Mažo būsto interjeras. Kaip sukurti erdvės įspūdį?

Svarbiausia tinkamai suplanuoti

Interjero dizainerė įsitikinusi, kad svarbiausias dalykas, nuo kurio pradedama įrengti mažą butą ir kurti erdvės įspūdį, yra planavimas.

Planuojant erdves svarbu atkreipti dėmesį į šeimos sudėtį: kiek žmonių žada gyventi būste, kokie jų poreikiai ir koks gyvenimo būdas. „Tarkime, bute gyvens vienas asmuo, tačiau kaskart tokių asmenų poreikiai gali skirtis. Gal jie užkietėję viengungiai, grįžtantys namo tik išgerti kavos ir pernakvoti?

Tokiu atveju šeimininkai galės džiaugtis erdviu, nesuskaidytu būstu, pakaks ir vienos gyvenamosios erdvės – viešbučio tipo kambario. O jeigu pas viengungį savaitgaliais svečiuojasi vaikai? Tuomet būtinas bent vienas atskiras miegamasis, nors jis ir sumažins erdvės įspūdį“, – pataria pašnekovė.

Jei gyvena dviejų asmenų šeima, tuomet pagal galimybes taip pat reikalinga pora atskirų erdvių. Pavyzdžiui, virtuvė ir svetainė bei miegamasis arba virtuvė, svetainė ir atskiras miegamasis. Dirbantys namie turėtų įsirengti izoliuotą darbo kambarį. Šeimos būste su vaikais turėtų būti atskiri miegamieji tėvams ir skirtingos lyties vaikams.

Vizualiam atskyrimui gali būti naudojamos įvairios transformuojamos pertvaros, širmos, stumdomos durys. Tik reikia turėti omenyje, kad šie sprendimai nesukuria geros garso izoliacijos, tad nelabai tinka miegamiesiems atskirti, kai būste gyvena keletas žmonių.

Įsirengiant nedidelį butą taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į turimą vidaus patalpų plotą, konfigūraciją, santechnikos įvadus, langų skaičių ir jų orientaciją. Šį punktą ir jo atitiktį šeimos poreikiams geriausiai išnagrinėti dar prieš įsigyjant būstą.

Pavyzdžiui, jei norima turėti svetainę, miegamąjį ir vaikų kambarį, būstas turėtų turėti bent tris langus, išdėstytus tokiu atstumu, kad, pastačius pertvaras, galėtų išeiti normalių proporcijų kambariai.

Taip pat labai nepatogūs yra pailgi interjerai su įėjimu iš galo, kai, norint turėti atskirus kambarius, gaunami arba pereinamieji kambariai, arba ilgi uždari koridoriai. Mažose erdvėse idealiausia, kai patalpos gali susilieti ir atlikti kelias funkcijas, pavyzdžiui, kaip koridoriaus, svetainės ir virtuvės. Tuomet kiekviena iš tokių patalpų atlieka savo funkciją ir išlieka erdvi dėl šalia esančios patalpos.

Pasak pašnekovės, reikėtų suplanuoti ir numatyti bent jau preliminarų būsto įrengimo darbų biudžetą. Šį klausimą itin svarbu apsvarstyti pačioje pradžioje. Tai būtina ypač tokiu atveju, kai būstas remontuojamas: svarbu žinoti, ar turima lėšų tik minimaliems stilistiniams erdvės pokyčiams, ar galima keisti planą, sienas, o drauge su jomis ir visas dangas, elektros instaliaciją ir pan.

Tokiu atveju senesnio būsto įrengimo kaina gali būti tapati naujo būsto įrengimo sąnaudoms. Jei perdarinėsime sienas taip, kad interjeras atrodytų erdvus, keisime visą apdailą, bet neliks lėšų virtuvės baldams ar lovai, baigus darbus gali pasirodyti, kad butas pernelyg erdvus.

Patogus ir erdvus kelių kambarių buto planas (65 kv. m)

Turint tokį planą, kambarių erdvės sumažėja dėl koridoriaus (73 kv. m, iš kurių 13 kv. m, arba 17 proc. bendrojo ploto, sudaro uždaras tamsus koridorius.)

Apdailos medžiagos ir spalvos

Pasak pašnekovės, apdailos medžiagos ir spalvos yra kitas svarbus dalykas po plano, galintis gerokai padidinti ar sumažinti erdvės įspūdį interjere. Dizainerė siūlo gudrybę, kurią verta prisiminti perkant medžiagas – tai natūralaus gamtovaizdžio įsivaizdavimas. Pabandykime apsidairyti – arti esantys daiktai dažnai yra dideli, gana ryškių spalvų, matyti daug detalių. Toli esantys tie patys objektai, pavyzdžiui, namai, medžiai, atrodo maži, spalvos nublanksta, detalės smulkios arba visai pranyksta. Prie horizonto daiktai visai susilieja. Žvalgantis po interjerą, mūsų protas suvokia erdvę tuo pačiu principu. Visi daiktai ir plokštumos, esantys ryškių spalvų, didelių ornamentų, atrodo esantys arti (jie tartum mažina erdvę), o blankesnių spalvų, smulkių raštų objektai, susiliejantys į bendras plokštumas ir visumas, asociatyviai atrodo nutolę (jie sukuria didesnės erdvės įspūdį.)

Šis principas taikytinas sienų, lubų apdailai, užuolaidoms, didiesiems baldams. Grindys gali būti ir tamsesnės. Medžiagiškumas gali būti pats įvairiausias ir kuo puikiausiai suderinamas, priklausomai nuo skonio, mėgstamos stilistikos ir funkcinio poreikio. Dabar visko daug ir viskas madinga – medžio apdaila, plytelės, tapetai, dažyti paviršiai. Galime rasti tapetų, imituojančių plyteles, ar, atvirkščiai, plytelių, imituojančių tapetus. Pavyzdžiui, jei vonioje norisi tapetų, visgi praktiškumo sumetimais geriau rinktis plyteles su tapeto raštais.

Pašnekovė kaip nepakeičiamą erdvės padidinimo priemonę mažuose interjeruose įvardija veidrodžius. Jeigu jais siekiame didinti erdvę, jie turėtų būti vientisi, kuo mažiau skaidyti ir natūralios veidrodžio spalvos. Geriausia, jei nuo žiūrinčiojo pusės atspindi kokią gražią erdvę ar šviesų langą. Bet veidrodis nepasiteisins, jei jame matysime akliną sieną su tualeto durimis.

Mažinančios erdvę spalvos ir apdaila (situacija prieš remontą)

Didinančios erdvę spalvos ir apdaila (situacija po remonto)

Kaip parinkti baldus?

Dizainerė sako neturinti atsakymo į klausimą, kokio stiliaus baldus geriausia rinktis nedideliam būstui. Pasak jos, visi stiliai gali būti pritaikomi, tačiau sudėtingiau priderinti tikrąją klasiką, kuriai būdingos detalės, bereikalingai apkraunamos mažos erdvės, tačiau viskas gali puikiai derėti naudojant šviesesnes variacijas su nedaug detalių. Tik galbūt sudėtingiau rasti klasikinio tipo nedidelių baldų, kurie tilptų mažose erdvėse, nes vadinamąją klasiką labiau mėgsta italai, kurie dažnai statosi erdvius namus. Skandinavai ir kitos šiauresnės šalys dažniau gamina kompaktiškus baldus, pritaikytus ekonominio tipo erdvėms.
Kaip sutalpinti daiktus mažame bute?

Vertėtų rinktis kuo daugiau transformuojamų baldų, pavyzdžiui, sofą-lovą, lovą spintoje, atlenkiamus, prailginamus stalus, pufus / daiktadėžes, kelis kavos staliukus, suvažiuojančius vienas po kitu, ir panašiai. Praverčia daiktai, kurie gali sumažėti iki minimumo, kai jų nereikia.

Kita taisyklė – grupuoti daiktus pagal jų matmenis ir spalvas. Jei tai spintos / lentynos, geriau jas derinti prie vienos kambario sienos. Idealiu atveju spintos / lentynos gaminamos individualiai – nuo sienos iki sienos ir nuo grindų iki lubų, nes, pastačius pavienę spintą, vizualiai ji „suvalgys“ tiek pat erdvės, kiek ir spinta per visą sieną, o vietos daiktams bus kur kas mažiau. Tuomet kitame kampe atsiradusi papildoma spinta daiktams vėlgi sumažins savo kampo erdvę.

Sofas, kėdes, stalus taip pat geriau komponuoti palei sienas, nes dideli baldai, pastatyti viduryje kambario, siaubingai sumažina erdvę ir priverčia šeimininkus kasdien aplink juos vaikščioti ratais.

Netalpus, erdvę mažinantis baldų išdėstymas (prieš remontą)

Vietos daiktams ir vizualinės erdvės gerokai daugiau (po remonto)

Kas geriau: bendra virtuvės ir svetainės patalpa ar atskirta?

Dizainerė sako, kad tai priklauso nuo šeimos gyvenimo būdo. Šeimai su vaikais, kai maistas dažnai gaminamas namie, ji rekomenduoja atskirą virtuvę dėl sklindančių kvapų ir garsų. Juk būna ir taip, kad vienu metu įjungiama indaplovė, gartraukis, arbatinukas ir dar kas nors… Tačiau jei maisto gaminimas yra smagus visos šeimos užsiėmimas ir būdas drauge praleisti laiką, tuomet geriau rinktis bendrą patalpą. Tobulas variantas – galimybė patalpas atskirti transformuojama pertvara.

Virtuvė bendroje patalpoje su svetaine gražiausiai žiūrisi, kai yra kuo mažiau panaši į virtuvę: buitinė technika integruota, spintelių fasadai lygūs, kuo mažiau rankenėlių, o kur įmanoma, įrengiami paspaudimo mechanizmai.

Dizainerė siūlo kruopščiai apgalvoti kiekvieną nedidelės virtuvės centimetrą. Virtuves visuomet geriausiai projektuoti ir gaminti individualiai – nuo sienos iki sienos ir nuo grindų iki lubų. Verta pasistengti turėti kuo daugiau vietos daiktams laikyti ir kuo didesnį darbastalį. Jei nedaug gaminama, labai praverčia kompaktiška buitinė technika, pavyzdžiui, dviejų vietų kaitlentė, nedidelis šaldytuvas, minimali indaplovė ir pan.

Žurnalas „SUPERNAMAI”