5 namo vietos, kurios išleidžia į aplinką daugiausiai energijos

Tuo tarpu pristatome 5 dažniausiai šilumą leidžiančias vietas:

Sienos;

Stogas;

Langai ir durys;

Grindys;

Rūsys.

Ką galima padaryti, kad sumažintumėte tą išmetamos energijos kiekį? Yra keletas darbų, kuriuos padarę bent iš dalies sumažinsite energijos praradimą.

Rūsio sienos ryja jūsų šilumą

Paprastai seniau statant namą, pirmiausia buvo iš betono liejamas rūsys, tada daroma betoninė perdanga ir ant tokios plokštumos statomas namas. Vėliau rūsio sienos užkasamos žemėmis ir atrodo, kad namas stovi tiesiog ant žemės.

Žiema mūsų platumoje yra gana žvarbi. Drėgna žemė aplink namą įšąla apie 1 metrą ar net daugiau. Tai reiškia, kad rūsio viršutinė sienos dalis yra beveik neigiamos temperatūros. Būtent šią sienos dalį šildyti sunaudojama nemažai energijos.

Kaip tokį energijos rajūną sutramdyti? Apšiltinti namo rūsio sienas iš vidaus. Pakaks nedidelio sluoksnio mineralinės vatos arba putplasčio, kad temperatūra rūsyje pasikeistų dramatiškai. Tvirtinate 5 cm pločio profilius, sudedate vatą arba putplasčio plokštes ir pritvirtinate gipso kartono arba OSB lakštus. Tarpus sandarinate montavimo putomis arba hermetiku. Vidinės rūsio sienos gali likti betoninės – tokia tekstūra dabar yra madinga ne tik rūsyje, bet ir gyvenamosiose patalpose.

Grindys pirmame aukšte irgi leidžia šilumą

Jei rūsio nėra, pirmojo aukšto grindims tenka atlaikyti visą šaltį, sklindantį iš žemės žvarbią žiemą. Dėl to šiuolaikinėje statyboje plokštiniai pamatai yra šiltinami gana storu polistirolo sluoksniu. Tiesa, tokiuose pamatuose iš karto montuojamos ir šildomos grindys, kurios užkerta kelią bet kokiems šalčiams. Bet jei jūsų namas senesnės statybos, šildomų grindų greičiausiai neturite.

Apšiltinti grindis galima tik darant kapitalinį remontą. Jei įmanoma grindis pakelti bent 10-15 cm ir dėl to neliesite rankomis lubų, galite ryžtis grindų apšiltinimui ir šildomų grindų sistemoms. Jų yra įvairių. Net jei neturite centrinio šildymo, galima įsirengti elektra šildomas grindis, kurias įjungsite tik žiemą.

Langai ir durys nekalti, kaltas jų sumontavimas

Labai dažnai pasitaiko toks paradoksas – pasikeitėte prieš keletą metų senus langus į plastikinius, o kaip šalta, taip šalta…

Pats langas su dviejų stiklų paketu paprastai apsaugo nuo 20 laipsnių šalčio be didesnio vargo. Bet jei jis yra sumontuotas tinkamai. Ar dėjote langus pats? Jei samdėte meistrus, kiek metų garantijos jie jums davė? Nieko nedavė? Štai čia ir išryškėja mūsų statybos rinkos problema – ieškodami kuo pigesnių darbų pertaupome montavimo kokybės sąskaita. Dėl to langai ir durys, o tiksliau ertmės aplink juos lieka nepakankamai gerai užsandarintos.

Lietuviai meistrai labai pasitiki montažinių putų galia – papurškime „makroflekso“ ir po poros dienų viskas bus sandaru. Deja, ne visada taip nutinka.

Kaip sutvarkyti šį nesklandumą (statybininkai naudoja liaudišką terminą „kliurka“)? Šaltis paprastai eina pro plyšius po palange ir tarp apdailos ir plastikinio rėmo. Pirmiausias darbas, ką reiktų padaryti žiemą – užklijuoti specialia langų sandarinimo juostele. Galima tam tikrus plyšius užtepti ir hermetiku (silikonu). Tokiu būdu bent šiek tiek bus sustabdytas energijos nutekėjimas.

Stogas šilumos išleidžia ne daugiausiai

Dažnai tenka girdėti, kad stogas yra pagrindinis energijos išmetimo kaltininkas. Įvairiais skaičiavimais togas išleidžia 20-25 proc. visos energijos. Bet tai ne tiek daug, kiek išleidžia sienos. Jos leidžia 30-35 proc. energijos. Bet nebeieškokime kaltų, o iš karto pasižiūrėkime, ką padaryti, kad tuos procentus sumažintume bent per pusę.

Šlaitinis stogas turi bent 3 vietas, kurios yra problematiškos. Tai šiferio sujungimas pačiame viršuje, zona aplink kaminą ir apdaila apačioje prie lietvamzdžių. Su sujungimais galima greitai susitvarkyti paėmus flakonėlį montažinių putų. Beje per tas skyles į pakraikę gali lįsti paukščiai, kurie sukelia nemažai streso palėpės gyventojams (o ten dažniausiai įrengiami nedideli kambarėliai vaikams). Net jei stogas apšiltintas mineraline vata, į vidų lendantys paukščiai gali tą varą išdraskyti ir taip stogas tampa nesandarus. Užtaisę tokiu sujungimus atsikvėpsite tikrai lengviau.

Zoną aplink kamino išėjimą į išorę taip pat reiktų papildomai apšiltinti. Beje, per kaminą taip pat į vidų eina šaltas oras ir išeina lauk. Ypač, jei turite namuose židinį, kurį kūrenate gana retai. Tam reikalui naudojamos specialios kamino pagalvės, kurios išleidžia dūmus į išorę, bet neleidžia šalčiui įeiti į vidų.

Sudėtingiausia bus su apatine stogo apdaila. Gali tekti ją nuardyti ir apšiltinti iš naujo.

Šiltinti stogą rekomenduojama ekovata. Ji yra purškiama ir kur kas sandaresnė, nei lengvai paukščių ir pelių ištampoma mineralinė vata, arba ne itin sandariai susidedančios putplasčio plokštės. Tai kol kas brangi technologija, tačiau su kiekvienais metais ji pinga dėl atsiradusios konkurencijos. Naujos statybos namai šiltinami dažniausiai naudojant šią technologiją, tad reiktų pasvarstyti galybes renovuoti palėpes ir apšiltinti seną stogą tinkamai.

Didžiausias šilumos rajūnas – sienos

Taip, sienos yra nesandariausios, ypač senesnės statybos namuose. Senoji statybos technologija buvo gana ydinga – du sluoksniai plytų, o tarp jų oro tarpas. Kad nereikėtų papildomai apdirbinėti fasado, laukinis sluoksnis buvo mūrijamas iš baltų plytų, o vidinis iš raudonų su skylutėmis. Deja, tokios sienos nėra efektyvios ir į aplinką leidžia labai daug energijos. Kaip jas apšiltinti?

Variantai yra trys:

Fasado šiltinimas;

Vidaus sienų šiltinimas;

Tarpų sienoje užpildymas ekovata.

Bet kuriuo atveju, tai gana brangus sprendimas, nes namo sienos turi didžiulį plotą, kur kas didesnį, nei stogas. Negalima apšiltinti vienos sienos, o kitą palikti neapšiltintą keliems metams.

Vidaus šildymas kur kas paprastesnis. Čia galima apšildyti kambarį po kambario. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kampams ir sienos bei grindų jungtims.

Kai namo sienose yra oro tarpas, reiktų pasikonsultuoti su specialistais ar tikrai jį galima sandariai užpildyti ekovata ar kitu skystos celiuliozės pagrindu pagaminta izoliacine medžiaga. Kai kuriose vietose reikės sieną šiek tiek pagriauti, tad svarbu, kiek kainuos jos sutvarkymas.

Manote, kad tos penkios vietos išleidžia visą šilumą? Deja, jų yra ir daugiau. Viena tokių vietų – virtuvės gartraukis. Ar tikrai jis padarytas kokybiškai ir žiemą per jį į vidų nesiveržia šaltis? Tas pats su kondicionieriaus anga, vandens vamzdžiais ateinančiais iš rūsio, elektros instaliacijomis. Smulkmenos, tačiau kai jų 5 ar 10, šilumos nuostoliai gali būti žymesni. Reiktų įvertinti ir tokias vietas. Bent 1-5 proc. sumažintas šilumos išmetimas sumažina šildymo išlaidas keliasdešimt eurų per metus, o tai jau kili šimtai per dešimtmetį. Nuo to ir reiktų pradėti skaičiavimus prieš investuojant į renovaciją.