Kaip išsirinkti pirtį ir kiek teks investuoti?ATNAUJINTA
Ar ją statytis patiems, ar geriau darbus patikėti specialistams? Ir pagaliau – kiek kainuoja šiandien įsirengti pirtį?
Specialistų teigimu, nusprendus įsirengti pirtį iš pradžių reikėtų apsispręsti, kokios pirties norite, – garinės ar infraraudonųjų spindulių, rusiškos ar suomiškos? „Tai tikrai nemažas skirtumas, todėl patartina pirma apsilankyti vandens parkuose ar kitose vietose įrengtose pirtyse ir apsispręsti, ko tiksliai norima. Pirtį pirmiausia būtina išbandyti, kad tiksliai žinotumėte, ko iš jos tikitės. Pavyzdžiui, suomiškos saunos ir rusiškos pirtys mažai kuo skiriasi, o infraraudonųjų spindulių ir turkiškų pirčių skirtumai atsiskleidžia tiek kainomis, tiek sąlygomis“, – teigia UAB „Elucida“ vadovas Laimis Gerulaitis.
Pasak UAB „Geras garas“ vadovo Sauliaus Grigaliūno, pirtis turi ne vieną paskirtį, todėl iš pradžių reikėtų apsispręsti, ką norima toje pirtyje daryti: „Gerai būtų žinoti, ar norima, kad pirtyje būtų aukšta temperatūra, ar svarbu geras garas, ar ruošiamasi pirtyje vanotis, daryti masažą. Šie dalykai nulemia patalpos dydį, gultų išdėstymą ir kt. Visa tai turi būti nuspręsta dar projektuojant pirtį – neapsvarsčius tokių dalykų iš anksto, vėliau jau gali būti vėlu daugumą jų įgyvendinti. Tada lieka daryti tik tai, kas išeina, o ne tai, ko reikia“, – įsitikinęs S. Grigaliūnas.
L. Gerulaičio teigimu, didžiausia pirties kainos dalis tenka apdailai, o įrangai ir kitiems komponentams skiriama kur kas mažiau. „Brangiausia, be abejo, yra turkiška pirtis, nes ją visą reikia iškloti plytelėmis. Tačiau Lietuvoje labiausiai mėgstamos vadinamosios tradicinės rusiškos pirtys arba suomiškos saunos, jas tenka dažniausiai įrenginėti. Tai, matyt, lemia mūsų krašto žmonių mentalitetas“, – įsitikinęs UAB „Elucida“ vadovas.
Pasak specialistų, įvardyti pigiausią patikimą saugumo ir kokybės prasme pirties variantą sunku, nes visiškai vienodų pirčių nebūna. „Kiekvienas pigiausią variantą matuoja savo matais. Sunku nubrėžti ribą, kas gali būti vadinama optimaliu sprendimu. Tai iš dalies galima palyginti su automobilio įsigijimu. Kiekvienas renkasi pagal savo kišenę, bet, be abejo, lemiami veiksniai yra įranga – krosnelė, garo generatorius ar kaitintuvai.
Jų pasirinkimas ir kainų įvairovė rinkoje itin dideli. Renkantis kokybiškesnę įrangą, kaina, suprantama, išauga. Na, o itin susiveržusieji diržus gali įsirengti pirtelę ir už gana nedidelę sumą. Jei šeimininkas pirtį imasi įrenginėti pats su nedidele specialistų pagalba, tai reikėtų skaičiuoti maždaug nuo 6 tūkst. litų, su didesne specialisto pagalba – reikėtų planuoti skirti daugiau nei
8 tūkst. litų“, – teigia L. Gerulaitis.
Pasak S. Grigaliūno, norint įsirengti kokybišką rusišką pirtį arba suomišką sauną, reikėtų skirti apie 10 tūkst. litų, o turkiškai pirčiai įrengti prireiktų maždaug dvigubai daugiau. „Turkiškos pirties konstrukcija visiškai kitokia, joje montuojamas „kvėpuojantis“ putplastis, kuriama mozaika, išeina daug brangesnė sienos konstrukcija. Naudojamas šildymas garo generatoriumi.
Tai taip pat ją daro brangesnę. Kita vertus, geros krosnelės ir gero garo generatoriaus kainos panašios, tačiau turkiškos pirties konstrukcija, palyginti su rusiškos ar suomiškos pirties, yra net du ar tris kartus brangesnė“, – teigia UAB „Geras garas“ vadovas.
Visada geriau pasikliauti specialistais, kaip ir bet kurioje kitoje srityje. Ir ne vien dėl saugumo, bet ir, pavyzdžiui, norint išvengti pelėsių ir panašių nemalonumų.
Daugiausia dėmesio reikėtų skirti tam, kad malkomis kūrenamos krosnelės būtų saugios. Tokiose pirtyse būtina įrengti nedegias sritis, išlaikyti reikiamus atstumus nuo dūmtraukio ir stogo konstrukcijos ir pan. Su elektrinėmis krosnelėmis – daug paprasčiau, nes atstumus nurodo gamintojai, laikantis jų instrukcijų nereikia baimintis ar laužyti galvos, kaip saugiai įrengti krosnelę.
Beje, daug žmonių klaidingai mano, kad įsirengus pirtį įsigyjama tarsi uždelsto veikimo bomba. Juk žmonės yra sąmoningi, saugo savo turtą ir gaisro atvejai labai reti. Žinoma, patikėjus įrengimo darbus specialistams garantijos didesnės, nes nelaimės atveju nuostoliai kompensuojami.
S. Grigaliūno įsitikinimu, pirties projektavimo ir statybos darbus reikėtų palikti specialistams: „Yra du variantai – arba darbas patikimas specialistams, arba neišvengiamai teks mokytis iš savo klaidų. Jokio darbo neįmanoma padaryti gerai iš pirmo karto, juk niekas negimsta mokėdamas“, – įsitikinęs UAB „Geras garas“ direktorius.
Beje, esti nemažai su pirtimis susijusių mitų, trukdančių tinkamai pasirinkti pirtį.
„Mano manymu, pagrindinis mitas yra toks – labai dažnai žmogus, pasistatęs vieną sau patinkančią pirtį, laiko save specialistu, ji tampa neginčijamu matu, pradedama manyti, kad visos kitos pirtys turėtų būti visiškai vienodos. Pavyzdžiui, vienoje pirtyje yra gera ventiliacija, kitoje – išgaunamas geras garas ir įsivaizduojama, kad perkėlus tą patį modelį į kitą pirtį bus visiškai toks pat garas arba ventiliacija.
Tačiau tai – netiesa. Tą patį padarius kitoje pirtyje to paties efekto išgauti nepavyks, nes kiekviena pirtis yra unikali. Pirties įrengimą galima palyginti su vyno gamyba – kiekvieną kartą jis būna vis kitoks. Pavyzdžiui, neretai tenka išklausyti kaltinimų, kad anksčiau įrengtoje pirtyje ventiliacija buvo viršuje ir tai pasiteisino, todėl apačioje ji nebegali būti. Tačiau su realybe tai neturi nieko bendra. Reikėtų suvokti, kad produktyviai diskutuoti galima tik tada, kai esate įrengę ne vieną ar dvi pirtis“, – teigia L. Gerulaitis.
Pasak S. Grigaliūno, sauna ar rusiška pirtis iš esmės yra lygiai tokia pati pirtis, jai reikia vienodos įrangos, tokių pačių gultų. Šiek tiek kitoks tik gultų išdėstymas, nes skiriasi pirtyse atliekamos procedūros, maudymosi būdas. Vis dėlto techniškai tai yra lygiai toks pat statinys, naudojamos tokios pačios krosnelės ir kita įranga.
Pasak specialistų, požiūris į pirtį mūsų šalyje palaipsniui keičiasi. „Tai vyksta iš lėto ir sunkiai, bet po truputį keičiama nuomonė, kad pirtis yra pasilinksminimo ir alkoholio vartojimo vieta. Toks linksminimasis su alkoholiu – sovietinis palikimas ir, beje, ne tik pirtyje. Šiandien jau atsiranda nauja karta pirties mėgėjų, siūlančių tradicines pirties procedūras.
Patartina tokį žmogų pasikviesti į savo pirtį kaip pirtininką, kad parodytų, kaip ja iš tikrųjų reikėtų naudotis, kaip atrasti malonumą. Juk iš bet kurios pirties, neatsižvelgiant į naudojamą įrangą, galima išpešti gerokai daugiau malonumo, nei dauguma žino, ir gauti gerokai didesnę naudą.
Susidomėjimas pirčių kultūra vis auga, prie to nemažai prisideda tokie entuziastai kaip „Pirties akademija“ ir „Pirties bičiulių draugija“. Jie rengia demonstracijas, kviečia nemokamai dalyvauti įvairiuose tam skirtuose renginiuose“, – pasakoja L. Gerulaitis.
Pasak S. Grigaliūno, pirties, kaip pasilinksminimų vietos, suvokimas palaipsniui grimzta į praeitį. Šiandien žmonės dažniau ateina į pirtį praustis, ilsėtis ir bendrauti.
– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.