Kokį pasirinkti šildymo katilą?

https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313
https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313

Mūsų pavyzdyje – 15 kW. Galingumas reikalingas BŠV priklauso nuo daugelio faktorių, bet paprastai jis sudaro 20- 50 procentų nuo galingumo reikalingo patalpų šildymui. Karštą buitinį vandenį katilas šildo ne visą laiką, o tik tada kai yra būtinybė. Valdymo automatika dažniausiai būna sureguliuota taip, kad atsiradus poreikiui šildyti BŠV, katilas nustoja tiekti šilumą į šildymo sistemą.

Kaip padarytas dujinis katilas?

Katilas susideda iš šių pagrindinių dalių: degiklio, šilumokaičio, šilumos izoliacijos ir valdymo automatikos. Degiklyje yra deginamos dujos, karšti degimo produktai kaitina šilumokaitį per kurį teka šildomas vanduo. Degimo produktai, atidavę savo šilumą šilumokaičiui, yra pašalinami per dūmtraukį. Dažniausiai katilų šilumokaičiai būna:

Ketiniai šilumokaičiai atsparūs rūdijimui, bet jautrūs staigiems šilumos pokyčiams. Katilai su šiais šilumokaičiais yra labai sunkūs.

Plieniniai šilumokaičiai bijo rūdijimo. Tokiems katilams reikia užtikrinti, kad grįžtančio vandens temperatūra būtų aukštesnė negu 60 C. Priešingu atveju ant katilo šilumokaičio susidaro degimo produktų kondensatas, kuriame esančios rūgštys ardo katilo korpusą.

Variniai šilumokaičiai yra lengvi ir atsparūs korozijai. Esant reikalui juos lengva išimti iš katilo ir išplauti.

 

Katilas su nedidelio tūrio šilumokaičiu yra saugesnis, jame galima greičiau keisti temperatūras. Mažo tūrio šilumokaičiuose vanduo teka didesniu greičiu, todėl juose mažiau nusėda kalkių.

Buitinio šilto vandens (BŠV) ruošimas.

Karštas vanduo šildymo sistemoje ir karštas vanduo bėgantis iš dušo nėra vienas ir tas pats. Vanduo šildymo sistemoje cirkuliuoja uždaru ratu ir esant normaliomis sąlygomis, vanduo (ar kitas šilumos nešėjas) papildomai nei įpilamas, nei išleidžiamas. Vanduo (ar kitas šilumos nešėjas) esantis šildymo sistemoje yra visiškai atskirtas nuo vandentiekio vandens, kurį mes toliau vadinsime termofikaciniu vandeniu (TV). Šiltas buitinis vanduo gaunamas pašildant šaltą vandentiekio vandenį, o panaudotas vanduo nuvedamas į kanalizaciją. BŠV gali būti ruošiamas dviems būdais:

Tekančio vandens šildytuvuose šaltas vanduo teka per didelio ploto šilumos perdavimo elementus (plokšteles ar vamzdelius) ir nuo jų įkaista. Praktiškai toks šildytuvas turi būti pakankamai didelio šiluminio galingumo. Norint padidinti 35 -iais laipsniais tekančio vandens 10 l/min srautą reikia apie 24 kW šiluminio galingumo.  Yra sunku palaikyti vienodą tekančio vandens temperatūrą. Tokių šildytuvų šilumos energija gali būti elektra, dujų ar kito kuro degimo produktų šiluma ar termofikacinis vanduo.

Tūriniuose vandens šildytuvai vanduo yra pašildomas iš anksto ir laikomas šiltas nuolat. Pradėjus naudoti šiltą vandenį į jį patenka toks pats kiekis šalto vandens, ir iškart pašildomas iki nustatytos temperatūros. Keturių asmenų šeimai pilnai pakanka 200 l boilerio.

 

Tūrinis vandens šildytuvas yra patogesnis už tekančio vandens.

 

Jei jūs patalpų šildymui naudojate santykinai brangų kurą (elektrą, skystą kurą) BŠV geriausia ruošti elektrinio boilerio pagalba, ypač jei turite naktinio tarifo elektros skaitliuką.
Jei šildymui naudojate dujas, tada BŠV geriau ruošti netiesioginio šildymo boileriu.

Netiesioginio šildymo boileris – tai vandens bakas su šilumos izoliacija ir viduje turintis šilumokaitį. Tai dažniausia būna spiralės formos vamzdis, kuriuo tekėdamas termofikacinis vanduo įkaitina spiralę, o ji sušildo bake esantį vandentiekio vandenį.

Koks yra dviejų kontūrų katilas?

Dviejų kontūrų katilas šildo termofikacinį vandenį radiatoriams (tai pirminis kontūras) ir ruošia šiltą buitinį vandenį (antrinis kontūras). Iš esmės, jei katilą ir netiesioginio šildymo boilerį sujungtumėme ir patalpintume į vieną korpusą tai mes gautumėme dviejų kontūrų katilą. Paprastai boileriai tokiuose katiluose būna 60 – 100 l tūrio. Kai kurie dviejų kontūrų katilai vietoj tūrinio boilerio turi momentinį šilumokaitį, kuriame ruošiamas BŠV. Jei pageidaujamas ypač didelis BŠV kiekis, tada geriau pirkti atskirai vieno kontūro katilą ir didelio tūrio boilerį.

Į ką reiktų atkreipti dėmesį renkantis dujinį katilą?

Katilai iki 100 kW dažniausia gaminami su atmosferiniu degikliu. Šiuolaikiniai katilai turi turėti apsaugos sistemas, kurios išjungtų katilą esant šiom situacijom: neplanuotai dingus liepsnai pakuroje, dingus dujoms, dingus elektrai, perkaitus katilui, sumažėjus kamino traukai. Pirkdami katilą atkreipkite dėmesį, kokiam dujų slėgiui yra pritaikytas katilas. Lietuvoje dujų slėgis būna apie 18 -20 mbar, bet būna, kad slėgis nukrenta iki 13 mbar. Jei realus dujų slėgis bus mažesnis negu nurodyta katilo pase, katilo galingumas bus atitinkamai mažesnis. Katilas turi turėti CE ženklą. Taigi mes nusprendėme pasirinkti 15 kW katilą, 200 litrų boilerį, plieninius radiatorius ir plastikinius vamzdžius. Mūsų name bus štai kokia santechninė scema:

 

Šioje santechninėje schemoje yra numatytas atskiras  boilerio siurblys, nes vasarą šildymo siurblys neveiks. Vadovaujantis šia schema jau būtų galima montuoti šildymo sistemą, bet mes dar nepakalbėjome apie šildomas grindis. Bus žymiai maloniau, jei hole, virtuvėje ir vonioje grindys bus šiltos.

Sildymas.com