Iššūkiai energetikos sistemoje

Tarp saulės ir elektros tinklų

Šiuo metu labiausiai paplitęs saulės energijos naudojimo būdas paremtas fotovoltiniu efektu. Fotovoltinį efektą 1939 metais pirmasis užfiksavo prancūzų mokslininkas Alexandre‘as Edmond‘as Becquerel‘as dar 1839 metais.

Šiuo metu fotovoltinėse elektrinėse saulės energija tiesiogiai paverčiama elektros energija. Fotoelektrinio efekto principas yra toks – saulės spinduliuojama energija iš tam tikro paviršiaus gali išmušti elektronus, kurių pakankamas srautas sudaro pastovią elektros srovę. Taip sukurta nuolatinės įtampos srovė specialiu keitikliu konvertuojama į kintamąją elektros srovę ir tiekiama į elektros tinklus.

Kiek saulės reikia Lietuvai?

Šaltasis sezonas paprastai prasideda ne tik kintančiais gamtos reiškiniais, bet ir šoktelėjusiomis elektros energijos kainomis. Nors gyvename lietaus šalyje, bet ir virš mūsų šviečia saulė, kurios dosnumu naudojasi daugelio valstybių gyventojai. Tad natūralu, kad ne vienam žmogui, kuriam rūpi ekonominė nauda ir aplinkos taršos mažinimas, kyla klausimas, ar Lietuvoje verta investuoti į tokią sistemą?

Nors Lietuvos geografinės koordinatės yra maždaug 54-56 laipsnių šiaurės platumos, bet mokslinių tyrimų rezultatai liudija, kad saulės spindulių kiekis gali pilnai patenkinti mūsų šalies energijos poreikius, – Lietuvos geografinė padėtis leidžia tikėtis panašaus saulės energijos efekto kaip Danijoje ar Vokietijoje. Įvairiose Lietuvos teritorijose per metus į horizontalaus paviršiaus kvadratinį metrą patenka vidutiniškai 1000 kWh/m saulės energijos.

Žinoma, dėl sezoniškumo ir meteorologinių sąlygų negalima tikėtis, kad visą reikiamą elektros energiją pasigaminsime saulės elektrinėse, bet saulės energija gali smarkiai sumažinti importuojamo iškastinio kuro reikmes. Plataus masto saulės energijos vartojimas leistų smarkiai padidinti šalies alternatyviųjų energijos šaltinių dalį energetikos sistemoje, o saulės elektrinių steigimas sukurtų daug darbo vietų.

Be to, mūsų klimato sąlygos labai panašios į tas, kuriose testuojami saulės moduliai. Jų gamintojai pabrėžia, kad elektros energijai gaminti pakanka ir išsklaidytos saulės šviesos. Kaip pavyzdį galima paminėti Prancūzijos kompanijos Saint-Gobain Solar saulės modulius, kurie idealiai tinka esant šešėliams ar nepalankiai padėčiai geografinės pietų krypties atžvilgiu.

Įstatymas priimtas – metas veikti

Nedidelių saulės elektrinių prijungimas prie tinklo – techniškai nesudėtingas procesas, kuris suteikia naudos tiek jų savininkams, tiek valstybei. Vakarų Europos šalyse gerai suvokiama atsinaujinančių energijos išteklių svarba, todėl ir visa sistema veikia puikiai.

Dėl šios priežasties vis dar daugėja saulės elektrines steigiančių ir už tai kompensacijas gaunančių žmonių. Atsižvelgiant į pasaulines tendencijas ir Lietuvoje jau žengti pirmieji žingsniai praktinio idėjų įgyvendinimo link.

Šių metų gegužės mėnesį buvo priimtas dvejus metus rengtas atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, leidžiantis naudoti įvairius energijos šaltinius.

Tai turėtų padidinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Įstatyme nurodoma, kad bus taikomi supaprastinti reikalavimai norint gauti leidimus steigti saulės elektrines iki 30 kW, o skirstomieji elektros tinklai įpareigojami kuo skubiau ir nemokamai prijungti tokias elektrines. Šiuo teisės aktu Lietuva tikisi įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus, numatančius, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis 2020 m. sudarys 23 procentus bendro galutinio energijos suvartojimo.

Laimi pirmieji

Kol vieni dar tik svarsto, kiti nieko nelaukdami pradeda veikti. Neseniai priimto įstatymo galimybėmis sumanė pasinaudoti ir kaunietis Irmantas Zabulis. Pasak jo, pagrindinė tokio pasirinkimo priežastis – noras sutaupyti. Nuosavame name gyvenantis I. Zabulis planuoja saulės fotoelementų pagamintą energiją pardavinėti bendram tinklui, o pasibaigus dvylikos metų terminui ją naudoti savo reikmėms. Šiuo metu jau patvirtintos techninės sąlygos, užsakytas projektą, netrukus teks keliauti derinti sutarties su tiekėju.

Paklaustas, su kokiomis problemomis teko susidurti, pašnekovas ilgai nemąstė: Iki šiol didelių problemų nebuvo. Didžiausią nerimą kėlė klausimas, imtis šios veiklos ar ne. Abejonių kėlė ir nepasitikėjimas Lietuvos valdžia, sugebančia per vieną naktį pakeisti visus įstatymus. Jei smarkiai pasikeis 12 metų turintys galioti tarifai, mano investicija neatsipirktų ir aš patirčiau nuostolių.

Nepaisydamas visų dvejonių, I. Zabulis suskaičiavo, kad įrengta sistema turėtų atsipirkti per septynerius metus. Nuodugniai išanalizavęs šiandieninę Lietuvos rinką pašnekovas svarsto galimybę pasinaudoti įmonės Reenpro, siūlančios pilnus fotovoltinės energijos sistemų sprendimų paketus, paslaugomis.

Profesionalūs ir patyrę specialistai

Tuo tarpu saulės energijos panaudojimo sprendimus Lietuvoje propaguojantis Mindaugas Jaruševičius rekomenduoja, kad žmonės susidomėję šiomis technologijomis pasirūpintų ne tik pristatoma įranga, bet ir atkreiptų dėmesį į produkto garantinį laikotarpį.

Be to, specialistas tikino: Kitas labai svarbus elementas, užtikrinantis nepriekaištingą sistemos veikimą yra tas, kad žmogus nesivadovautų „pasidaryk pats“ principu. Netinkamai sujungta sistema veikia, tačiau jos efektyvumas yra daug mažesnis, todėl visus instaliacijos darbus turėtų atlikti tik profesionalai.

Daugiau informacijos  "Super namai" žurnalo numeryje.  Žurnalo turinys

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose
žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.