PAMIRŠKITE ŽODĮ „SEKCIJA“. Korpusinių baldų dizaino naujovės

Skirtingai nuo tradicinių spintų arba skrynių, kredencijos turėjo ir uždarus tūrius, ir atviras lentynas; vėliau jų prie jų prisidėjo įstiklintos fasado dalys. Saugojimo ir eksponavimo funkcijos ištisus šimtmečius buvo pagrindine korpusinių baldų paskirtimi.

Netolimais visuotinio deficitolaikais sekcijos Lietuvoje tapo daiktų kaupimo manijos epicentrais, kurių lentynose nuguldavo sunkiai „gautos“ vertybės – nuo retų knygų iki pigaus krištolo dirbinių. Kadangi dar reikėjo kaupti atsargųjuodai dienai, nestebina tai, kad korpusiniai baldai (įskaitant sienines spintas) užimdavo didelę būstų ploto dalį. Pagal galimybesbaldasturėjo atspindėti saugomų vertybių mastą, tačiau plastmasinės drožinių imitacijos ir galvanizuotos „paauksavimo“ žymos ypatinga prabanga, deja, nedvelkė.

Palaipsnį šių drožliaplokščių monumetų išnykimą visų pirma lėmėnaujos statybų technologijos, leidusios ne tik išplėsti butų plotą, bet ir laisvai planuoti interjerą, dalį erdvės skiriant atskiroms drabužinių patalpoms. Antra, pasikeitus ekonominei situacijai ir požiūriui į interjerą, daiktų gausybė irtariamas baldų solidumasnebėra prabangos sinonimai – kur kas labiau vertinama neapkrauta erdvė, suteikianti laisvės vaizduotei ir kūrybai.

Trečia, tobulėjant komunikacijos technologijoms, daugelis buities daiktų dramatiškai sumažėjo arba visai pranyko, pavyzdžiui, griozdišką kineskopinį televizorių dabar atstoja įrėmintas stačiakampis ant sienos, o šūsnį knygų – kompaktiška „Kindle“ skaityklė. Dėl šių ir daugelio kitų veiksnių stambūs korpusiniai baldai šiuolaikiniame interjere sparčiai užleidžia vietą smulkesniems savo giminaičiams – komodoms, daiktadėžėms ir atvirų lentynų sistemoms. Pasakojimą apie korpusinių baldų dizaino evoliuciją mes pailiustruosime pavyzdžiais iš šių metų Milano baldų parodos.

Vienas populiariausių šiandienos korpusinių baldų – komoda, atliekanti nedidelio sandėliavimo tūrio funkciją. Prisitaikant prie šiuolaikinių interjero tendencijų, jos kompozicijoje akcentuojama horizontali kryptis – aukščio ir pločio santykis neretai būna didesnis nei 1:5.

Konstrukcijos pagrindas sumontuojamas iš dulkių plokštės ar klijuotos masyviosiosmedienos, o pagrindinis dėmesys skiriamas fasado ploto skaidymui, detalių (pvz., rankenų nišų) mikroplastikai ir apdailos medžiagų kokybei. Iš biuro įrangos, taip pat iš virtuvinių baldų komodų kūrėjai perėmė 45° kampų suleidimo ir specialios furnitūrosnaudojimo idėjas, tačiau padidinto tvirtumo aliumininių konstrukcijų naudojimas neprigijo – svetainių komodų durelės ir stalčiai visgi apkraunamine taip smarkiai kaip virtuvės lentynos. Iš virtuvės baldų atkeliavo ir kita tendencija: daugelis komodų stalčių ir durelių neturi rankenų –jie atidaromi paspaudus frontalią plokštumą tam tikroje vietoje.

Tačiau kartais rankenų nišos tampa reikšminga fasado detale, kaip, pavyzdžiui, komodoje Grea (diz. Marelli e Molteni, gam. Lema). Aišku savaime, kad viršutinei komodos plokštumai skiriama ekspozicinė funkcija – kartais ten net įrengiami specialūs apsauginiai borteliai, kaip kad yra padaryta komodų serijoje Surface (diz. Vincent Van Duysen, gam. B&B Italia).

Aukštesnio lygio baldų gamintojai tęsia tarpukario art deco stiliaus tradicijas, pagrindinį dėmesį skirdami fasado apdailai tauriomis medžiagomis, pavyzdžiui, egzotiškos medienos lukštu, kaip kad daro kompanijos Selva arba Molteni. Kai kurie dizaineriai ieško originalesnių sprendimų, pavyzdžiui, dizaineris Fabrice Berrux, kurdamas komodą-bufetą District (gam. Roche Bobois), fasadą papuošė ritminga natūralaus alyvuoto ąžuolotašeliųkompozicija, o italas Alessandro Dubini, kurdamas komodą Nine (gam. Lema),suskaidė fasadą smulkių stalčių imitacijomis, nors iš tikrųjų vidiniai tūria iyra kur kas stambesni.

Kitas populiarus korpusinių baldų tipas –pakabinamųjų lentynų rinkinys su bazinehorizontaliąja plokštuma. Ji skirta sunkesniems daiktams (pavyzdžiui, garso ar vaizdo aparatūros blokams) pastatyti, yra labai žema (15–30 cm) ir paprastai neturi įmontuotų stalčių, tačiau gali būti papildyta sandėliavimo tūriais, pastatomais ant viršaus, kaip kad padaryta kompanijų Diesel ir Moroso bendrame projekte Living.

Būtinas baldo komponentas – prie sienos tvirtinama vertikaliojiplokštuma, skirta TV ekranui pakabinti. Pačios lentynos yra kabinamos kompaktiškais blokais arba išsklaidytomis virtinėmis; jos būna tiek atviros, tiek uždaros. Pastaruoju metu viduje dažnai įrengiamas vietinis LCD pašvietimas, siekiant pabrėžti į lentynassudėtųobjektų vertę. Kai kurių lentynų sistemų priekinė dalis yra uždengiama slankiuoju skydu, atliekančiu erdvės spalvinio akcento arba dailės kūrinio fono plokštumos vaidmenį; priėjimas prie lentynų tokiu atveju įrengiamas iš šonų.

Madingos chromuoto plieno ar anoduoto aliuminio detalės paverčia šias lentynas ištaiginga šiuolaikinio interjero dalimi. Ryškiu pavyzdžiu galėtų būti firmos Molteni sukurtas lentynų rinkinys Pass-word (diz. Dante Bonuccelli).

Nors atrodo, kad didžiavimosi krištolo ir porceliano kolekcijomis laikai negrįžtamai praėjo, bet poreikis pademonstruoti šeimos sidabrą ar kitas vertybes visgi neblėsta. Paprastai tam naudojami specializuoti korpusiniai baldai, vadinami vitrinomis arba indaujomis.

Viena įspūdingiausių šio žanro naujovių – šiemet pristatyta firmos FIAM Italia stiklinė spinta Aura (diz. Patrick Jouin). Iš esmės ji susideda vien iš mišrios (medis+aliuminis) konstrukcijos fasado – likusi baldo dalis praktiškai nematoma, ir viduje eksponuojami lobiai, pašviesti šoninių šviesio diodo lempų, atrodo lyg būtų pakibę ore.Panašią stilistiką turi ir Veblen baldas Burberry (diz. Marzia ir Leonardo Dainelli) –dėl tobulo išlenkimo vitrina atrodo pagaminta iš vientiso stiklo lakšto.

Prieš porą dešimtmečių buvę tokie populiarūs kombinatoriniai korpusiniai baldai, susidėliojantys iš įvairios formos blokųtetrio žaidimo principu, dabar jau prarado aktualumą –juk keitinėti vietomis daiktų ir knygų prikrautus tūrius visgi nėra lengva. Vienintelė šio žanro naujovė, rasta ruošiant straipsnį, yra nauja italų firmos Cassina gaminama modulinė sistema Simon Collezione. Deja, įsigilinus paaiškėjo, kad tai japonų dizainerio Kazuhide Takahamos 1966 m. projekto įgyvendinimas…

Viena iš šiandien vyraujančių interjero dizaino tendencijų yra minimalizmas. Korpusinių baldų dizaine ji pasireiškia dvejopai: konstrukcijos paprastumu arba fizinių mamenųmažinimu. Pirmajai krypčiai galėtume priskirti knygų „džiovyklą“Booken (diz. Raw Edges), kurioje knygos paprasčiausiai užmaunamos ant skersai atramų įtemptų strypų. Neatsilieka ir žymus ispanų dizaineris Jaime Hayon – jo knygų lentynėlėThe Ledgeįtartinai primena paprasčiausią sūpuoklių sėdynę.

O gal baldo išvis nereikia? Gal pakanka susmeigti tik keletą strypų drabužiams sukabinti (kabykla Woods, diz. Katja Hettler ir Jula Tüllmann)? Antrajai minimalizmo pakraipai atstovauja kompaktiški dvigubos funkcijos objektai, pavyzdžiui, postmodernistinės dizainerės Paolos Navone lentynos iš serijos Panda (gam. Capellini) gali tapti ir kavos staliukais, o pufą Praline (diz. Boris Design Studio) galėtume priskirti korpusiniams baldams tik dėl to, kad daiktų dėtuvė yra įrengta jo korpuso viduje.

Bet toliausiai minimalizmo kryptimi nukeliavo žymi ispanų dizainerė Patricia Urquiola: įsivaizduokite, kiek džiaugsmo kaimynams suteiktų Jūsų įsigytų lentynėlių Kyte Shelf(gam. Kartell) tvirtinimas savaitgalio ryte – juk kiekvienas segmentas prigręžiamas prie sienos atskirai!

Juokas juokais, bet dėl straipsnio pradžioje išvardytų priežasčių minimalizmas ateityje iš tiesų gali tapti dominuojančia korpusinių baldų raidos tendencija. Kaip tai paveiksinterjero dizaino raidą, pamatysime netrukus.