Lietuviško dizaino baldų evoliucija: nuo paprastų iki išmaniųjų

https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313
https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313

Kaip atrodo šiuolaikinio lietuviško dizaino baldai šiandien? Tai baldai, kurie neišeina iš mados taip pat kaip danų dizaino legendos Arne Jacobseno sukurtos kėdės ar garsiosios kompanijos VITRA dizaino gaminiai.

Lietuviškas autorinis baldų dizainas yra šiek tiek panašus į skandinavišką, tačiau išlaiko savo baltiškąją prigimtį. Lietuviško dizaino baldai pasižymi aukšta kokybe ir palyginti žema kaina, čia susijungia europietiškos baldininkystės tradicijos ir modernumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir net išmaniosios technologijos.

Lietuviškos kėdžių ir krėslų ikonos

2006 m. Londono dizaino parodoje pasirodė pirmoji lietuviška kėdė, tapusi ikona – tai dešimtkojė „KU-DIR-KA“ (gam. „Contraforma“), sukurta dizainerio Pauliaus Vitkausko. Tradicinį ir modernų dizainą sujungusi medinė supamoji kėdė dar ir šiandien puikiai reprezentuoja Lietuvą kaip dizaino šalį, o štai 2007 m. dizainerio Naurio Kalinausko sukurta minkštasuolių serija LOGO (gam. „Contraforma“) tapo pirmąja lietuviška baldų kolekcija, gavusia prestižiškiausią pasaulyje dizaino apdovanojimą RED DOT, prilyginamą „Oskaro“ statulėlei kino industrijoje.

Tais pačiais metais dizaineris Mindaugas Žilionis sukūrė unikalų dizaino produktą „Spina“. Tiesą sakant, tai ne kėdė, o baldas transformeris. Unikali sistema leidžia iš vienodų suneriamų ekstruduoto aliuminio profiliuočių itin paprastai sukonstruoti plastiškų formų elementus, įvairios paskirties objektus ir baldus. Kėdė, šezlongas, krėslas, suolas, lova, pertvara – viskas priklauso tik nuo savininko norų, nes „Spina“ gali transformuotis į bet kurį iš jų ir prisitaikyti prie kūno.

Dizaineris Jonas Jurgaitis kartu su tarptautinį lygį pasiekusiu lietuviškų baldų gamintoju „Sedes Regia“ vieną po kito į rinką paleido unikalaus, kone futuristinio dizaino minkštuosius sėdimuosius baldus „Alien“, „Ops!“, „Luu“ ir kt., tapusius kasmet atnaujinamos lietuviškų avangardinių baldų serijos „Avantgarde“ hitais. Aukštos kokybės minkštųjų baldų gamintojas iš Vilniaus „Sedes Regia“ užsienyje žinomas geriau nei Lietuvoje. Jis nuolat dalyvauja svarbiausiose pasaulio baldų parodose: „Maison&Objet“ Paryžiuje, „100% Design“ Londone, „Design Days Dubai“ Dubajuje, IFFS Singapūre, ICFF Niujorke, IMM Kelne ir kitur.

2011 m. pasirodė dizainerio Dariaus Razausko sukurta šmaikščioji taburetė iškalbingu pavadinimu PIRST (gam. „KiTAIP“) – tai daiktas, skirtas atsisėsti, mažinantis gravitacijos poveikį apatinėms galūnėms. Jo autorius sako, kad naudojant šią taburetę pastebėtas anticeliulitinis poveikis ir puiki oro apykaita. Taburetė yra pasirodžiusi dizaino parodose Vokietijoje, Singapūre, Niujorke ir kitose karštosiose dizaino vietose.

Dar viena ikoninė lietuviška taburetė pasaulį išvydo 2012 m. Tiesa, ji gimė kiek kitokia nei visos keturkojės taburetės, o su skiriamuoju ženklu – trimis kojomis! Tai dizainerio Tomo Jasiulio sukurta taburetė, vėliau peraugusi į tonuoto ir lakuoto uosio masyvo baldų seriją STAY, kurią šiandien sudaro ne tik trikojės taburetės, bet ir kavos staliukai bei baro kėdės.

Nors lietuviškam dizainui paprastai būdingas minimalizmas, apie kėdę „Adomas“ (gam. „Interjerai beSAIKO“), sukurtą dizainerių dueto Indros Marcinkevičienės ir Mindaugo Žilionio, to pasakyti negalima. Dizainerių bendros kūrybos lietuviškas vaisius gautas išties eklektiškas. Kėdės karkasas ir jos atkaltėje ant nerūdijančiojo plieno virbų suverti mediniai elementai nudažyti ir nulakuoti net 22 spalvomis.

2013 m. lietuviškų minkštųjų baldų rinką papildė itin elegantiškas naujokas – tai dizainerio Vytauto Puzero kūrinys – krėslas EGGY, pagamintas iš trijų elementų, lenktų vienodu spinduliu. Toks dizaino sprendimas krėslui suteikia ne tik savitą išvaizdą, bet ir sėdėjimo komfortą. Nugarinė krėslo dalis tarsi apglėbia prisėdusį žmogų, o galvūgalis pagerina akustines savybes, sugerdamas aplinkinį triukšmą. Trumpai tariant, šis krėslas suteikia ramybę ir nuima stresą, tinka ir dalykiniams pokalbiams atviruose holuose, ir atpalaiduojančiam poilsiui namuose.

Tais pačiais metais dizaineris Nauris Kalinauskas lietuviško dizaino gerbėjus pradžiugino dar viena elegantiška ir funkcionalia naujiena – kėdžių serija darbiniu pavadinimu „Nr. 004“ (gam. „Venta LT“), gaminama iš uosio arba beržo masyvo, su minkšta, gobelenu arba dirbtine oda traukta sėdyne.

Tuo metu išpopuliarėjo dizainerio Edmundo Kasčiukaičio ir Šiauliuose įsikūrusios kompanijos „Inscoco“ gaminami minkštieji baldai. Tai buvo modernaus dizaino, neįprastų pavadinimų foteliai – „Loxodonta Africana“ ir „Tettigonia Viridissima“, o jau minėtas gamintojas „Sedes Regia“ pristatė savo naujausią gaminį – dizainerio Dariaus Juškevičiaus sukurtą šmaikštų minkštasuolį „Pooch“, visuomet pasiruošusį tarnauti savo šeimininkui įvairiomis pozomis: būti suoliuku, staliuku ar kėdute, kuri leis pailsinti kojas po ilgos dienos, mielai palaikys lietpaltį, chalatą ar užkandžius.

Kietieji baldai: naujasis faneros kultas

Kalbant apie rankų darbo tradicinę lietuvių baldininkystę ir kokybiškų kietųjų baldų gamybą, mūsų šalyje ilgą laiką buvo įprasta naudoti masyviąją medieną (ąžuolą, pušį, beržą, klevą ir t. t.), tačiau laikai pasikeitė. Šiandien paprasčiausia klijuotoji fanera (lakštinė klijuotosios medienos medžiaga arba tiesiog medienos lukšto sluoksniuotis) – tapo kone pačia mėgstamiausia lietuvių baldų dizainerių naudojama medžiaga. Pagrindinės šių baldų savybės – modulinės konstrukcijos, funkcionalumas, patvarumas ir ilgaamžiškumas, neįtikėtinai lengvas surinkimas ir išardymas, paprastas transportavimas.

Vienas pirmųjų lietuvių, pritaikiusių fanerą autorinių baldų gamyboje, yra dizaineris Mindaugas Žilionis. Jis sukūrė baldų kolekciją „Bolero“ (2010 m.). Kurdamas šią kolekciją jis turėjo tikslą – produktas turi būti paprastas ir tinkamas masinei produkcijai, bet ne dėl dizaino. Tai aukštos kokybės, patrauklūs, patogūs ir ilgaamžiai baldai, kurių išskirtinis bruožas – charakteringas jungimas, supaprastinantis baldų surinkimą ir transportavimą. Eksperimentus su fanera šiemet dizaineris pratęsė sukurdamas modernų rašomąjį stalą „Workaholic“, pagamintą iš drėgmei atsparios laminuotos beržo faneros, stalo konstrukcijos pagrindas – unikalus tvirtinimo mazgas, leidžiantis greitai jį surinkti.

Fanera šiuo metu populiari visame pasaulyje, taigi lietuvių dizaineriai seka tendencijas ir iš faneros gamina itin kokybiškus, originalaus dizaino baldus, už kuriuos jau yra pelnę ne vieną tarptautinį apdovanojimą. Kone geriausiai tarptautinių dizaino apdovanojimų skonį žino lietuvių dizaino gamintojas EMKO ir su šia kompanija bendradarbiaujantys dizaineriai. Jie pelnė jau kelis prestižinius RED DOT ir „iF“ dizaino apdovanojimus iš Vokietijos.

Pirmasis, gavęs abu šiuos apdovanojimus, tai iš beržo faneros ir baltos medžio plokštės pagamintas rašomasis stalas „My writing desk“ (gam. EMKO), kurį 2012 m. sukūrė jauna dizainerė Inesa Malafej. Šis rašomasis stalas buvo sugalvotas siekiant sukurti patogią darbo vietą ir turėti kuo mažiau netvarkos ant stalo. Stalą labai patogu sutvarkyti tiesiog nustumiant daiktus lenkta fanera paaukštintų kraštų link ir nereikia bijoti, kad kas nukris. Stalo kojos yra nusukamosios, todėl jį patogu supakuoti ir paprasta transportuoti.

Antroji RED DOT savininkė – dizainerio Arūno Sukarevičiaus 2013 m. sukurta lentyna „Foldin“, įvertinta už ypatingą sprendimą konstrukcijoje. Tai modulinė lentyna, įkvėpta japoniškos estetikos ir sudaryta iš rėmo bei lankstomųjų lentynų. Kiekviena lentyna pagaminta iš faneros plokštės ir sujungta veltinio detale. Medinis rėmas gali būti skirtas tiek dviem, tiek dvidešimčiai lentynų. Pačios lentynos nesunkiai įdedamos arba išimamos tiesiog sulenkiant.

Abu produktai gaminami ir parduodami Lietuvoje, Europoje ir JAV, pasirašyta ir partnerystės sutartis su viena Singapūro kompanija, tad inovatyvūs lietuviški produktai pasiekia ir tolimosios Azijos krantus. Lietuviškas stalas „Cozy Zebrano“ (gam. „Kirigami Design“, diz. Mingailė Subačiūtė) 2014 m. gavo baldų, dekoro ir namų dizaino kategorijos bronzos medalį kasmet italų rengiamame tarptautiniame dizaino konkurse „A’Design Awards“. Be jokių varžtų, lengvai surenkamas ir transportuojamas beržo faneros staliukas yra įkvėptas kompaktiško gyvenimo Singapūre, taip pat Japonijos ir Skandinavijos šalių estetikos.

Lietuviškų faneros hitų seriją užbaigia Naurio Kalinausko sukurta lentynų sistema „Plus“ (gam. „Contraforma“, 2012 m.). Tai vienas sėkmingiausių ir perkamiausių pastarųjų metų lietuviškų produktų – universali, modulinių lentynų sistema iš 12 mm klijuotosios faneros elementų. Lentynos tarpusavyje jungiamos labai paprastai, be jokių varžtų. Tokį lentynų konstruktorių galima konstruoti kad ir iki begalybės, sustabdyti gali tik lubos. 2014 m. išleista ir patobulinta versija „Plus Air“ su moduliais iš perpus plonesnės faneros – vos 6 mm, nes plonėja ne tik „MacBook Air“ kompiuteriai, bet ir lietuviškos lentynos, o stalai tampa išmanūs!

Pirmieji lietuviški išmanieji baldai

Dabar turime progą stebėti, kaip Luko Lukoševičiaus ir komandos sukurtas pirmasis lietuviškas išmanusis stalas „TableAir“, pristatytas „Londono dizaino savaitėje“, virto realiu produktu, kurį gaminti vieną po kito užsako užsienio klientai. „TableAir“ ypatingas tuo, kad, ištiesus ranką virš jo, jutikliais galima reguliuoti stalo aukštį, jį sujungti su kitais prietaisais, pvz., išmaniuoju telefonu, per programėlę nustatyti laiko intervalus, kaip dažnai stalo aukštis turi keistis.

Į stalą įmontuotas ultragarso jutiklis – mygtukas, kuris jaučia atstumą iki rankos. Pasirinktas atitinkamas aukštis pakyla iki jos. Prie stalo galima ir sėdėti, ir stovėti. Iš darbo stalo jis gali virsti šviečiančia interjero detale su „RGB Led“ apšvietimu. Stale įmontuota dėžutė su elektros lizdais ir USB jungtimis, tad nereikia papildomų laidų. Šis stalas – tik pradžia, sukant lietuviškos išmaniosios baldininkystės link.

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Šią informaciją be raštiško kompanijos „Super namai” sutikimo naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.