Ką svarbu žinoti renkantis virtuvės stalviršį?

Populiariausiųjų trejetukas

Virtuvė – paprastai populiariausia namų vieta, kuri dažnai atstoja svetainę. Žmonės teikia daug dėmesio šios erdvės dizainui ir patogumui. Renkantis stalviršį reikėtų atsiminti tris svarbiausius kriterijus – išvaizdą, patvarumą ir, be abejo, kainą. Stalviršis yra labiausiai veikiamas gaminant maistą, todėl natūralu, kad jo kokybei turėtų būti skirtas ypatingas dėmesys. UAB Vibaltpega architektės Ritos Tikuišienės teigimu, šiandien užsakovai dažniausiai renkasi iš trijų variantų – natūralaus, dirbtino akmens ir aukštojo slėgio laminato stalviršių, tačiau pasitaiko ir kitokių sprendimų.

Racionalioji klasika

Granitinis stalviršis, be abejo, gali padidinti jūsų namų vertę, nes tai – viena tauriausių, patvariausių ir kartu brangiausių medžiagų. Tai gamtos subrandintas produktas, kurio kiekviena dalis – savotiškai unikali. Pasak UAB Balgra ir Ko vadovo Arūno Baliukonio, granitiniai virtuvės stalviršiai pelnytai gali būti vadinami praktišku pasirinkimu. Jie nebijo rūgščių ir įbrėžimų. Granito stalviršiai pasižymi plačia spalvų gama – nuo juodų, rudų ir rausvų iki žalsvų, melsvų.

Tačiau skirtingai nei daugelis mano, granitas taip pat reikalauja priežiūros. Granito stalviršiai nėra visiškai atsparūs dėmėms. Pavyzdžiui, nepatartina ant stalviršio išpiltų skysčių palikti labai ilgą laiką. Be to, ant granito stalviršių dažnai lieka riebalinių ar rūgštinių dėmių, todėl jas itin svarbu kuo greičiau pašalinti. Impregnuojant granitą padidinamas viršutinio sluoksnio tankumas ir gerokai sumažinama paviršiaus absorbcija, todėl beveik visus granitinius paviršius rekomenduojama impregnuoti. Taip stalviršis tampa gerokai atsparesnis ir reikalauja mažiau priežiūros, – įsitikinęs A. Baliukonis.

Marmuras ar dirbtinis akmuo?

Įprasta granito alternatyva – marmuras. Tačiau kalbant apie virtuvės stalviršius, deja, pastarąjį tenka atmesti. Pagrindinė priežastis – nepakankamas funkcionalumas. Stalviršiai iš marmuro visiškai netinkami naudoti virtuvėje dėl šios uolienos sandaros ypatumų. Marmuriniai stalviršiai bijo rūgščių, todėl ant jų netyčia išlietas vynas, kava, sultys ar šarminės plovimo priemonės gali itin greitai pažeisti šlifuoto marmuro paviršių.

Reikia nepamiršti, kad net impregnuojamosios medžiagos kalkakmenio neapsaugo nuo rūgščių, todėl reikia labai atsargiai elgtis ir ant stalviršio nepalikti vyno, citrinų, svogūnų ar pomidorų likučių. Be to, marmuras minkštesnis nei granitas, todėl gali lengviau skilti. Be abejo, jums niekas neuždraus rinktis marmurinį virtuvės stalviršį, tačiau tokiu atveju teks palyginti dažnai jį keisti, – teigia A. Baliukonis.

R.Tikuišienės įsitikinimu, funkcionalumo ieškantys šiltų marmuro spalvų gerbėjai gali puikiausiai rinktis dirbtinį arba vadinamąjį lietąjį akmenį. Tai kompozicinė medžiaga, gaminama iš susmulkintų natūralių mineralų dalelių, kurios sumaišomos su akrilo derva ir įvairiais spalvų pig-mentais. Ji pasižymi beveik visais kitų medžiagų privalumais: plačiu spalvinės gamos pasirinkimu, galimybe kokybiškai ir nesudėtingai atnaujinti dangą, ilgalaikiu atsparumu karščiui, šarminiams rūgštiniams skysčiams. Dirbtinio akmens stalviršius sunku subraižyti indais ar stalo įrankiais, jie atsparūs atsitiktiniams smūgiams. Šie stalviršiai gali būti įvairių matmenų, formų ir storio.

Be to, galima išvengti jungimo žymių. Ši vienalytė, neporėta medžiaga nepasižymi natūraliam akmeniui būdinga dėmių ar spalvų kaita, jos paviršių galima valyti abrazyvinių medžiagų turinčiais valikliais bei kempinėmis. Tai ne natūralus gamtos produktas, o greičiau savotiškas jos mėgdžiojimas, tačiau plačios šios medžiagos spalvinės galimybės išlaisvina kūrybingumą. Ko gero, vienintelis ryškus dirbtinio akmens trūkumas – aukšta kaina, – teigia architektė.

A. Baliukonis pastebi, kad tvirtinti, jog granitas yra brangiausia stalviršių medžiaga, nėra visiškai teisinga. Kad ir kaip būtų keista, dirbtinio akmens stalviršiai dažnai kainuoja brangiau nei natūralaus. Pasak R. Tikuišienės, užsakovai, nepaisydami to, renkasi būtent dirbtinio akmens stalviršius. Tai lemia vienas didžiausių granito trūkumų – griežtos ir šaltos spalvos.

Laminuotieji stalviršiai

Aukštojo slėgio laminato stalviršiai – šiuo metu bene pati populiariausia stalviršių rūšis. Tokie stalviršiai gaminami aukštojo slėgio laminato dangą klijuojant ant medžio drožlių plokštės. Ne paslaptis, kad svarbiausia jų populiarumo priežastis – žema kaina. Tačiau tai anaiptol nėra vienintelis jų privalumas. Ši medžiaga pasižymi patvarumu ir itin didele spalvų bei raštų įvairove. Tokie stalviršiai gali itin tikroviškai imituoti ir natūraliąsias medžiagas – medienos ar akmens tekstūrą.

Aukštojo slėgio laminato stalviršiai, palyginti su kitomis medžiagomis, yra lengvai valomi ir prižiūrimi, jie gerokai atsparesni įvairiausioms dėmėms ar riebalams. Ši danga nėra porėta, todėl į ją neįsigeria bakterijos. Tačiau toks stalviršis turi pakankamai ploną išorinį dekoratyvinį sluoksnį, todėl jis yra ne itin atsparus mechaniniam poveikiui, aukštai temperatūrai ir drėgmei.

Renkantis aukštojo slėgio laminato stalviršį reikia atkreipti dėmesį į plokštės tankį, laminato storį, jo atsparumą įbrėžimams, temperatūros pokyčiams, drėgmei, dėmėms. Pasak R. Tikuišienės, šiuo metu itin madinga rinktis storesnį aukštojo slėgio laminato stalviršį.

Alternatyvos didžiajam trejetukui

Reikėtų nepamiršti, kad dalis žmonių vis dėlto linkę rinktis mažiau populiarų, bet savo kelią – tiek dėl specifinio gyvenimo būdo, tiek dėl išskirtinio interjero. Todėl pabandykime apžvelgti alternatyvas, kurias tokiems užsakovams siūlo stalviršių gamintojai. Viena jų – natūralaus medžio masyvo stalviršiai. Jie jūsų virtuvei gali suteikti papildomos šilumos ir jaukumo, derėti su kitomis virtuvės baldų detalėmis.

Tačiau natūralios medienos pomėgis tokioje agresyvioje patalpoje, be abejo, pareikalaus savo kainos. Tai gerokai brangesnis stalviršis, kuris, be to, reikalauja ir kruopščios kasdienės priežiūros. Kiekvieną kartą pagaminus maistą būtina įsitikinti, kad stalviršis būtų kiek įmanoma sausesnis ir švaresnis, kitaip bakterijos netruks prasiskverbti į medį.

Kita gerokai retesnė alternatyva – keraminėmis plytelėmis dengti stalviršiai. Tiesa, toks sprendimas dažniausiai taikomas norint sukurti klasikinės arba vadinamosios kaimiškos virtuvės interjerą ir tarsi atlieka likusiųjų dekoro elementų tęsinio vaidmenį. Pasirinkus tokį stalviršį atsiveria galimybė kurti – juk plytelių pasirinkimas šiuo metu tikrai didelis. Galima derinti skirtingų spalvų, dydžių, raštų, tekstūrų bei formų plyteles.

Tokios dangos privalumai – žema kaina, atsparumas karščiui, mechaniniam poveikiui ir įvairioms dėmėms. Tačiau reikėtų vengti stipresnių smūgių, dėl kurių plytelės gali paprasčiausiai skilti.

Trečioji alternatyva labiausiai tiktų aistringiems maisto gamintojams ir minimalizmo šalininkams. Tai griežti ir įpareigojami nerūdijančio plieno stalviršiai, į šiuolaikinę privačią erdvę atkeliavę tiesiai iš pramoninių erdvių. Beje, paskui šį sprendimą į šiuolaikines virtuves drąsiai žengia ir kiti tokio pat stiliaus modernūs elementai – nerūdijančio plieno baldai, šaldytuvai, kitos interjero detalės. Nors neretai tenka išgirsti, kad tokia virtuvė namuose labiau primena operacinę, tačiau jos privalumai – neabejotini. Nerūdijančio plieno stalviršiai nebijo nei vandens, nei karščio, juos lengva prižiūrėti. Tiesa, nepatartina pjaustyti maisto tiesiai ant stalviršio. Taip pat geriau įsitikinti, kad lentynoje stovintys sunkesni indai netyčia užkritę jo nesulankstytų. Be to, plieniniai stalviršiai toli gražu nėra pigūs, tačiau ko nepadarysi dėl svajonės?

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Šią informaciją be raštiško kompanijos „Super namai” sutikimo naudoti kitose
žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.