Lempučių karas, arba kaip šviesa namuose veikia mūsų savijautą ir psichologinę būseną

Kodėl kai kuriuose namuose, kuriuose, rodos, apšviestas kiekvienas kampas,  ilgainiui šeimininkai pradeda blogai jaustis?

Šviesos salos – kas tai ir kam jos reikalingos?

Kelvinai, liumenai – kaip susigaudyti paprastuoju būdu, ko reikia namams?

Kaip šviesos šaltiniai veikia mūsų pasąmoninį saugumo jausmą?

Tūkstantmečiais žmogui buvo labai svarbi šviesa. Tamsa reiškė šaltį, badą ir nesaugumą.

Šiandien mes teoriškai galėtume gyventi dirbtinėje šviesoje visą parą ištisus metus. Tačiau technologijoms išsprendus vieną problemą, nejučia atsirado kita – žmonės vis dažniau kreipiasi į psichologus, psichoterapeutus, architektus, interjero specialistus skųsdamiesi bloga savijauta.

Tarsi ir nėra konkrečių ligų, bet chroniškai kankina nerimas, hiperaktyvumas, miego sutrikimai, sunkumas užmigti vakarais.

Kodėl taip atsitinka ir kaip tai spręsti, paklausėme interjero architektės, spalvų ir šviesos tyrinėtojos, autorinės spalvų paletės PER KŪNĄ autorės Gitanos Valavičiūtės.

Gitana, kuriate interjerus jau 20 metų, tyrinėjate spalvas ir šviesą interjere, gilinatės į psichologiją, mitologiją ir šiuolaikines technologijas.
Jūsų nuomone, kodėl kai kuriuose namuose, nors, rodos, apšviestas kiekvienas kampas, ilgainiui šeimininkai pradeda blogai jaustis?

Spalva kartu su šviesa namuose veikia kaip tam tikra alchemija. Galutinis jos rezultatas stipriai veikia mūsų savijautą, nuotaiką, emocijas, saugumo jausmą, darbingumo lygį. Dažnai net nepagalvojame, kad nesaugumo jausmą vaikui, chroniško liūdesio nuotaiką paaugliui arba itin didelį aktyvumą suaugusiesiems vakare gali sukelti neteisingai parinkta šviesa. Tampa sunku užmigti, geriame žoleles, dirbtinį melatoniną ar panašius papildus.

Lietuvoje turime labai daug tamsos bei prietemos valandų dieną ir dar daugiau per metus, todėl gyvuoja stereotipas, kad reikia kuo labiau apšviesti namus. Paradoksalu, tačiau mano analizė ir praktika rodo, jog toks peršvietimas dažnai tampa problema. Ypač dabar, kai technologijos taip sparčiai žengia į priekį ir šviesų pasirinkimas yra milžiniškas. Natūralu, žmonės nori neatsilikti nuo pažangos. Problema atsiranda dėl elementarių žinių trūkumo.

Pavyzdžiui, kad namų ir biuro apšvietimo paskirtis yra kardinaliai priešinga. Biuro šviesa turi būti šaltesnė, didinti darbingumą, aktyvumą, o namuose –  šiltesnė, skatinanti atsipalaidavimą ir ramybę. Jeigu visose namo lubose įrengti intensyvūs (1600 liumenų) šalto spektro (4000– 5000 kelvinų) šviestuvai, orientuojantis į tai, kad ant grindų būtų matoma adata, nenuostabu, kad po kurio laiko to namo gyventojai taps dirglesni, neramesni, nekantresni, bus mažiau tolerancijos,  daugiau konfliktų, bus sunkiau prisišaukti miegą, atsipalaiduoti po intensyvios darbo dienos. Juk šviesa per akis tiesiogiai veikia mūsų nervų sistemą.

Kokias lemputes rekomenduojate rinktis namams?

Gali būti standartinės LED lemputės, svarbu, kad jos būtų patikimo, kokybiško gamintojo, šilto 2700 K spektro. Nors įtikinėjama, kad 3000 K yra šilta šviesa, mano nuomone, ji namuose per šalta.

O kaip patartumėte planuoti apšvietimą prie lovos? Juk kartais norisi paskaityti, o kartais pasvajoti prietemoje, kaip tai suderinti? Vienas partneris nori skaityti, kitas – pamiegoti…

Man patinka, kai skaitant tekstas matomas aiškiai. Tokiu atveju patariu rinktis GU10 cokolio 600 lm LED lemputes. Tai kryptingu spinduliu skaitomą paviršių apšviečiančios, akių nevarginančios lemputės.  Svarbu nepamiršti apie šviesos spektrą ir rinktis šiltos šviesos lemputes. Be to, labai svarbu, kad šviestuvus būtų galima pakreipti, tuomet, užsinorėjus daugiau prieblandos ar pasvajoti, šviestuvus galima nukreipti į grindis, kojūgalį ar sieną ir tokiu būdu smarkiai sumažinti šviesos kiekį. Šviestuvai gali turėti integruotą reguliatorių arba  būti reguliuojami jungikliu. Taip kiekvienas iš partnerių turės šviesos pasirinkimo laisvę.

Jeigu norisi ypač šiltos ir prislopintos šviesos, tarkime, romantiškame miegamajame, galima rinktis dar mažiau kelvinų turinčias lemputes, pavyzdžiui, 1800 K lemputė skleidžia žvakės liepsną primenančią šviesą.

Svarbu apskritai sąmoningai rinktis ne tik šviestuvų dizainą, bet ir pačias lemputes, nes jų poveikis mūsų sveikatai, ypač psichologinei, yra kur kas didesnis, nei atrodo.

Visoms gyvoms būtybėms, taip pat ir žmogui, labai reikia saulės, o jeigu jos nėra, norisi kiek įmanoma ją atkartoti. Pavyzdžiui, jeigu tik tinka prie interjero spalvinės gamos, saulės skleidžiamą šviesą puikiai atkartoja aukso spalvos natūralaus audinio šviestuvų gaubtai, kuriuos galima pasigaminti Lietuvoje pagal individualų užsakymą.

Žmogui, kaip ir gyvūnui, būdinga ieškoti saugumo jausmo namie. Tam jausmui puikiai padeda vadinamosios šviesos salos.

O kas yra šviesos salos?

Moksliniai tyrimai patvirtina, kad žmogus geriau jaučiasi esant ne tolygiam, o įvairesniam apšvietimui. Jį sukuria šviesos centrai – salos,  magiškai švytinčios prieblandoje. Pagalvokite, kur norėtumėte įžiebti jaukią šviesą ir praleisti daugiau laiko, paskaityti knygą, gal pagulėti ant sofos, tiesiog pasėdėti ir pasvajoti, pažiūrėti pro langą gal su arbata, o gal be jos, apmąstyti dieną, paplanuoti ateitį. Tokiose vietose traukia pabūti ilgiau, nes ten geras jausmas.

Rašomasis stalas su staliniu šviestuvu, jaukiai apšviesta lova, pufas prie židinio, patogus fotelis, rankdarbių kampelis, stalo žaidimų vieta, pietų stalas, kur susirinktų visa šeima. Ten ir planuokite šviesos saleles: toršerus, stalo, grindinius, sieninius šviestuvus, o virš stalo – pakabinamąjį šviestuvą.Rinkitės tokias vietas, kad sėdint už nugaros nebūtų didelės atviros erdvės, kuri pasąmoningai būtų jaučiama kaip „nesaugi“. Verčiau tai tegu būna siena arba spinta, kampas, sofos atkaltė, kad už nugaros būtų saugi atrama, nes mums, kaip ir gyvūnams, instinktų lygmeniu reikalingas saugumas.

Dar viena natūrali gyvų būtybių, taip pat ir žmonių, būsena – smalsumas.
Ar pastebėjote, kad kavinėje smagiau sėdėti prie lango arba taip, kad galėtum stebėti likusią salę? Mes juk esame smalsūs sutvėrimai, lygiai kaip ir gyvūnai, mums patinka stebėti: lietų pro langą, židinio liepsną, šeimos narį, gaminantį virtuvėje, žaidžiantį katiną, miegantį vaiką.

Idealu, kai šviesos salose suderinami abu šie poreikiai. Pavyzdžiui, patogus fotelis su toršeru šalia,  kambario kampe, iš kur matoma likusi kambario erdvė,  o dar geriau – langas, pro kurį galima stebėti gamtos jėgas, paukščius, debesis. Tokių salų turėtų būti suplanuota dvi, trys ar daugiau kiekviename kambaryje.

Vienos per mažai. Lubiniai šviestuvai tuo metu gali būti išjungti arba pritemdyti. Tada atsiranda šviesos  ir šešėlių žaismė, pustoniai, išryškėja visi erdvėje esantys objektai, atsiranda džiaugsmo emocija. Kūnas ir protas atsipalaiduoja, o nuo 18 val. vakaro jau gaminasi miego hormonas melatoninas.

Kaip teisingai suplanuoti šviesos saleles būsto įrengimo etape?

Numatyti daugiau, nei įprasta, kištukinių lizdų. Maždaug kas 2 m per visą grindų perimetrą ir būtinai kambario kampuose. Tuomet bus manevrų laisvė, galima bus perkelti šviestuvus, padėlioti jų daugiau ir taip namuose sukurti norimą atmosferą. Be to, bus apsieita be vaizdą gadinančių prailgintuvų.

O kaip gelbėti situaciją, kai namai jau įrengti, sienos ir lubos nutinkuotos, nudažytos?

Visada yra kažkokie kūrybiniai sprendimai, reikia tik žinių ir noro. Neseniai į mane kreipėsi psichoterapeutė, padedanti kitiems subalansuoti emocines būsenas, bet savo namuose ji jautėsi blogai. Atvažiavusi radau visur akinamai baltas sienas, lubinius šviestuvus su madingais gaubtais iš vielų, pro kurias buvo matomos baltos lemputės, skleidžiančios bendrą blausią šviesą po visą kambarį. Nebuvo jokios šviesos ir šešėlių įvairovės, jokios emocinės šilumos. Perdažėme sienas ir lubas vientisa nauja spalva iš mano terapinės paletės, sukūrėme šviesos saleles, lubinius šviestuvus pakeitėme akcentiniais šviestuvais, jų spindulius nukreipėme į  sienas kaip šviesos potėpius. Ir tadam! Namų pojūtis ir užsakovės nuotaika pasikeitė iš esmės.

Dabartinės technologijos leidžia įsirengti daugybę įvairių šviesų, jas reguliuoti, turėti galybę atskirų jungiklių kiekvienam gyvenimo atvejui. O kokie Jūsų rekomenduojami šviesos scenarijai gyvenamajam būstui?

Klasikinė architektūros mokykla sako, jog yra trys apšvietimo scenarijai: bendras, akcentinis ir dekoratyvusis. Žinoma, viskas labai priklauso nuo ten gyvenančių žmonių gyvenimo būdo, ritmo, pomėgių.

Bet aš siūlau neužsižaisti ir kurti du, tris scenarijus, ne daugiau. Neapsikrauti dešimtimis jungiklių kiekviename kampe, nes patirtis rodo, jog pradžioje, vos įsikėlus į naujus namus, kiekvienas šeimos narys mėgsta parežisuoti šviesas, ypač vaikai mėgsta pasukioti jungiklius, bet visiems greit atsibosta tas žaidimas, dėmesys nukrypsta kitur, o šviesa lieka nustatyta bet kaip.

Atsiranda šviesos kakofonija, kuri dirgina ir vargina mūsų psichiką. Viename kambaryje šviesa yra šalta, kitame – šilta, viename – stipri, kitame – blausi, o dažnai skirtingai nureguliuojama ne tik skirtinguose kambariuose, bet ir tame pačiame kambaryje, tik skirtinguose kampuose. Vonioje, šaltoje šviesoje, nuoga oda atrodo kaip neseniai nupešto viščiuko, o taip apšvietus vaikų kambarį bus sunku juos užmigdyti. Tai kelias į šeimos emocinio fono išbalansavimą.

Oho, atrodytų nekaltos lemputės, o gali ir šeimą išardyti?

Tikrai taip. Vadinu tai „lempučių karais“. Neseniai kreipėsi pora, kuri būtent tokį „karą“ ir turėjo. Žmona virš stalo įsuka šilto spektro lemputę, vyras po kiek laiko pakeitė ją į šaltą. Taip ir kaitaliojo abu lemputes paslapčia, kol konfliktas tapo akivaizdus. Tuomet buvo nutarta ieškoti profesionalios pagalbos iš šalies.

Kaip tai išsprendėte? Apskritai kaip spręsti tokius „lempučių karus“, kai butas jau įrengtas, remonto nieks nebenori?

Kartais užtenka tik teisingai parinkti lemputes, gal dar sienas perdažyti parinkus subalansuotas spalvas. Tam nereikia kapitalinio remonto, daug ką galima atlikti patiems gavus profesionalo rekomendacijų sąrašą. Teisingai pakeitus apšvietimą vonioje, miegamajame, vaiko kambaryje, galima akivaizdžiai pagerinti namų gyventojų psichologinę savijautą be didelių išlaidų. Dažnu atveju net dekoratyvių šviestuvų neprireiks keisti.

O ką manote apie reguliuojamuosius jungiklius?

Man labai patinka reguliuojamieji jungikliai, vadinamieji šviesos reguliatoriai. Jais galima sumažinti ar padidinti šviesos intensyvumą. Tik vėlgi patariu neužsižaisti ir neprismaigstyti keturių krypčių reguliuojamų šviestuvų, kai galima reguliuoti ne tik intensyvumą, bet ir šviesos spektro šaltį – šilumą. Be to, reikia nepamiršti, kad reguliuojamiems jungikliams reikalingos reguliuojamo intensyvumo lemputės.

Geriausiai visgi, kai šviesos spektras visame būste yra vieno tipo. Išimtis daroma tik namų biurui, kur galima turėti reguliuojamą spektrą ir „pasišaldyti“ šviesą, prireikus padidinti darbingumą.

Kokias knygas patartumėte paskaityti norintiems nuodugniau pasidomėti šviesos poveikiu mūsų savijautai ir sveikatai?

Knygų šia tema nėra daug. Lietuvių kalba yra išleista įkvepianti  Ingrid Fetell Lee knyga „Džiaugsmingai“. Joje radau  nemažai tyrimų ir  informacijos apie mus supančią  aplinką, kas mus liūdina ir kas džiugina.  Iš dalies ji mane įkvėpė šiam interviu. Kita gili ir permąstyti mus supančią aplinką skatinanti knyga – japonų rašytojo Junʼichirō Tanizaki  knyga „Odė šešėliams“. Jis analizuoja japoniškąją prieblandos kultūrą, tačiau, filosofiškai žiūrint, šį bei tą galime pasisemti ir mes.

Aut. Lina Savranskytė, žurnalas „Supernamai”