Klasikinis interjero dizainas ir jo detalės

Atkeliavusios iš kitos “eros“ ar kitos stilistinės kilmės interjero detalės, integruotos į interjerą, paskanins namus istoriškumu ar suteiks “stilistiškai nestilistinį“ individualumą namams. Bet pirmiausia, visgi, pirmas įspūdis, sukurtas interjero, kuriame panaudotos skirtingo laikmečio interjero detalės, – tai sukurta netikėtumo būsena.

Kelios paralelės: ką Jūs jaustumėte, matydami senuką, riedlente barškinantį senamiesčio grindinio akmenis, ar girdėdami ketverių metukų vaiką, dėstantį filosofines tiesas?

Kuo originalesni baldai, kuo labiau jais rūpinosi jų šeimininkai, tuo ilgiau seni baldai ar interjero detalės išlieka, išsilaiko erdvėje ir laike. Kai kuriais iš jų jau rūpinasi vaikai, anūkai, visuomenė. Žmogus taip pat išlieka mūsų atmintyje savo originalumu ar pilku neoriginalumu, kuris taip pat yra būtent tokios pakraipos originalumas. Taip pat, kiek gerai žmogus pasirūpino, kad prisiminimai apie jį išliktų.

Pragyvenus gyvenimą tarp keturių sienų, ir nepalikus kokio tai žymesnio ženklo apie save, kad ir nors sunkiai uždažomo įbrėžimo ant vienos iš tų sienų, nelabai kas supras: ką žmogus veikė, kuo jis norėjo ar nenorėjo įsiamžinti kitų žmonių, visuomenės atmintyje.

Taigi interjero detalės, elementai, aksesuarai, baldai; interjero stiliai kaip tai susiję su egzistavimu laike.

Galbūt galėtume tarpusavyje atskirti dvi sąvokas: naujas ir šiuolaikinis. Naujas – tai gali būti dabar pagamintas, nesubraižytas, nesugadintas, tvarkingas. Priešinga sąvoka būtų senas, netvarkingas, apsilupinėjęs paviršius ar dirbtinai sendintas (sukurtas senumas). Tarp naujo ir seno persipina tvarkinga ir netvarkinga. Daiktas ar koks tai elementas, netgi žmogus sendamas vienu ar kitu būdu savyje praranda tvarką. Sena detalė jau daugiau asocijuojasi su netvarkingu paviršiumi ar vidumi.

Šiuolaikinis – susijęs su dabartiniu laikmečiu. Šiuolaikiniai baldai, šiuolaikinės interjero detalės gali būti priešpastatytos kito laikmečio interjero detalėms. Paprastai šioje vietoje į žaidimą įsijungia skirtingos medžiagos, kaip ir nesugyvenančios tarpusavyje, pvz. plastikas ir medis: dirbtina ir natūralu, žmogaus sukurta ir gamtos kūrinys.

Ir dar vienas momentas, – tai skirtingų stilių ar skirtingų stilių atributų, interjero detalių priešpastatymas kambario, buto ar namo interjere.

Tai kas yra bendra, kas supaprastina bendru vardikliu visus šiuos interjerus: naujus – senus, šiuolaikinius – nešiuolaikinius, skirtingų interjerų stilių derinį, – tai LAIKAS. Interjeras, interjero stilius, interjero detalės, medžiagos egzistuoja laike, egzistuoja skirtingame laikmetyje, egzistuoja skirtingame apdailos išbaigtumo ciklo momente ( nuo netobulai tobulo dekoro – apnešiotas, dirbtinai sendintas paviršius iki tobulos apdailos).

Taigi atrandame interjero egzistavimo laike savybę. Tad pavyzdžiui, šiandien madingas interjeras gali prasitęsti savo egzistencija į praeitį antikvariniu baldu kaip interjero dizaino akcentu; tas pats, jau nebemodernus interjeras rytojuje gali būti atgaivintas rytojaus interjero detalėmis ar futuristinėmis idėjomis.

Taip pat, turbūt, amžina senos ir jaunos kartos, tėvų ir vaikų prieštaravimų ir nesutarimų tema: kaip reikia gyventi, kas geriau? Interjero detalės kambario, buto, namo interjere susiduria su ta pačia problema. Tai prieštaravimas, – dar vienas bendras vardiklis, apie kurį buvo rašyta ankstesniame straipsnelyje kontrastas interjere.  Šio straipsnelio atveju kontrasto įvedimas į namo, buto, kambario ar kitos patalpos interjerą interjero dizaino priemonėmis, egzistuojančiomis skirtingame laike, laikmetyje; išbaigtumo stadijoje; kultūriniame ar meniniame kontekste.

Ir jei interjero detalių “kartų“, “kultūrų“, “politinių partijų“ netobulas konfliktas pasiekia tam tikras tobulas tarpusavio proporcijas, įvyksta evoliucija, gimsta nauja kokybė, gimsta estetika –  interjeras, architektūra, dizainas!

Lėkštės, virtuvinės spintelės, stiklinės, vaza su gėlėmis ant stalo: “- Stalui su kėde jau turbūt penkiasdešimt metų, jie ir mus pragyvens..“ 

Stalas su kėde: “- Brolau, ką mes čia veikiame ar ne laikas susirinkti savo daiktus..“

Kriauklės: – “Mes – tobulos“. Spintelė:- aš specialiai susibražiau ir išsidažiau savo veidą, man nusibodo tas saldžiai šykštus tobulumas.. bet man patinka savo kompanijoje turėti ką nors tokio tobulo, kas galėtų taip išryškinti mano dekonstruktyvų grožį.“

“- Mano dievas – žmogus. Aš nežinau kito dievo.“

“- O mano gamta.“

“ – Aš geriausiai jaučiuosi tarp žmonių, su skirtingomis idėjomis; galbūt, prieštaraujančiomis viena kitai.. bet tuomet aš galiu ką nors suprasti; suprasti kuo žmonės, daiktai, idėjos skiriasi viena nuo kitos.“