Sodas kitaip

Pokalbis su aplinkos dizainere ir projektų vadove Jolanta Akelaitiene (sodaitis.lt).

– Kokius darbus rekomenduojama atlikti ankstyvą pavasarį?
– Vos atšilus orams, net ir vasarį, jeigu jau norisi išeiti į lauką pajudėti ir sode nuveikti kažką naudingo, galima pradėti genėti medžius. Medžių genėjimas – tai jūsų ateities vizija, kaip norite auginamą medį matyti. Svarbiausia atsiminti, kad, nukirpus šakelę, iš pirmojo pumpuro po pjūviu šaka išaugs pumpuro kryptimi.

Tai žinodami galite spręsti, kur medžiui plėstis. Labai dažnai žmonės išsigąsta, kad išgenėtas medis apauga smulkiomis šakelėmis. Tai visiškai normalu. Augalas juk gyvas organizmas – pašalinus dalį šakų, jis ginasi kiek gali, leisdamas naujas. Vėliau, birželio mėnesį, jas lengvai nulaužysite dar nespėjusias sumedėti.

Kaulavaisiai, tokie kaip slyvos, abrikosai ar persikai, yra šiek tiek specifiniai medžiai, juos geriausia genėti, kai jau reikia skinti derlių. Kiekvieno atskiro kaulavaisio priežiūrą reiktų išmanyti arba pasikonsultuoti su specialistu.

– Kokias šiurkščiausias padarytas klaidas matote soduose?
– Tai drastiškas medžių genėjimas, kai paliekami tik storiausi kamienai. Patartina pašalinti ne daugiau kaip 30 % visų medžio šakų. Dažnai žmonės iškerta medžius galvodami, kad šie yra jau per seni. Aš visada patariu saugoti senus medžius, nes juos galima atjauninti, o naujai tokius didelius užauginti nėra paprasta. Pamirštama, kad lapuočiai medžiai geriausia apsaugo kaitrią dieną nuo saulės, suteikia gaivumo, šešėlių žaismą, lapų šlamėjimą.

Kita darbų kryptis – želdynų tvarkymas. Pavasarį tinkamas laikas sutvarkyti užsilikusias gėles ir krūmus. Dažname kieme visą žiemą matėme lendrūnus, soruoles, hortenzijų žiedus. Kovo pradžioje galite nukarpyti visus smilginius ir kitus likusius augalus, nugenėti hortenzijas. Nepamirškite palaistyti rododendrus, net jei atrodo, kad lauke ir taip drėgna, jiems vis vien reikia papildomos drėgmės. Senas žoles užpilkite nauju mulčiumi, jos negaus saulės, sunkiau dygs, jums bus mažiau ravėjimo darbų.

– Kokius darbus reikia atlikti atšilus orams?
– Kai lauke jau +7 laipsniai šilumos (nuo +5 iki +15 laipsnių), galima „sanitarinė“ apžiūra. Nupurkškite savo medžius vario sulfatu, o pradėjus sprogti pumpurėliams, bus reikalingos jau kitos cheminės medžiagos. Pastaraisiais metais atsiranda nematytų gyvių ir ligų, tai – klimato kaitros pasekmės, nes vabzdžiai ir ligos migruoja iš šiltesnių kraštų kartu su atvežamais augalais.

Jeigu patiems tokie darbai atrodo sudėtingi arba nesinori kvėpuoti purškiamomis medžiagomis, vertėtų kreiptis į profesionalius sodininkus. Jei vis dėlto esate prieš chemines medžiagas, rasite ir natūralių kovos su kenkėjais priemonių. Specializuotose parduotuvėse ir internete rasite labai gerų pasiūlymų.

– Daugelis renkasi apsėti visą sklypą veja, kad kuo mažiau reikėtų sodininkauti, ravėti, genėti. Ar tiesa, kad veja – tai tinginių sodo sprendimas?
– Oi kaip jie klysta! Veja yra kone daugiausia dėmesio reikalaujanti zona. Norėdami ją išlaikyti gražią lyg kilimas, turėsite rūpintis nuo pavasario iki rudens. Pirmasis darbas laukia balandį, kai išdžiūsta žemė ir žolė yra sausa. Tuomet veją reikia skarifikuoti. Tai specialia technika atliekama procedūra, kai peiliais žemė įpjaunama apie 1 cm gylyje. Peiliais pašalinamas susidaręs senos vejos veltinis, šiaudai.

Neišsigąskite, veja atrodys kaip išarta, bet taip ir turi būti. Žemė susijudins, gaus oro, vanduo ir trąšos lengviau pasieks vejos šaknis ir jos sustiprės. Užaugs nauja, stipri šaknų sistema, kuri užaugins žalią veją be piktžolių. Jei naudojate robotą vejai pjauti, šią procedūrą reikia atlikti kiekvienais metais. Veją skarifikavę, atsėkite ją, patręškite, nupurkškite nuo dviskilčių žolių (pienių). Nepamirškite, kad veją reikia nuolat tręšti – bent penkis kartus per sezoną. Trąšas reikia rinktis sezonines.

– O vasarą dar yra darbų, ar jau galima tik džiaugtis sodu?
– Vasarą daugiausia laiko atima vejos pjovimas ir augalų laistymas. Gėles laistykite anksti ryte, kai dirva labiausiai atvėsusi. Jei neturite vejos laistymo sistemos, visai jos neliekite. Laistymas turi būti nuolatinis – geriau iš viso nelieti nei kartais.

– O veja neišdžius visai nelaistoma?
– Ekstremaliomis sąlygomis visko gali būti, bet, atvėsus orams, veja atsigaus ir vėl sužaliuos. Jei visgi pasėjote prestižinės vejos sėklų mišinį, tuomet patariama laistyti.

Noriu atkreipti dėmesį, kad, norint sulaukti antro žydėjimo, reikia nurinkti nužydėjusius gėlių žiedus, tuomet gėlynai džiugins akį ilgiau. Tai ypač tinka viržiams. Be to, visus augalus reikia tręšti. Palepinkite gėles, spygliuočius ir lapuočius specialiomis trąšomis, jiems kaip ir visiems gyviems organizmams reikia maisto. Trąšas rinkitės pagal paskirtį ir būtinai laikykitės instrukcijos.

– Ar cheminės trąšos nekenkia daržo uogoms ir daržovėms?
– Rinkitės organines trąšas, laikykitės naudojimo instrukcijų ir rūpesčių neturėsite. Sodo priežiūra yra lengva, kai žinai, kas, po ko, kodėl ir kaip. Tai atskiras mokslas. Labai svarbu, kad sodas ir aplinka būtų protingai suplanuota, tuomet priežiūra tampa daug lengvesnė. Pavyzdžiui, nebūtina pasirinkti daug skirtingų augalų, kad būtų jauku. Daug svarbiau parinkti augalus pagal esamą dirvą ir saulę. Vėliau, gerai pažindami augalus, nebijosite padaryti klaidos, priežiūra atrodys labai paprasta.

– Dažnas namo savininkas svajoja apie vešlią lyg kilimas veją. Kokias vejos rūšis rekomenduojate mūsų klimatui ir tiems, kad neturi laiko sodininkauti, bet labiau nori kavą basomis sode gerti?
– Jei akcentuojame mažą priežiūrą, siūlau rinktis „Ornamental“ vejos sėklas. Tai sėklų mišinys, nereikalaujantis precizinės priežiūros, tad esminis dalykas – tręšimas, pjovimas ir skarifikavimas pavasarį. Vejos spalva ir švelnumas priklauso nuo sėklos rūšies. Švelnios žolės sėklos dygsta ilgiau, yra lepesnės, tokią veją reikia ypatingai prižiūrėti.

– Ar tiesa, kad veja yra pigesnis variantas nei dekoratyviniai augalai, skaičiuojant tą patį žemės plotą?
– Pirminis įspūdis – taip, pigiau. Bet ilgainiui, norint išlaikyti veją geros būklės, teks investuoti savo laiką, tręšti, pjauti, laistyti, atnaujinti, rūpintis priemonėmis nuo piktžolių. Tad kiekvienam spręsti, bet nemanau, kad tai pigesnis variantas.

– Ar skarifikavimas yra liaudyje vadinamas aeravimas? Ar tai skirtingos technologijos?
– Tai visiškai skirtingos technologijos, kurioms naudojami skirtingi prietaisai. Skarifikavimas, apie kurį pasakojau apžvelgdama pavasario darbus, atliekamas veją ir žemę pjaustant 1–2 cm gylyje, taip pašalinamas senas veltinis ir sudžiūvusi žolė. Tai atliekama kiekvienais metais, bent jau patartina. Veja aeruojama norint ją atnaujinti, matant, kad žemė yra per daug suspausta, joje trūksta oro, tai daroma kas 5–7 metus. Kai trūksta oro, vejos šaknų sistema silpna, atsiranda plikų plotų, žolė gelsta, auga piktžolės. Tuomet naudojamas aeratorius – prietaisas su tuščiaviduriais vamzdeliais (geriausia), kurių ilgis – apie 5–7 cm. Vamzdeliai ištraukia gruntą lauk, padarydami daug skylučių, kurias vėliau užpildome smėliu / smulkiu žvirgždu ar specialiu mišiniu. Taip galima atnaujinti senas vejas, nebūtina perdarinėti viską iš naujo.

– Ką manote apie veją, į kurios sėklas įmaišyta smulkių gėlių? Kokie pliusai ir minusai?
– Viskam reikia tinkamos vietos. Žydinčios pievos yra nuostabu sodybose, kur yra daug erdvės. Svarbu žinoti, ką perkate. Vienmetės gėlės žydės tais pačiais metais pasėtos anksti pavasarį, o yra daugiamečių, kurios reikalauja daugiau kantrybės – turės praeiti keletas metų, kad jos suvešėtų. Kartais jas reikia ir atsėti, papildyti.

– Kokios stilistikos sodus jūs mėgstate kurti? Klasikinius, modernius, eklektiškus? Gal turite savo specializaciją?
– Dažniausiai stiliai susipina, nes man svarbiausia – išgirsti šeimininką ir jo poreikius, priderinti aplinką prie architektūros bei aplinkos.

Žurnalas „Supernamai”