„Atominis miestas” Visaginas gali nustebinti ne tik dėl filmuoto serialo

Aktyvų poilsį organizuojantis Antonas kartais norėtų „paslėpti“ atominę elektrinę, nes Visaginas jam reiškia kur kas daugiau. Tačiau vyras pripažįsta: smagu nustebinti turistus, kurie kartais nė neįtaria, kad tarp miškų, ežerų stūkso kadaise viena galingiausių jėgainių pasaulyje. Turizmo srityje dirbanti pora Antonas ir Anastasija Jevtiuchovai pasidalijo su „Delfi“ įspūdžiais, kaip garsusis serialas „Černobylis“ paveikė regiono populiarumą ir kokiomis nuotaikomis dabar gyvena 50 metų sukaktį švęsiantis Visaginas.

„Černobylis“ atvėrė naujų galimybių

2019 metais kompanijos HBO sukurtame seriale galima išvysti nemažai Vilniaus vaizdų, tačiau „vaidmenų“ teko ir Ignalinos atominei elektrinei bei Visaginui. Anastasija pasakoja, kad į elektrinę smalsuoliai vykdavo ir iki tol, tačiau pasirodžius filmui padėtis pasikeitė. „Kai išėjo serialas, iš karto buvo toks didelis antplūdis, žmonės labai domėjosi, kaip patekti, sudalyvauti. Būtent dėl to labai padaugėjo užsieniečių. Tačiau: filmavimas vyko 2018 metais Visagine ir (nutiko – red.) kovidas. Daug žmonių buvo, bet – tik pusę metų“, – sako Visagino turizmo plėtros centro vadovė A. Jevtiuchova.

Pasak jos, dėl pandemijos sunku įvertinti, koks iš tiesų serialo poveikis kelionių į elektrinę populiarumui, tačiau susidomėjimas ja išliko, o žmonės neretai paklausia, kokie panašumai ar skirtumai su katastrofiško likimo Černobylio elektrine.

Dabar sumažėjo norinčiųjų apsilankyti, bet jų vis dar yra, tačiau dabar pačioje atominėje vyksta išmontavimo darbai, jie po truputį patys mažina ekskursijų skaičių (…). Kiekvienoje ekskursijoje, kurias ir mes po miestą vedame, ir valdymo skydo treniruoklyje būname, visada iškyla tas klausimas „o kaip buvo Černobylyje: ar čia taip pat, ar kitaip?“, – sako pati ekskursijas organizuojanti Anastasija. Išsamiau pasakodama apie tai, kaip filmuotas serialas, moteris teigia, kad iš esmės jis „atgaivino“ ir atvėrė elektrinės simuliatorių plačiajai publikai. Treniruoklis penketą metų buvo uždarytas.

„Pačioje elektrinėje filmavo ribotai: koridoriai, lauke prie elektrinės. Simuliatoriuje iš tiesų nefilmavo. Žinote, kaip atsitiko: kai atvažiavo filmavimo komanda, iš pat pradžių norėjo ten filmuoti, bet vieta nelabai tiko dėl erdvės, nes jiems reikėjo vietos“, – sako A. Jevtiuchova.

Nors kino operatoriui toji vieta netiko, vis dėlto sugalvota kaip ją panaudoti: tapo pagalbine priemone pačių filmo kūrėjų maketui.

„Jie ką padarė: tada jis dar buvo įjungiamas, tai jie su specialistais iš atominės viską įjungė ir sumodeliavo tam tikras situacijas: jeigu spaudžiame tam tikrą mygtuką, kas tada vyks. Turėjo programuotoją, kuris visa tai įrašė kompiuteryje, galėjo atkartoti, kai jie statė savo modelį studijoje. Tad ten nefilmavo, bet naudojosi mūsų treniruokliu, kad pamatytų, kaip jis turėtų veikti realiai“, – pasakoja moteris.

„Ir jų dėka, galima sakyti, mūsų savivaldybė labai greitai patvirtino įkainius, kad išvis būtų galima būtų patekti visuomenei į tas patalpas. Nes iki to laiko iš viso buvo nenuomojamos, užrakintos ir išvis niekas negalėjo patekti“, – priduria ji. Anastasija šiuo metu pati pasakoja lankytojams apie elektrinės operatorių darbą, jos veikimą.

Nenori likti elektrinės „šešėlyje“

Anastasijos vyras Antonas, kuris yra „Litwild“ (MB „Miško takeliais“) vadovas, pasakoja, kad Visaginas daug kam yra neatrastas miestas, kurį jis norėtųsi parodyti ne tik per atominės energetikos istorijos prizmę. „Atominė elektrinė. Ji visada „viršūnėje“, net ofise turime maketą. Atominės elektrinės kažkaip nepavyksta „paslėpti“, – juokdamasis sako Antonas.

Pasak jo, daugelis atvykstančiųjų žino apie šį objektą, bet pasitaiko ir nieko negirdėjusiųjų apie branduolinę jėgainę. „Tiesiog plaukė ežeru, sako, „čia skaidriausias vanduo, kaip čia nerealu“, o aš sakau „ar žinojote, kad už 20 kilometrų yra atominė elektrinė?“, jie negalėjo patikėti“, – vieną iš pokalbių pasakoja gidas. Pasak jo, Visagino svečiams siūloma įvairiausių pramogų, pavyzdžiui, su dviračiais, pėsčiomis. „Daug kombinacinių, žygių, kur porą dienų su dviračiais, vieną dieną ėjome pėsti, labai daug uogų suvalgėme, grybų. Mūsų gamta tokia švelni, palanki, nėra kalnų, pas mus galima apkabinti bet kurį medį, galima bet kur nueiti, net per pelkėtas vietas.

Augalija irgi labai draugiška. Ir tikrai buvo didžiulė staigmena, iki šiol dar žmonės atranda, kaip gali sugyventi atominė elektrinė ir tokia švari gamta“, – sako vyras.

Tiesa, jis pamena, kad po „Černobylio“ serialo pasirodymo Visaginui teko „atsikovoti“ turistus, nes šie tiesiog aplenkdavo miestą. „(Serialas) paveikė iškart, žmonės pradėjo važiuoti į atominę elektrinę, bet buvo toks reikalas, kad ne visi važiuodavo į miestą – kai yra kelias, ypač nuo Vilniaus pusės, link atominės“, – kalba pašnekovas. Pasak jo, tuomet imta bendrauti su Ignalinos AE komunikacija, kad žmonės būtų nukreipti ir į patį Visaginą – buvusį atominį miestą, pastatytą specialiai šiai elektrinei. „Atominė niekada nebeveiktų be miesto, o miesto nebūtų be atominės“, – pabrėžia Antonas Jevtiuchovas.

Asmeninių kelionių aistra, virtusi verslu

Miestas svarbus ir jo paties gyvenimo pradžiai. Antonas baigė mokyklą Visagine, vėliau išvyko į Angliją.

„Norėjau žaisti futbolą, po to – gyvenimas, darbai, traumos, studijos – buvo daug visokių įvykių. Šiaip atradau, kad esu labai impulsyvus žmogus. Labai norėjau pažinti, atrasti. Net tik šalį, vietą, bet ir sužinoti savo pajėgumą, ribas“, – sako pašnekovas. Jis pradėjo keliauti autostopu, tuo labai stebindamas draugus, siūliusius tiesiog įsigyti lėktuvo bilietą. Maža to, tuometis jaunuolis sąmoningai perkeldavo pinigus į lengvai neprieinamą sąskaitą.

„Tyčia susikurdamas tokias sąlygas norėjau išbandyti save. Buvo daug kelionių, bendravimo, kalbos barjerų. Visa tai – labai rimta patirtis“, – pasakoja gidas. „Daugiausiai buvo per Europą, didžiausia kelionė iš Mančesterio iki čia, į Sankt Peterburgą, Ukrainą, Kaukazą – keleto mėnesių kelionės. Be jų nemanau, kad išvis kažkas įvyktų, nes ten atradau ir draugų, kurie užsiima turizmu“, – apie įkvėpimo ir patirties šaltinius pasakoja Antonas.

Veiklą jis pradėjo apie 2016-uosius metus, kuriuos vadina bandomaisiais. „Su draugais, su šeima išeidavome, kurdavome kažkokį maršrutą, tai turėjau tokius žmones, su kuriais galėjau išbandyti. O po metų jau viskas prasidėjo rimtai. Daugiausiai tai yra žygiai gamtoje su fatbike dviračiais. Tai vienas iš tokių gerų dalykų, kur galima pasinaudoti ir žiemą, ir vasarą: dviratis pritaikytas žiemai. Taip pat – baidarių žygiai, irklenčių išvykos ir žygiai pėsčiomis. Ir visa tai kombinuojame su pažintine dalimi“, – vardija A. Jevtiuchovas.

Su vyru pradėjusi šį verslą Anastasija sako, kad iš pradžių užsiėmė buhalterija, administravimu, klientų pritraukimu. Vėliau moteris, kuri yra baigusi organizacinės psichologijos studijas, ėmė dirbti ir dabartinėse pareigose.

„Mano išsilavinimas galbūt padeda šiek tiek su turistų psichologija, su supratimu, ko reikia klientams“, – paaiškina ji. O kalbėdamas apie paslaugų kainas, Antonas sako, kad jos gali pamažu augti, tačiau ne todėl, jog patys organizatoriai nori didesnių pajamų, bet dėl bendros infliacijos. „Apskritai, visos kainos kyla, (mums – red.) irgi reikia judėti, nes kitaip negalėtume teikti paslaugų. Bet taip pat su laiku turime daugiau ir patirties, turime ir geresnes išvykas. Mūsų patirtis, kuri keliauja su mumis kartu, irgi kainuoja. Irgi brangsta“, – sako jis. Jis pats norėtų, kad Visagine atsirastų daugiau žmonių, siekiančių kurti, organizuoti kokias nors veiklas turizmo sektoriuje. Esą konkurentai irgi reikalingi, nes neleidžia užmigti „ant laurų“.

Visagino svečiai jau pabūna ilgiau

Visaginas turi nebaigtų uždavinių. Pavyzdžiui, nors miesto daugiatautiškumas matyti per šventes, tačiau dar neatsispindi komercinių paslaugų sektoriuje, siūlant edukacines veiklas vienai ar kitai tautinei mažumai, sako Antono žmona Anastasija. „Kaip jaunas miestas dar nevisiškai prisitaikėme prie turizmo.

Yra miestų Lietuvoje, kur jau 20 metų veikia tie turizmo centrai, ir turistai apie juos žino. Pas mus viskas tik pradžioje, kaip įstaiga pradėjome veikti nuo 2021 metų“, – sako Visagino turizmo plėtros centro vadovė A. Jevtiuchova. Vis dėlto turistų srautai, pasak jos, auga. Nors viešbutis čia tik vienas, bet esama vis daugiau privačių nuomojamų butų.

„Tikrai matoma, kad žmonės pradėjo važiuoti čia ne vienai dienai, bet pasilieka ilgiau ir kartu aplanko kaimynus, Ignalinos, Zarasų kraštus. Manau, tęsime bendradarbiavimą su kaimynais, nes suprantame, kad čia atvykti iš kitos Lietuvos pusės yra nemažas kelias.

Taigi, plėsime bendras paslaugas, programas, kad žmonės galėtų čia ne vien Visaginą aplankyti, bet ir pamatyti Ignalinos rajono „perliukus“, ir Zarasų rajono įdomybes, kad tos patirtys būtų kompleksinės“, – kalbėjo centro vadovė. Anastasijos teigimu, miestas jau ruošiasi švęsti – 2025-ieji bus jubiliejiniai. „Kartu vystysime ir „atominį“, ir gamtos turizmą, bandysime privilioti, turime visokių planų. Dabar nesinori labai plėstis, nes tik pradinėje būsenoje. Bet gal turėsime naują festivalį. Kitais metais mums – 50 metų. Planuojame labai daug renginių. Švęsime visus metus“, – sako ji.

Vytautas Budzinauskas, delfi.lt

Nuotr. JONAS BALČIŪNAS

Žymos: Super miestai, supermiestas, supermiestai, super miestas