Lieptų statymas

https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313
https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313

O ant ledo labai patogu: nusibraižome būsimo liepto planą, išgręžiame skyles ir, įstatę polius, juos sukalame. Kai yra ledo, gali vaikščioti aplinkui ir visus darbus lengvai atlikti.

Esame sukūrę technologiją, kaip pastatyti lieptą vasarą, bet tam reikalingos didelės investicijos, labai pakiltų statinių kaina, tad kol kas ja nesinaudojame.

Nutarus, kad jums būtinai reikia liepto, pagalvokite, kokio dydžio bei išplanavimo norėtumėte. Yra toks reikalavimas: jeigu lieptas nutolęs ne daugiau kaip 15 m nuo kranto ir jo plotas yra ne didesnis nei 30 kv. m, leidimo jo statybai nereikia. Jeigu tos ribos peržengtos, tada liepto statyba derinama su vietos architektais.

Atsakingiausias momentas yra pasirinkti tinkamą liepto aukštį virš vandens. Tirpstant ledui vandens lygis kyla, kartu kyla ir ledas, tad jeigu metalinė konstrukcija įrengta per žemai, ledas ją gali užkabinti ir iškilnoti. Todėl statantys lieptą turi būti labai gerai susipažinę su ežero, tvenkinio ar kūdros vandens lygio svyravimu. Jeigu prie ežero gyvenate neseniai, turėtumėte paklausinėti vietinių gyventojų, kiek vanduo pakyla ledams tirpstant, nes kitaip nieko neapskaičiuosi. Vienų ežerų vandens lygis svyruoja apie 60-70 cm, kitų, kurie yra pratekantys, jis gali būti mažesnis – iki 30-40 cm. Vienoks ar kitoks, svyravimas vis tiek yra, kitaip negali būti. Lygiai taip pat vandens lygis keičiasi tvenkiniuose, kūdrose, jau nekalbant apie upių potvynius.
Metalinis karkasas turi būti pakilęs virš ledo tiek, kiek siekia maksimalus vandens lygis. Tačiau kas metai orai darosi vis labiau neprognozuojami, tad prie maksimalaus lygio patartina pridėti dar bent 10 cm.

Parenkama vieta lieptui, nubraižomas ant ledo planas, išgręžiamos skylės poliams ir jie įkalami. Tinkamiausi poliams yra juodo metalo vamzdžiai. Visiškai pakanka 76 mm skersmens, nors galima kalti ir storesnius. Sukalus polius, iš kampuočių suvirinamas metalinis karkasas ir ant jo montuojama medinė dalis. Kampuočiai turėtų būti 40-45 mm.

Poliai gali būti ir mediniai, jie pigesni už metalinius. Tačiau mediniai pridaro ir problemų: vandenyje medis pūva, pavasarį ledai juos iškilnoja, prie medžio ledas prilimpa ir sunkiai atlimpa, ilgesnio laiko reikia, kad jis ištirptų. Metalinių polių ledas neiškilnoja, vos temperatūra pakyla aukščiau nulio, aplink metalinį polį iš karto susidaro eketė.

Liepto danga – iš maumedžio

Suvirinus metalinį karkasą, ant jo dedamos medinės lagės, prie kurių kalama danga. Geriausia mediena lieptui – maumedis. Ši mediena brangesnė negu pušis ar eglė, bet tarnaus 15 m., o kiti spygliuočiai – 5 m. Impregnuojant, lakuojant, žodžiu, papildomai įdėjus lėšų, eglė ar pušis laikysis gal ir 10 m., bet ar ne geriau investuoti į ilgaamžiškesnę medieną?

Uždėjus dangą, daromi turėklai, suoliukai. Kad prie liepto būtų patogu prieiti, įrengiami laiptukai. Jeigu krantas statesnis, tinkamai pritaikyti laiptukai, priėjimas papuoš ne tik lieptą, bet ir aplinką. Beje, pastačius lieptą jis su krantu nesujungiamas, tą padaryti reikia ledams ištirpus, vandeniui nuslūgus.

Koks turi būti liepto plotis? Toks, kad galėtų prasilenkti du žmonės. Tam pakanka 1,5 m pločio, bet jeigu žmogus nori, gali daryti ir 2 m pločio. Jeigu liepto gale pageidaujate įrengti aikštelę, kur tilptų staliukas, suoliukas, patogi yra ne mažesnė kaip 9 kv. m.

Lieptus darykite su vienu atviru kraštu, kad galima būtų priplaukti valtimi ar vandens dviračiu. Labai pravartu turėti pridedamą žemesnio lygio aikštelę – bus patogiau išlipti. Artėjant žiemai pridedamą aikštelę reikia nuimti.

Liepto danga daroma iš lygių lentų, čia nieko gudresnio nesugalvosi. Esam darę dangą iš rifliuotų maumedžio lentų su grioveliais. Atrodė gražiai, ir kojos gerai sukimba su paviršiumi, neslidinėja. Tačiau labai greitai atsiskleidė šios dangos trūkumai: grioveliuose užsilaiko purvas, lapai. Tokią dangą sudėtinga valyti, grioveliai trukdo nušluoti lapus. Kai kurie žmonės sakė, kad vaikščiodami rifliuota danga jaučia diskomfortą. Neverta prisigalvoti visokių įmantrybių, geriausia – lygių lentų danga.

Maumedžio lentomis dengti lieptus patartina dar ir dėl to, kad šlapios jos ne tokios slidžios kaip kitos medienos. Itin slidžios ąžuolinės lentos, pabuvusios drėgmėje, palijus jos tampa tarsi čiuožykla. Bet kuri mediena sudrėkusi yra slidi, tad reikia saugotis, vaikščioti atsargiai.

Lieptų dangai galima naudoti ir kitų spygliuočių lentas, tačiau jas reikėtų impregnuoti vakuuminiu būdu.

Impregnavimas yra klasifikuojamas, kuo daugiau impregnanto įmirkyta mediena, tuo aukštesnė klasifikacija. Penktos, šeštos klasės impregnuota mediena žemėje, galima sakyti, nepūva. Bet juk lieptai yra ne vandenyje, o virš jo. Nors tai ir padidinto drėgnumo zona, tačiau takeliams, laipteliams, lieptų bei aikštelių dangai tinka ir ne pačios aukščiausios vakuuminio impregnavimo klasės spygliuočių lentos.

Vakuuminiu būdu impregnuoti medieną galima tik specialią įrangą turinčiose įmonėse, pramoniniu būdu. Taigi, nusipirkus pušines ar eglines lentas, reikės ieškoti, kas gali jas impregnuoti. Beje, maumedis taip pat ne amžinas, tad jeigu jį kalame į žemę, irgi vertėtų impregnuoti.

Dar apie polius

Kokie turėtų būti tarpai tarp polių? Tai priklauso nuo pasirinkto liepto pločio. Jeigu platesnis, tarkime, apie poros metrų, polius kalame kas pusantro metro. Jeigu lieptas 1,5 m pločio, polius kalame kas 2 m. Kad lieptas būtų stabilus, reikėtų laikytis šių proporcijų. Taupydami žmonės kartais pamažina polių skaičių, padidina tarpus tarp jų, ir vaikšto linguojančiu lieptu tarsi beždžionių tiltu.

Į žemę polį reikia kalti tol, kol lenda, kartais net 2,5 m, iki atsiremia į tvirtą dugną. Būna, kad tiek sukalus, pritrūksta ilgio, tada tenka privirinti. Arčiau kranto užtenka ir 0,5 m.

Yra ežerų, kur krantas ir dugnas – vieni akmenys, nėra kur įkišti kuolą. Badai, badai, įkali 0,5 m, ir viskas. Tą polį ištrauki, bandai kitoje vietoje, o jeigu nepajėgi ištraukti, tiesiog palieki. Nors metrą, nors pusantro, būtinai reikia įkalti polį į dugną.

Liepto apšvietimas ir apsauga

Daug kas mėgsta lieptus apšviesti. Tam yra įvairiausių lempučių, šviestuvų. Mūsų patarimas – jokiu būdu nedaryti elektros įvado 220 V. Ir dėl savo, ir dėl svečių saugumo, be to, ir gamtosaugininkai gali nubausti. Lieptui apšviesti visiškai pakanka 12 V. Įsirenkite ant kranto hermetišką paskirstymo dėžutę, pasistatykite transformatoriuką, kad įvadas nebūtų didesnis kaip 36 V. Laidus nutieskite po lieptu, po turėklais. Laidai dabar yra su triguba izoliacija, gerai apsaugoti, jokios papildomos apsaugos nereikia. Kokius šviestuvus pasirinkti – kiekvieno skonio reikalas.

Kai kuriuose ežeruose ledui tirpstant susidaro tam tikras spaudimas: jeigu lieptas stovi šiaurinėje pusėje, o pietinį krantą saulė labiau šildo, tirpdamas ledas pradeda stumtis į šiaurinę pusę. Jeigu ten pastatytas lieptas, ledas tartum lipa ant kranto, kartu stumdamas ir lieptą. Prieš prasidedant atitirpimui, ledą aplink lieptą būtinai reikia apipjauti, atpalaiduoti nuo didžiojo ledo, kad tempimai, spaudimai nedeformuotų liepto. Beje, šį statinį patartina prižiūrėti nuolat, taip pat kaip ir visus kitus.