Aktualiausios plytelių tendencijos – akmuo ir žemės spalvos
Galima sakyti, kad tai – tradicija. Kuo gali traukti, regis, elementarus interjero dekoro elementas – paprasta keraminė plytelė?
Parodą aplanko kasmet
Apeiti Bolonijoje vykusios parodos plotą nebuvo paprasta. Norint apžiūrėti vieną paviljoną reikia maždaug 2 val., o tokių „Cersaie 2016“ buvo net 36. „Toje parodoje puikiausiai atsiskleidžia visos interjero tendencijos. Atrodo, plytelė – kas čia tokio? Viską matai: medžiagų kaitą, technologijų naujoves, spalvų, formų įvairovę“, – pasakojo R.Milaševičius.
Architektas atskleidė dar vieną priežastį, kodėl kasmet aplanko keraminių plytelių parodą Italijoje: „Kurdamas interjerus niekada nesivaikau paskutinių (laiko nepatikrintų) mados tendencijų, nes tai labai laikina. Paroda suteikia galimybę susipažinti su naujausiomis mados ir technologijos tendencijomis, laikui bėgant atsirenki, ką verta naudoti ir ko vengti.“
R. Milaševičius pastebėjo, kad smarkiai pakito ne tik pačios plytelės, bet ir jų klijavimo technologijos. Deja, jos vis dar retai naudojamos Lietuvoje, nes trūksta specialistų.
„Pabandykite atspėti, koks didžiausias plytelės formatas?“ – provokavo ką tik iš Italijos grįžęs architektas. Bandau suktis, kreipdama kalbą apie lanksčias plyteles, nors pati nežinau, ar tokios egzistuoja. „Yra ir lanksčių. Didžiausias formatas parodoje buvo 1,6×3,2 m. Gerokai virš lubų… Tokias galima naudoti fasadams ar sienoms. Esame jas išbandę – prieš kelis metus naudojome banko fasadui“, – gigantiškas naujoves pristatė pašnekovas.
Žavi dalyvių gausa ir plotai
Pasak architekto R. Milaševičiaus, šiemet plytelių ir santechnikos parodoje nėra aiškių tendencijų, kaip buvo prieš kelerius metus, kai atsirado tekstilę arba medį imituojančios plytelės.
„Tekstilė labai greitai baigėsi. Kai atsirado medis, ši tendencija nesibaigė, tobulėjo, vaizdo rezoliucija augo. Atsiranda natūralios lentos ilgis, plytelės siekia net 2,4 m“, – ryškiausias praėjusių metų tendencijas prisiminė architektas.
Tarp ryškesnių šių metų naujovių – modulinės, įmantrių formų reljefinės plytelės. Jos kuria trimatį vaizdą, išsiskiria blizgiu – aukso, sidabro ar veidrodiniu – paviršiumi. „Įsitvirtino betono ir akmens paviršiai. Tik ranka pabraukęs ir atidžiai pažiūrėjęs nesuklysi. Žinai, kad tai – plytelė, bet ji labai primena betoną. Pirmosios betoną imituojančios plytelės nebuvo vykusios, bet jos gerėjo ir dabar yra autentiškos. Yra įvairių atspalvių, varijuojančių nuo balto iki juodo“, – pastebėjo R. Milaševičius.
Kaunietį maloniai nustebino ir tai, kad kasmet daugėja parodos dalyvių ir lankytojų. Per kelias parodos dienas ją aplankė daugiau nei 101 tūkst. lankytojų. 156 tūkst. kv. m plote esančiuose stenduose prisistatė net 872 dalyviai iš 43 šalių.
Ryškios spalvos nebemadingos
„Šiemet pastebima teigiama mada – nyksta spalvų chaosas. Labai daug spalvų mačiau tik gamintojų, besispecializuojančių spalvotose plytelėse, stenduose, jie gerokai aprimę: vyrauja pilki, juodi, balti, sidabriniai tonai.
Žemės spalvos, natūralios, tikros“, – pabrėžė pašnekovas. Išskirtiniai parodos eksponatai – skaidrios glazūros blizgios plytelės, primenančios matinį stiklą. Akį traukė rankų darbo keramika, 7-ojo dešimtmečio stiliaus glamūriniai, matiniai ir satininiai plytelių paviršiai.
„Ši paroda atskleidė, kad technologijos labai stipriai tobulėja, iš to gimsta tendencijos – išgaunami realistiški paviršiai. Kam to reikia? Turbūt tam, kad ne visur galima akmenį sudėti, gamtos sąlygos ne visur leidžia, kitur plytelė savo techniniais parametrais daug pranašesnė už akmenį“, – samprotavo architektas.
R. Milaševičių sužavėjo dar viena nematyta naujovė – kamufliažinės plytelės: „Įdomūs dalykai atsiranda – žaidimas su akmeniu. Aiškiai rodoma, kad tai nėra tikras akmuo ir sąmoningai, pabrėžtinai nesistengiama jo kopijuoti, kuriama tarsi multiplikacija, lyg akmens piešinio inspiruotas kamufliažinis raštas. Labai įspūdingai atrodo.“ Vis daugiau gamintojų siūlo prieš kelerius metus atsiradusią naujovę – plyteles, imituojančias ne medį, o faneruotą plokštę. Plytelių gamintojai prisiminė ir neprigijusią „tekstilę“ – šįkart jie bando eksperimentuoti siūlydami austinę PVC dangą ar sintetinį kilimą primenančią keramiką.