Gyvenimas „sidabre“ – natūralaus medžio apsuptyje

https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313
https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313

Taip sklype galima sukurti laukinės gamtos kampelį, gėrėtis miško, pievos ar kitais gamtiniais vaizdais. Ekodizainas tinka visokių dydžių ir formų sklypams, jį galima įrengti netgi žemumose arba užpelkėjusiose vietovėse.

Ekostiliaus aplinką galima vadinti ekonomiška, nes ją lengva įkurti ir nesudėtinga prižiūrėti. Tačiau kraštovaizdžio architektas Regimantas Pilkauskas skeptiškai žiūri į sąvokos „ekologiška aplinka“ vartojimą ir siūlo sakyti „gamtiška, natūrali aplinkuma“. Pasak jo, aplinka – labai plati sąvoka, apimanti net kosmoso erdves, o atėjus į sodybą mus supa aplinkuma.

Pagrindiniai elementai, sudarantys tokią aplinkumą, yra nepaliestos natūralios gamtos salelės, augantys seni vietinės kilmės medžiai, laukinės kompozicijos, mažai apdorotas arba visai neapdorotas medis – kamienai, kelmai, taip pat stambūs akmenys, rieduliai tarp augalų, kūdra. Taip minimaliai kišamasi į gamtą, išsaugomi ūksmingi kampeliai, sklype augantys miško medžiai, laukinės kompozicijos. Planuojant svarbūs švelnūs perėjimai tarp skirtingų sklypo objektų – medžių, krūmų grupių, gėlynų, aikštelių, poilsio kampelių ir kt. Stengiamasi vizualiai neatskirti funkcinių zonų viena nuo kitos, maksimaliai išsaugoti natūralų reljefą.

Nors pats R. Pilkauskas yra už gamtiškos, natūralios aplinkumos kūrimą, jis įspėja nemaišyti dabar Vakaruose vis populiarėjančių sodybų tipų, kur klesti visiškai natūrali augalija – ten nėra jokio žmogaus įsikišimo. Jie irgi vadinami natūraliaisiais sodais, tačiau, pasak R. Pilkausko, tai jau kraštutinumas. Nors kai kas ir gali būti palikta natūraliems gamtos procesams, vis tiek šiokia tokia aplinkumos priežiūra būtina.

Projektuojant sklypą kraštovaizdžio architektai pataria rinktis tradicines vidurio juostos medžių ir krūmų rūšis, be to, kuo įdomesnes – su skirtingomis lajų formomis, lapais, gražiais vaisiais ir žiedais. Seni, jau sklype augantys medžiai nekertami, o įtraukiami į bendrą vaizdą. Ekostiliaus aplinkoje tinkami augti visi vietinės kilmės medžiai ir jų kultūrinės formos. Tai gali būti klevas, ąžuolas, lazdynas, svyruoklinis gluosnis, šermukšnis, ieva. Tinka visi miško krūmai, raugerškis, alyvos, aronijos, sausmedis, sedula, šeivamedis, jazminai, gamtinė mauriška veja arba dobiliena, taip pat galima pasėti laukines gėlės. Sode augančias gėles galima pasirinkti tokias, kurios harmoningai derėtų su laukine aplinka. Tinkamos daugiametės laukinės gėlės – lubinai, aguonos, ramunės, medetkos, rugiagėlės, veronikos, rasakilos, paparčiai. Drėgnose vietose nendrės – vilkdalgiai, neužmirštuolės, svogūninės gėlės.

Varpiniai augalai bus gražūs ne tik vasarą, bet ir žiemą. Jei jie reikalingi žiemos dizainui, tai nupjaunami pavasarį, o jei ne – rudenį. Drėgnose vietose galima įrengti pelkinę klombą – neužmirštuoles, valerijonus, sibirinius vilkdalgius. Vakaruose vis labiau populiarėja baseinai, apsodinami augalais, valančiais vandenį.

R. Pilkauskas gamtiškas sodybas subalansuoti siūlo kitaip. Projektuodamas sklypą jis visuomet pakraščius apsodina gyvatvorėmis, kad susidarytų sodybos erdvė ir apsauga nuo aplinkinių akių. Svarbiausia, gyvatvorių jokiu būdu negalima genėti. Reikia leisti krūmams augti tokiems, kokie jie yra. Po jais nereikia grėbstyti lapu, tegu jie natūraliai pūva, sudarydami savotiškas miškines juostas. Daug kas mano, kad tokia augmenija užima nemažai vietos, tačiau genėtai gyvatvorei reikia 1 m pločio, o negenėtai 2,5–3 m. Šiek tiek ploto paaukojama, tačiau įgyjama gera sodybos apsauga, įsitikinęs R. Pilkauskas.

Veja yra pusiau gamtiška, dar vadinama žaliuoju asfaltu, ją pjauname kartą per savaitę. Jei žaidimams, poilsiui, pramogoms dideli vejos plotai mums nereikalingi, galima sudaryti savotišką vejos pakaitalą – vadinamuosius žaliuosius kilimus iš daugiamečių augalų. Pastaruoju metu populiarūs snapučiai, rasakilos. Po juos nevaikščiosi, bet jie gerai saugos žemę, neužstos erdvės.

Gamtiškas sklypas ar sodyba neįsivaizduojama ne tik be vešlios augmenijos, bet ir be mažųjų architektūrinių formų. Suolai, pavėsinės ir kiti poilsio baldai gaminami iš paprastų rąstų, juos tik grubiai apdorojant. Suolus patogu įrengti po medžiu, ant kurio pakabinamas žibintas, kompozicija papildoma medinėmis skulptūromis. Taip pat galima statyti medines pergoles, sukuriančias tik šešėlį, ir apželdinti jas vinvyčiais arba vynuogėmis. Gražu ir vėjo sienutės, puoštos kūrybingais raštais arba pasiskolintais iš senųjų raštų pavyzdžių. Takus patartina padaryti iš lentų arba išpilti skiedromis. Tilteliams naudojamos lentos, balkiai, šakos. Ekostiliaus laužavietė greičiau primins turistinį laužą, kuris įrėminamas akmenimis, medžio nuopjovomis ar pan. Medžiuose galima įrengti gana grubias paukščių lesyklas.

Ekologiška aplinka formuojama iš kuo natūralesnių komponentų. Natūralus medis kaip ir natūralus akmuo – tai medžiagos, kurių neįmanoma lygiavertiškai pakeisti jokiomis dirbtinėmis, kad ir turinčiomis puikių imitacinių savybių. Svarbu pažinti ir paties medžio praeities šaknis, patyrinėti jo mitologiją, suvokti simbolio prasmę.

Medis – tradicinis lietuvių simbolis, tyrinėjamas ne vien norint daugiau sužinoti apie praeities kartų pasaulėžiūrą, bet ir siekiant pasisemti iš jo dvasinės patirties bei stiprybės. Mitologinis augalas buvo mėgstamas ir liaudies mene. Medžio ornamentais puoštos skrynios, lopšiai, spintos ir daugelis kitų buities apyvokos daiktų. Kiekvienas ornamentas turėjo mistinę ir simbolinę reikšmę. Jie vartoti ne tik norint padaryti daiktą gražesnį, bet ir tikint ornamento palaikomu gyvu ir giliu praeities su dabartimi ryšiu.

Mediena visada žavėjo savo natūralumu ir šiltumu, estetinėmis savybėmis, o akmuo – tvirtumu ir ilgaamžiškumu. Ne veltui medis dažnai naudojamas grindims, vidaus apdailai, terasoms, lauko baldams, kitai įrangai. Bijantiems aplinkos ir drėgmės poveikio medienai specialistai pataria naudoti vieną natūraliausių ir ekologiškiausių medienos savybių gerinimo technologijų – apdirbimą karščiu. Pasak jų, karščio veikiamas medis tampa daug kietesnis ir atsparesnis aplinkos poveikiui.

 

Tačiau neigiamo aplinkos poveikio mediniams pastatams ir paties medžio kaip medžiagos neilgaamžiškumo visai nesibaimina tapytojas ir architektas Mantas Maziliauskas. Menininko protėvių sodyba Anykščių raj. paženklinta 1823 m. data, bet tai dar ne patys seniausi mediniai sodybos pastatai, spinduliuojantys pilkai sidabrišką rąstų spalvą. Pasak M. Maziliausko, pilka spalva lietuviams siejasi ir su grožio, estetikos pajautimu – šio krašto gyventojams pilka turi ne tik skurdo prasmę, bet kartu kelia ir pasigėrėjimą, asocijuojasi su sidabru.

Nes simboliškai dangus baltas, žemė juoda, o žmonės gyvena viduryje – pilkoje spalvoje, tad išeitų, gyvename sidabre. Kaip ir žmogus, medis metams bėgant bręsta, sensta, tad nebaisu, kad medinę apdailą su laiku teks keisti, nes tai natūralus cikliškas gyvybės atsinaujinimo ratas. Prieš gerą dešimtmetį nepabijojusi skeptiškų nuomonių jauna menininkų šeima išsikėlė iš nedidelio vieno kambario buto į namą sodų bendrijoje.

Senąjį vasarnamį teko gerokai rekonstruoti, tačiau dabar šeima džiaugiasi 120 kv. m gyvenamuoju namu, 100 kv. m kūrybine studija su virtuvėle-arbatine, o trys atžalos turi nedidelius, tačiau atskirus 9 kv. m kambarėlius. Kiek įmanoma, šeimininkai viską kūrė savo rankomis, išskyrus inžinerinę dalį – elektrikus, santechnikus ir mūrininkus teko samdytis, tačiau medinės dalys – stogai, tvoros – daryti pačių.

Dauguma namų baldų taip pat sušildyti pačių rankų šilumos, kiti prikelti antram gyvenimui iš aplankytų kaimų, sodybų. Namo vidaus apdailai naudotos taip pat beveik tik natūralios medžiagos – pačių pasigamintos kalkės iš akmenų, kurias maišant su vandeniu gaunami dažai, o su cementu ir smėliu – tinkas. Visi namai išdažyti su dviem kibirais tokio mišinio, kuris kainavo viso labo 15 Lt. Svečiai neretai jaukiai baltą namų interjerą palaiko žymiuoju provanso stiliumi.

Visur naudotas tikroviškai sidabriško atspalvio medis – takai, tvoros, grindys namuose taip pat medinės, tik jos nušveistos ir padengtos alyva. Medieną namo statybai atsivežė iš gimtųjų vietų – Rusnės miškų, persikvėpavusią jūros oru ir jodu. Dviejų aukštų namas, kaip ir kiti šio sklypo statiniai, dekoruotas natūraliomis nedažytomis lentomis.

M. Maziliausko teigimu, medžio ilgaamžiškumas priklauso ir nuo teisingo sukalimo, svarbu, kad statant būtų maži sąlyčiai tarp medinių dalių, kad medis gerai vėdintusi, nes drėgmę ir lietų puikiai išvėdina vėjas ir saulė. Menininkas įsitikinęs, kad medis mums duoda labai daug, gerbti medį būtina taip pat kaip ir vyresnį žmogų. Žmogus savo ruožtu turi medžiui duoti kiek gali – atidumą, globą, tai tarsi savitarpio mainai.

 

Gyvename gamtiškoje aplinkoje, mus supa miškai, medžiai, o juose yra visi ženklai, kodai, simboliai. Meilę gamtai, medžiui M. Maziliauskas perėmė iš tėvų, senelių, prosenelių, daug jo giminių kilę iš Prūsijos, nuo Karaliaučiaus pusės, Tilžės, Šilutės. Tuose kraštuose buvo labai stiprus savęs kaip gamtos dalies suvokimas, ir tai suprantant nebereikia užvaldyti, užkariauti pasaulio, tiesiog gyveni savojoje jo dalyje ir jautiesi laimingas.

Ribos iš namo į lauką yra labai sujungtos, kiek įmanoma ištirpdytos. Iš rytų ir vakarų pusės namą supa senas obelų sodas, per vidurį žolynas, daug krūmų, auga maumedžiai, beržai. Erdviškai susidaro tarsi indas iš augalų, kurio viduje stovi namas. Žolė, dobilai, krūmai aukštėja pereidami į vaismedžius ir maumedžius. Tarp ūkinio pastato ir namo yra mediniai takai. Lentos takams turi būti neplačios, nes takas yra slidus, o kai lentutės siauros, kur kas geresnis sukibimas. Po žiemos ledas daug greičiau atšoka nuo medžio nei nuo betono. Maumedinis takelis laikys ne vieną dešimtmetį, o pušinis – apie 15 metų.

Natūralaus medžio tvoroje sumontuotos durys į vidinį kiemą, nuo kurių iki pat namo veda medinių lentų takas, uždengtas medine natūralių lentų vijokliais apaugusia stogine. Taip dar labiau sustiprinamas išorinės ir vidinės gyvenamosios erdvės bendrumo įspūdis. Durys tvoroje – ženklas, simbolizuojantis žmogiškąją esatį, jo svarbą. Vartuose padaryta akutė, per kurią gali matyti taką ir varpą paskambinti bei kitas duris taip pat su akute į namus – smagi kūrybinė žaismė.

 

Kaip kūrėjas, šeimos tėvas ir architektas M. Maziliauskas džiaugiasi, kad ekologiškumas, gamtiškumas yra „ant bangos“, kad skverbiasi į mūsų gyvenimą, nes tai gali padėti grįžti prie tikrumo, prie gamtos, kuri yra tikra.

Menininkas tikisi, kad ši mada pereis į tikroviškumą, į mūsų gyvenimo būdą ir pasaulėjautą. Tačiau jokiu būdu nerekomenduoja sekti bet kokiomis madomis, nesižavėti standartiniais, iš interneto nukopijuotais kataloginiais projektais planuojant namo statybą ir aplinkos formavimą. Pats svarbiausias ir pirmiausias dalykas šiame etape yra namo ir aplinkos projektas – būtina nepagailėti laiko ir pastangų ieškant kūrybingo architekto. Jaunai šeimai pataria rinktis karkasinę statybą.

Karkasines konstrukcijas surinkti nesudėtinga, tai gali vykdyti ir keli šeimos nariai. Karkasinė statyba – viena pigiausių iš „sveikų“ statybinių mazgų. Turint projektą, seną mūrinį sodo namelį nesunku rekonstruoti į patogų namą, dažniausiai nereikia tvirtinti perdangų ar pamatų, nes medinis karkasas yra lengvas. Dažnai žmonės pristinga drąsos iškeisti atgyvenusius blokinius butus į sodą, sodybą užmiestyje.

Tuomet, kai Maziliauskų šeimyna viena pirmųjų persikėlė gyventi į minėtus sodus, ten nevažinėjo autobusas, niekas neišveždavo šiukšlių, sodai neatrodė tinkama vieta gyventi. Ir tuomet, ir dabar menininkų šeima džiaugiasi pasielgę kūrybingai ir tilpę į savo finansines galimybes. Sveiki auga trejetas vaikų, per žiemos šalčius einantys pramogauti į kiemą – valgyti suledėjusių putinų ar šermuksnių uogų, žiūrėti snaigių ir varveklių. Pasak M. Maziliausko, toks gyvenimo būdas labai paprastas, tikroviškas, gamtiškas. Tai sveika patirtis, kurios palinkėtų kiekvienai jaunai šeimai.
 

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – — – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – 
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.