Saulės elektrinės privačiuose namuose

Aktualiausia – sezoniškumo problema

Mitas, kad saulės Lietuvoje yra per mažai ir saulės elektrinių statyti neapsimoka, nebėra toks gajus, koks buvo anksčiau. Mūsų šalyje saulės šviesos per metus vidutiniškai iškrinta tiek pat kiek rytinėje Vokietijos dalyje, kur įrengtų saulės elektrinių koncentracija yra bene didžiausia. Sunku patikėti, bet Lietuvoje fotovoltinės elektros per metus dėl vėsesnio klimato sugeneruojame net daugiau nei Afrikos šalyse ties pusiauju. Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos Meteorologijos skyrius taip pat yra oficialiai patvirtinęs, kad bendrosios saulės spinduliuotės kiekis, pavyzdžiui, Kaune, 2006–2016 m.vidutiniškai sudarė 1063,91 kW/m2. Tai reiškia, kad, saulės modulio efektyvumui siekiant 16 proc., iš vieno kvadratinio modulio metro per metus galima vidutiniškai sugeneruoti daugiau kaip 160 kWh energijos.

Mūsų geografinė juosta vis dėlto turi ir trūkumų. Elektros generavimas iš saulės šviesos energijos yra labai sezoniškas. Anot AB „Litgrid“ pateikiamų statistinių duomenų, gamyba žiemą būna iki 15 kartų mažesnė nei vasarą. Toks skirtumas susidaro ne tik dėl to, kad žiemą turime kur kasdaugiau debesuotų dienų ar kad saulės modulius dengia sniego sluoksnis, bet ir dėl to, kad per Kalėdas džiaugiamės ilgiausia, apie 16 valandų trunkančia naktimi, o per Jonines atvirkščiai –ilgiausia metųdiena.

Kokią ši mūsų geografinės platumos savybė turi įtaką elektros iš saulės energijos gamintojams? Žinia, kad komercinių elektrinių (statytų iki 2012–2013 metų) savininkams, kurie visą sugeneruojamą energiją parduoda AB ESO tinklams, tai atsiliepia tik išbalansuotu pajamų srautu. Pasak A. Karazino, pastaruosius kelerius metus saulės elektrinių plėtra vyksta tikdėlvadinamųjų gaminančių vartotojų, kurie elektrą gaminasi tik savo pačių poreikiams. Suprantama, kad dažniausiai daugiau elektros vartojame žiemą nei vasarą, todėl gaminantiems vartotojams gamybos sezoniškumo problema yra aktualiausia: kaip perkelti vasaros gamybos perteklių į žiemą?

Padedant akumuliatoriams, kurie kol kas yra vis dar brangūs, galima pasaugoti dieną pagamintą elektros energiją ir panaudoti ją tamsiu paros metu, tačiau perkelti iš vasaros į žiemą – ekonomiškai nerealu. Tai ką gi daryti? Gaminti tik tiek elektros, kiek reikia vasarą, kai gamyba didžiausia? Deja, tokiu atveju dažniausiai elektrinės dėl jos mažumo ir brangumo statyti tiesiog neverta. Svajojantiems pasigaminti visą savo suvartojamą energiją yra gera žinia: sprendimą siūlo dvipusė apskaita.

Kas žinotina apie dvipusę apskaitą?

Anot A. Karazino, jau nuo 2011 metųLietuvos Respublikos įstatymai leidžia įsirengti fotovoltines elektrines savo poreikiams gyventojams ir organizacijoms be apribojimų. Norintiesiems integruoti saulės elektrinę į vidinį tinklą, kuris yra prijungtas prie viešųjų tinklų, tereikia suderinti su AB ESO pagal išduotas projektavimo sąlygas parengtą projektą, atskirais atvejais – gauti leidimą elektraigaminti.

Atsižvelgiant į sezoniškumo ypatumą, jau kelerius metus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas leidžia gaminantiesiems elektrą savo poreikiams iš saulės pasinaudoti dvipusės apskaitos galimybe. Paprastai tariant, pasinaudoti viešaisiais elektros tinklais, kaip savotišku elektros energijos akumuliatoriumi. Šia galimybe nuo 2017 m. lapkričio mėnesio gali naudotis ne tik fiziniai asmenys ir biudžetinės įstaigos, bet ir absoliučiai visi ūkio subjektai, pradedant pramonės įmonėmis ir baigiant daugiabučių bendrijomis ar ūkininkais. Svarbu žinoti ir tai, kad ataskaitiniams metams pasibaigus pagamintos ir atiduotos į tinklus energijos perteklius anuliuojamas, tad gaminantys vartotojai yra linkę įsirengti tik tokio galingumo jėgainę, kokios jiems iš tiesų reikia. Ataskaitiniai metai skaičiuojami nuo balandžio 1 d.iki kovo 31 d., tai yra taip sudaroma galimybė pasigaminti visą suvartojamą per metus elektros energijos kiekį.

Dvipusės apskaitos paslauga leidžia ne tik siekti darnos ir aplinkosauginių tikslų mūsų šaliai, žmonėms realizuoti laisvę būti dar išmintingesniais savo ūkių šeimininkais, užsitikrinti oresnę senatvę ar galiausiai sutaupyti, bet ji yra naudinga visiems elektros rinkos dalyviams. Pasak pašnekovo, elektros kaina biržoje dažniausiai didesnė būna šviesiu paros metu vasarą, būtent tada, kada saulės elektrinių savininkai atiduoda elektros perteklių į viešąjį tinklą. Kitaip tariant, laimi visi: šalyje vyksta atsinaujinančių energijos išteklių energetikos plėtra, mažėja elektros importo poreikis, dėl didesnės elektros pasiūlos vartojimo piko metu mažėja elektros kaina pirkėjams iš elektros biržos, gaminantys vartotojai gali pasigaminti ir pasaugoti elektros žiemai, o tinklų operatorius (AB ESO) –dar ir uždirbti iš elektros saugojimo mokesčio.

Ar saulės elektrinės atsiperka?

Dažniausiai besiruošiantysįsirengti saulės elektrinę savo poreikiams skaičiuoja atsipirkimą gan primityviai ir kelia paprastą klausimą – keleriems metams pakaktų elektrinei pasistatyti reikalingų pinigų sumokėti už elektros sąskaitas iš tiekėjų (AB ESO ar nepriklausomų). A. Karazinas pateikia tokio ir alternatyvaus skaičiavimo pavyzdžių.

Tarkime, privatus asmuo savo individualiame name per metus suvartoja 10 000 kWh energijos. Pasistatęs kokybišką 10 kW galingumo saulės elektrinę, per metus jis gali tikėtis vidutiniškai pasigaminti 10 000kWh energijos. Tarkime, alternatyvi elektros kaina (AB ESO) – 0,11 €/kWh, elektrinės įsirengimo kaina – 12 000 €. Taigi, 12 000 € /0,11 €/kWh = 109 090 kWh. Atsižvelgiant į kiekį, suvartojamą per metus, šios energijos užtektų 109 090 kWh/10 000 kWh (per metus) = 10,9 metams (jei vartojimo apimtis ir kaina nesikeistų!).

Didžiausia tokio skaičiavimo yda – lyginamoji elektros kilovatvalandės (iš tinklo) kaina. Sunku tiksliai įvertinti, kiek elektrą iš tinklo kainuos įsigyti po penkerių ar dešimties metų. Be to, dažniausiai nėra įvertinamos ir kitos, sunkiai pinigais išreiškiamos naudos: galimybė realizuoti ir pademonstruoti savo įsitikinimus, kurti socialinės atsakomybės prisiėmimo įvaizdį, sutaupyti alternatyvių sąnaudų(kai, pavyzdžiui, saulės moduliai integruojami į pastatą ir atlieka stogo dangos funkciją, yra sutaupoma dėl alternatyvios stogo dangos), jaustis labiau nepriklausomu ir didesniu savo gyvenimo šeimininku ir pan. Dažnai pamirštama, kad elektrinė gamins elektrą ne 10, o 20 ir daugiau metų.

Atsipirkimas (metais) = [Įrengimo kaina – parama –alternatyvios sąnaudos – pinigais sunkiai įvertinamos naudos]/[ Sutaupyta elektros energija iš tinklo ךiandienėtinklo elektros kaina – metinis elektros pasaugojimo mokestis – priežiūros ir finansinėssąnaudos].

Tarkime, be pirmiau išvardytų sąlygų, turime 25 proc. paramą elektrinei (LAAIF), sutaupėme apie 2000 € keraminėms čerpėms (30 €/m2 su darbais), indėlių palūkanų norma mažesnė už infliaciją, priežiūros sąnaudos – 30 €/metus, 70 proc. pasigamintos energijos pasidedame į tinklą išsisaugoti, saugojimo mokestis – 0,04 €/kWh.

Investicijos: 12 000 € – (12 000 € ×0,25) – 2000 € = 7000 €; metinės sąnaudos: 10 000 kWh × 0,11 €/kWh – (10 000 kWh × 0,7 × 0,04 €/kWh) – 30 € = 1100 € –280 € –30 € = 790 € (per metus); atsipirkimas 7000 € / 790 € (per metus) = 8,86 metų.

Be abejo, skaičiuojant padaryta nemažai prielaidų (tarkime, alternatyvios sąnaudosbūtų mažesnės skaičiuojant skardinę čerpių imitaciją arba apskritai neintegruojant elektrinės į stogą, nauji namai LAAIF paramos gauti negali, saulės moduliai palengva natūraliai degraduoja ir pan.), tačiau šis scenarijus yra visiškai tikėtinas. O kur dar visos pinigais sunkiai įvertinamos naudos!

Ar pigiausia yra geriausia?

Saulės jėgainių statytojai susiduria su keliais paradoksais (mitais):

• Nors žmogus pasiruošęs investuoti tikrai didelępinigų sumą ir tikisi atsipirkimo per netrumpą laikotarpį, dažniausias pasirinkimo kriterijus Lietuvoje yra… mažiausia kaina.

• Liaudies išminties nesiimsime priminti, tačiau paprastai tariant – stebuklų nebūna ir geras daiktas kainuoja daugiau už prastą.

• Garantijas visi įrangos gamintojai ir elektrinių statytojai suteikia panašias, tačiau dažnai nesusimąstoma, kiek gi kainuotų ir užtruktų naudojimasissavo garantinėmis teisėmis.

• Lyginant įvairių tiekėjų pasiūlymus, ne iki galo įvertinama tų pasiūlymų apimtis ir,pasirenkant pigiausią variantą, pabaigoje dažnai nustebina„nenumatytos“ išlaidos.

• Kartais manoma, kad pačiam įsirengti susipirkus tik elektrinės komponentus bus pigiau, nei pirkti montavimo paslaugas… Jei Jūs ne elektrikas, greičiausiai bus atvirkščiai.

• Žmonės yra įsitikinę, kad dar ne metas ir dar reikia lukterėti, kol elektrinės dar labiau atpigs. Tiesos yra, nes, lyginant su 2011 m.,šiandien elektrinės įsirengimas kainuoja apie 40 proc. mažiau. Kita vertus, pastaruosius kelerius metus kainos pokytis nėra toks didelis, o dar reikėtų įvertinti didėjantį vidutinį šalies atlyginimą, dėl to įrengimo kaina laikui einant turėtų pradėti augti. Bet kokiu atveju šiandien turimus laisvus pinigus geriau investuoti į saulės elektrinę savo poreikiams nei į banko indėlį.

Ant žemės ar ant stogo?

Vienas dar ir šiandien dažnai užduodamų būsimųjų saulės elektrinių savininkų klausimas –kur geriau statyti elektrinę? Ant žemės ar ant stogo?

Anot A. Karazino, vienoatsakymo nėra, abi vietos turi savo privalumų ir trūkumų. Beje, prieš pasirenkant vietą reikėtų prisiminti, kokie pagrindiniai veiksniai lemia saulės elektrinės efektyvumą. O jie yra tokie:

• Fotovoltinių modulių posvyriokampas į horizontą ir padėtis pasaulio šalių atžvilgiu. Fiksuotų (nejudančių) konstrukcijų elektrinėse optimalus posvyrio kampas yra tarp trisdešimties ir keturiasdešimties laipsnių, moduliai turėtų būti atsukti į pietus. Vis dėlto kitokia padėtis irgi nėra tragedija, pavyzdžiui, statesnis kampas ir penkių–dešimties laipsnių pasukimas į rytus ar vakarus per metus teatims vos tris–keturis galimo maksimalaus elektros energijos derliaus procentus.

• Fotovoltinių modulių elektrinių charakteristikų vienodumas. Dažniausiai plokštės į elektros grandinę jungiamos nuosekliai, todėl, norint išgauti maksimalų rezultatą, reikia užtikrinti, kad plokštės būtų kuo vienodesnės. Jei abejojama modulių kokybe, didžiausią gamybos rezultatą galima pasiekti pasitelkus vadinamuosius optimizatorius.

• Sumontuotų modulių apšviestumo tolygumas, šešėliai. Dėl tos pačios priežasties elektros gamyba bus didžiausia tuomet, jei moduliai bus apšviesti tolygiai ir vienodai. Galimos situacijos, kai tolygaus apšvietimo užtikrinti nepavyksta: vieno masyvo moduliai montuojami ant skirtingų plokštumų (skirtingas posvyrio kampas arba skirtinga padėtis pasaulio šalių atžvilgiu), kai tam tikru dienos metu ant dalies masyvo metami šešėliai (greta augantys medžiai ar stovintys pastatai, stogo konstrukcijos – kaminai, antenos ir kt., priekyje stovinti modulių eilė).

• Darbinė saulės modulių temperatūra. Kuo ji žemesnė, tuo elektrinė veikia efektyviau. Kitaip tariant, į stogą integruoti ir vėjo mažiau prapučiami moduliai dirbs prasčiau nei stovintys plyname lauke.

• Eksploatacijos metu susidarantis modulių paviršiaus užterštumas. Dulkes ir žiedadulkes neblogai nuplauna lietus, o paukščių „pažymėtą“ modulį reikėtų nuplauti patiems.

Pasak A. Karazino, akivaizdu, kad montuojant elektrinę ant esamo šlaitinio stogo teks susitaikyti su namo padėtimi pasaulio šalių atžvilgiu, o dažniausiai ir su posvyrio į horizontą kampu. Ant žemės sumontuotus modulius dažniausiai bus lengviau prižiūrėti, valyti, saulėtą dieną žiemą paprastai ir be rizikos gyvybei nubraukti sniegą, pakeisti sugedusį, sumontuoti optimaliu kampu ir kryptimi, lengviau išvengti šešėlių, po jais nesikaupia nešvarumai, samanos ir kerpės.

Yra ir kita medalio pusė – stogai stovi dyki, o štai žemę galima panaudoti ir kitiems tikslams, ne paskutinėje vietoje ir estetinis vaizdas (įsivaizduokite dviejų metrų aukščio monstrus kieme, po langais), be to, montuojant modulius ant stogo nereikia rūpintis papildomu aptvėrimu, žolės šienavimu, signalizacija. Montuojant elektrinę ant plokščio stogo būtina įvertinti, ar esamos pastato konstrukcijos gebės atlaikyti papildomą apkrovą, nes dažniausiai tam pasitelkiami balastiniai (be intervencijos į stogą) sprendimai, kitaip tariant, konstrukcijos montuojamos ant betoninių blokelių ar plytelių. Integruoti moduliai darniai įsilieja į pastato eksterjerą. Verta prisiminti, kad tam tikrais atvejais gali prireikti ir statybos leidimo – pavyzdžiui, montuojant elektrinę ant šlaitinio stogo miesto teritorijoje arba kai elektrinė virš plokščio stogo parapeto iškyla daugiau kaip 1 metrą, todėl įgyvendinimas gali būti brangesnis ir trukti ilgiau.

„Solidžios, patikimos elektrinių montavimo bendrovės elektrinėms modeliuoti turi įsigijusios specialius horizonto fotoaparatus ir reikalingą profesionalią programinę įrangą, padedančią gan tiksliai prognozuoti elektros derlių konkrečioje geografinėje vietoje, atsižvelgiant į aplinkos sąlygas ir remiantis dešimtmečiais kauptomis meteorologinių duomenų bazėmis. Siekdami geriausio investicijų įdarbinimo, reikalaukite objektyviais kriterijais paremtų skaičiavimų. Prisiminkite, kad pakvietus į numatomą elektrinės vietą net nesiteikusio atvykti tiekėjo pasiūlymas, jei ir ne bevertis, tainepagarbus“, – įsitikinęs A. Karazinas.

Nuotr. https://www.solet.lt/technics

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – 
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose
žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.