveik visuose korėjietiškuose namuose. 

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – — – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – 
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.