Architekto Luko Tuleikio atnaujintas butas paprastame name
Didesnis vonios remontas, nauji baldai – dar ateitis. O kol kol kas jaunas vyras atskleidžia, kodėl dauguma dizainerių ir architektų gyvena butuose pilkomis arba baltomis sienomis. Naujame šeimos būste svečius pirmiausia pasitinka… sūpynės. Vyresnėlė Unė čia ne šiaip sau sūpuojasi – švytuoja kone iki lubų ir tėčio prašo kilstelti vis aukščiau. Mažoji jos sesutė dar tik mataruoja rankomis lovelėje – supynes ji atras po kelerių metų.
Senos grindys tiko kontrastui sukurti
„Gyvenom anksčiau vieno kambario bute. Trims viename kambary dar įmanoma, bet keturiese… jau yra ką veikt“, – juokiasi būsto šeimininkė, Luko žmona Justina. Ji priduria, kad tokiems neįprastiems sprendimams, kaip į lubas įsuktos sūpynės buvusiame bute nebūtų užtekę vietos.
„Norėjosi erdvėms suteikti daugiau funkcijų. Juk tai buvo tik koridorius, o dabar – dar ir žaidimų erdvė. Ją galima išnaudoti, kai lauke darganotas oras“, – sako Lukas Tuleikis. Apžiūrėjęs būstą jis pats savo rankomis atliko daugelį darbų. Nuspręsta sienas perdažyti, o kai kuriuos nepatinkančius elementus tiesiog gudriai paslėpti. Arba – priešingai: paversti privalumais. Pavyzdžiui, L. Tuleikis nusprendė palikti senas, jau „gyvenimo mačiusias“ grindis.
„Buvo klausimų, ką daryti su grindimis, nes jos – labai senos medžio masyvo grindys. Visgi nusprendėm imtis pačio pigiausio varianto – tiesiog užlakuot ant viršaus jas nuplovus ir palikt tą seną vaizdą nešlifuojant, nes šlifuojant jau išeitų kaip naujų grindų kaina. Kažkokio sintetinio parketo dėti nesinorėjo, nes norisi, kad vaikai augtų sveikoje aplinkoje“, – sako L. Tuleikis. Sienas nudažius baltais ir pilkais tonais grindys išryškėjo. Tuomet šeima prie jų ėmė derinti kitus natūralios medžio faktūros elementus, pavyzdžiui, duris, kavos staliuko stalviršį. „Grindys kontrastuoja su ta švaria, sterilia aplinka“, – sako L. Tuleikis.
Atviros kabyklos šeimininkams pačios patogiausios
Per darbo dieną į save sugeriame pakankamai vaizdų ir įspūdžių. Būtent todėl L. Tuleikis namams parenka baltus ir pilkus tonus, kad jie ramintų, o ne, parėjus po darbo dienos, spindėtų ryškiomis detalėmis ar dekoro medžiagomis. Kol kas šeima įsirengė ir visiškai atviras kabyklas rūbams – tokios pat įrengtos ir miegamajame, ir vaikų kambaryje.
„Suprantam, kad atėjusiems gal kiek ir keista, kai visą spintos turinį mato. Bet patiems yra visų pirma patogu… Ateityje gal ir planuojame įsirengti spintą“, – sako Justina. „Bet vėlgi tas uždengimas jis turėtų prasmę tik atėjus svečiams. Nes namai yra tarsi koks automobilis, kuriame visų pirma turi būt viskas patogu pačiam“, – įsitikinęs L. Tuleikis. Nors virtuvė, kaip įprasta senam butui – nedidelė ir ji nėra sujungta su svetaine. Šeima šiokį tokį svetainės ir virtuvės ryšį sukūrė išėmusi šios patalpos duris.
Išsisuko nuo radiatoriaus pjovimo
Taip pat virtuvėje įrengtas aukštas stalviršis-darbastalis, prie kurio galima ir dirbti, ir ruošti maistą. Ši vieta privalėjo būti – senajame bute mažoji Unė buvo pamėgusi pratęsta palangę ir ant jos atsisėdusi būtinai dalyvaudavo maisto gaminime. Dabar su malonumu sėdasi ant paaukštinto stalviršio ir tęsia savo kulinarijos pamokas.
Mažosios kambaryje taip pat įrengtos atviros lentynos, lovelė, o kambarys praplatintas ir sujungtas su balkonu. Po šio sprendimo kambaryje liko radiatorius, tačiau jį iš abiejų pusių dengia vaiko lovelė bei stalas – dėl šio sprendimo nereikia spręsti gana keblių radiatoriaus perkėlimo prie sienos klausimų.
Architektas L. Tuleikis primena, jog pirmiausia reikėtų galvoti apie funkciją, o tik tuomet – apie dekorą. Nes namai turi būti raminanti erdvė, kur viskas būtų neapkrauta, lengvai pasiekiama ranka.