Nuotekų valymo principai sklype

https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313
https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313

Taisyklės ir reglamentai

Jei nėra galimybės prisijungti prie centralizuotų kanalizacijos tinklų, reikia montuoti nuotekų valymo įrenginį. Pasirinkimas šioje srityje yra labai įvairus – paprasčiausia išgriebimo talpa, septikų sistema, biologinio valymo įrenginiai. Privačiame sektoriuje savininkai renkasi nedidelius, bet efektyvius valymo įrenginius. Mažais laikomi valymo įrenginiai iki 50 gyventojo ekvivalento (GE – gyventojų ekvivalentas, kitaip ekvivalentiškas gyventojų skaičius, apskaičiuotas pagal vienetinį nuotekų penkių parų biocheminį deguonies suvartojimą, sąlygiškai atitinkantis vienam gyventojui per parą tenkantį teršalų kiekį (60 g BDS5 per parą).

Lietuvoje šiuo metu galioja Aplinkosauginės buitinių nuotekų filtravimo įrenginių įrengimo gamtinėmis sąlygomis taisyklės (LAND 21-01) ir Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentas. Pastarajame dokumente pateikti nuotekų valymo įrenginių projektavimo ir eksploatacijos aprašymai.

Įrenginio tipo parinkimas

Nuotekų valymo įrenginys parenkamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vietines sąlygas.

Atsižvelgiama į šiuos niuansus:

grunto geologinės ir hidrogeologinės savybes;

nuotekų išleidimo galimybes;

gruntinio vandens panaudojimą vandeniui tiekti;

sklypo dydį;

nuotekų užterštumą ir jų svyravimus;

aptarnavimo sąlygas;

aplinkosaugos reikalavimus;

eksploatavimo trukmę.

Paprasčiausi valymo įrenginiai

Daugelyje objektų, kuriuose gyvenama ne periodiškai, galima pasirinkti paprasčiausią išgriebimo talpą. Tokių įrenginių nereikia nuolat prižiūrėti. Jei įrengta nuotekų valymo sistema su septiku ir gruntinės filtracijos įrenginiu, užtenka periodiškai stebėti nuotekų lygį ir laiku išvežti septiko turinį. Šio tipo įrenginiams jokios įtakos nedaro nuotekų pritekėjimo sumažėjimas ar nuotekų tiekimo nutraukimas. Įrenginėjant tokią paprastą valymo sistemą, reikia vadovautis racionaliais vartotojo kriterijais. Didesnei šeimai gali reikėti 10 kub. m. ir didesnio nuotekų kaupimo rezervuaro. Asenizacinio automobilio talpa yra 5–10 kub. m. Taigi reikėtų įvertinti ir galimybę privažiuoti dideliems automobiliams prie itin arti pastatytų individualių namų, sodo bendrijų teritorijų.

Biologinio valymo įrenginiai

Buitinių nuotekų valymo biologiniai įrenginiai skirti nuotekoms, patenkančioms iš virtuvės, vonios, tualetų. Į šiuos įrenginius negalima pilti tepalų, naftos produktų, riebalų, išskyrus nutekančių nuo indų, cheminių medžiagų, ypač turinčių chloro. Taip pat negali patekti paviršinės nuotekos nuo stogų, kiemų, drenažinis vanduo, vanduo iš baseinų.

Buitinių nuotekų valymo vanduo gali būti infiltruojamas į gruntą, nuvedamas į pakeles, melioracijos griovius, išleidžiamas į vandens telkinius, nukreipiamas antriniam naudojimui. Nutekamieji vandenys dirbtinėmis sąlygomis gali būti valomi biofiltruose ir aerotankuose. Biologinis nutekamųjų vandenų valymo metodas pagrįstas mikroorganizmų gebėjimu skaidyti suspenduotas, koloidines ir ištirpusias organines medžiagas.

Biologinio valymo galimybę lemia šie veiksniai:

organinių medžiagų sugebėjimas oksiduotis;

mikroorganizmams būtinos maisto medžiagos;

teršalų koncentracija turi būti ne didesnė už nustatytas normas;

vandens rūgštingumo reakcija pH turi būti artima neutraliai;

vandenyje negali būti deguoniui trukdančių patekti paviršinio aktyvumo medžiagų.

Įprastinį biologinio valymo įrenginį sudaro centriškai išdėstytos dvi cilindrinės talpyklos su kūginiais dugnais. Vidinė dalis – aeracinė zona (aerotankas), išorinė dalis – antrinis nusodintuvas. Aeracinės zonos centre įrengtas vertikalusis vamzdis su aeratoriumi. Tiekiant suslėgtą orą iš orapūtės į aeratorių, pasiurbiamas sutankėjęs veiklusis dumblas iš antrinio nusodintuvo ir dumblo mišinys iš aeracinės zonos. Taip sudaromas cirkuliacinis srautas aeracinėje zonoje. Tai leidžia oksiduoti organinius teršalus ne tik veikliuoju dumblu, esančiu skendinčioje būsenoje, bet ir bioplėvele, susidariusia ant biologinės įkrovos.

Be to, cirkuliaciniam srautui tekant žemyn, sumažėja ištirpusio deguonies koncentracija, todėl viršutiniuose bioplėvelės sluoksniuose vyksta ne tik organinių teršalų skaidymo procesai, bet ir nitrifikacijos procesai (amonio azoto oksidavimasis iki nitratų), o apatiniuose sluoksniuose dėl ištirpusio deguonies stokos vyksta denitrifikacijos (deguonies panaudojimas iš nitratų ir nitritų) procesai. Dėl to azoto koncentracija valytose nuotekose sumažėja apie 50 proc. Todėl dėl biologinės įkrovos išvengiama dumblo išplaukimo antriniame nusodintuve. Veikliojo dumblo mišinys iš aeracinės zonos patenka į antrinio nusodintuvo kūginę dalį, kurioje yra nusėdęs ir sutankėjęs veiklusis dumblas. Filtruojantis dumblo mišiniui per sutankėjusį dumblą sulaikomi ir smulkesni dumblo dribsniai, todėl užtikrinama mažesnė skendinčių medžiagų koncentracija valytose nuotekose. Valytos nuotekos surenkamos į periferinį lataką, o iš jo nuotekos šalinamos vamzdžiu.

Raktiniai žodžiai: Nuotekų valymas, Valymas, valymo įrenginiai.