Kauniečiai aplink savo namus sukūrė rojaus kampelį su natūraliu baseinu
I. ir R.Šimukoniai tvirtino, jog niekada nesvajojo sodyboje turėti chloru atsiduodančią mėlyną maudynėms skirtą dėžę, išklotą mėlynomis arba baltomis plytelėmis.
Jie troško natūralaus vandens telkinio, kuriame būtų švarus vanduo ir akį džiugintų augalai.
Mėgautis tokiu reginiu kauniečiams pavyko tuomet, kai jie Noreikiškėse (Kauno r.) įrengė vandens telkinį su atskiromis zonomis – maudymuisi ir augalams bei specialia uždara ekologine sistema, kurioje vanduo uždaru ciklu juda per specialius smėlio ir augalų filtrus.
Kūdros šlaitai slinko žemyn
Daugiau nei prieš dešimtmetį sodybą įsigiję kauniečiai joje iškasė maždaug 4 arų dydžio kūdrą, kuri netrukus prisipildė vandens.
Vandenyje ir aplink tvenkinį pasodino įvairių augalų, tikėdamiesi grožėtis gyvosios gamtos oaze. Kurį laiką vandens telkinys šeimininkus ir jų svečius džiugino, tačiau vėliau jis užžėlė, erozijos paveikti krantai pradėjo slinkti.
Pradėję domėtis, kaip suvaldyti šį procesą, I. ir R.Šimukoniai išgirdo apie galimybę turėti natūralų baseiną, sutvirtintą mediniais kraštais su vešlia augmenija.
„Mums patiko tai, kad šiame baseine vandens švarumui ir skaidrumui palaikyti nereikia chloro. Organinę valymo funkciją atlieka augalai“, – pasakojo prieš trejus metus vandens telkinį įrengę sodybos šeimininkai.
Iš telkinio trykšta fontanai
Naująjį baseiną I. ir R.Šimukoniai įrengė toje pat vietoje, kur tyvuliavo kūdra. Kadangi natūralūs baseinai susideda iš dviejų dalių: maudymosi ir augalų želdinimo vietos, šeimininkai vandens telkinį iškasė didesnį už kūdrą. Jo plotas – per 6 arus.
Maudymosi ir augalų želdinimo vietą kauniečiai atskyrė po vandeniu įrengta siena.
Kad vanduo judėtų, buvo pastatyta pompa, kuri jį nukreipia iš maudynių zonos link augalų šaknų. Vanduo tarp šių dviejų zonų nuolat juda uždaru ratu.
Kad vanduo vėdintųsi, įrengti kriokliai. Jie, kaip ir iš telkinio trykštantys fontanai, suteikia malonumo ir akims, ir ausims.
Augmenija žaliuoja pakopomis
Augalų želdinimo zoną kauniečiai užpildė iškedenta, be augalinių priemaišų žeme ir gruntu, o tada prileido vandens.
Kaip tinkamai apsodinti vandens telkinį, šeimininkai, ypač pirmaisiais metais, tarėsi su kraštovaizdžio specialistais, apie vandens sodą skaitė daug įvairios literatūros.
Augalus vandenyje kauniečiai sodina pakopomis, mat vieni jų turi augti ne mažesniame nei metro, kiti – vos 20–30 centimetrų gylyje.
„Daugelis augalų telkiniui parinkti pagal mūsų klimatą, nors yra ir iš gerokai šiltesnių kraštų kilusių, tačiau Lietuvoje puikiai prisitaikančių gėlių, krūmų, žolių“, – pasakojo I.Šimukonienė.
Baseine plūduriuoja vandens lelijos, auga vandens irisai, vandens ir japoniškos viksvos, chameleonai, ajerai, vilkdalgiai ir daugybė kitų augalų. Natūralaus baseino pakrantę juosia 170 eglių, auga įvairūs kiti spygliuočiai, krūmai, gėlės.
Nuolat sulaukia staigmenų
Baseiną skrupulingai prižiūrintys šeimininkai jame mėgsta sodinti vis naujus augalus. Jų dairosi pas gėlių ir krūmų augintojus, paežerėse, šalia kitų natūralių vandens telkinių.
Jeigu mato, kad vienam ar kitam augalui netinka jo augimvietė ar nemiela kitų augalų kaimynystė, kauniečiai jį perneša į kitą vietą.
I. ir R.Šimukoniai tvirtino, jog baseine nuolat atsiranda augalų, kurių jie nesodino.
„Natūrali gamta tuo ir ypatinga, kad pateikia daugybę staigmenų. Tikriausiai dažnai į vandens telkinį atskrendantys paukščiai, vabzdžiai ar vėjas atneša žolių ar gėlių sėklų, kurios netrunka sužaliuoti ir pražysti. Kai kurių augalų net tikslių pavadinimų nežinome“, – sakė R.Šimukonis.
Džiugina miskantų vėliavos
Netrukus šalia vandens turėtų pražydėti I. ir R.Šimukonių baseino pasididžiavimas – įvairių rūšių miskantai – elegantiškos bei impozantiškos iš Azijos kilusios dekoratyvinės žolės. Kai kurie miskantai kauniečių sodyboje perkopė dviejų metrų aukštį.
„Žydėti miskantai pradeda vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje. Mūsų pasodinti augalai pražysta baltomis, rausvomis ir ryškiai raudonomis šluotelėmis. Daugelis jų pernai akį savo grožiu traukė iki pat šalčių“, – sakė I.Šimukonienė.
Miskantai gražiai dera želdiniuose su kitais augalais ir puikiai atrodo vieni. Geriausiai jie auga šiltoje, saulėtoje vietoje, derlingoje dirvoje.
Ypač šeimininkus džiugina nendrinis miskantas, kurio tėvynė yra Mandžiūrijos pelkės Japonijoje. Šis plėstis linkęs augalas pražysta ankstyvą rudenį ir atrodo lyg plevėsuojanti sidabrinė vėliava.
Baseiną prižiūrėti nėra sudėtinga
Kad natūralus baseinas taptų gražiausiu sodybos akcentu, jį prižiūrėti reikia nuolat. Tačiau tai daryti nėra labai sudėtinga, ypač tuomet, kai arti neauga lapuočiai medžiai, metantys lapus tiesiai į vandenį.
Baseiną su ekosistema iš pagrindų valyti reikėtų du kartus per metus – pavasarį ir rudenį. Prieš žiemą būtina nukarpyti nudžiūvusius augalus, surinkti lapus, jų liekanas, išjungti siurblius, o pavasarį – nuvalyti baseino sienas, dugno nuosėdas.
Aplinką puoselėti mėgstantys šeimininkai įprastai dažniau nei du kartus per metus nuvalo baseine ar aplink jį esančius akmenis, nuskabo nužydėjusius augalų žiedynus, renka padžiūvusius ar vėjo atneštus lapus, kitus nešvarumus, pravalo baseino dugną.
Bustas.lrytas.lt