Kodėl svarbu neskubėti išmesti senų baldų ir kitų namų apyvokos daiktų?

Prasidėjus pavasariniam tvarkymuisi, neskubėkite išmesti senų, nereikalingų ir iš pirmo žvilgsnio nevertingų daiktų. Specialistų teigimu, yra daug priežasčių, dėl kurių nevertėtų atsikratyti senų baldų ir kitų buities apyvokos daiktų. Pavyzdžiui, senas ir nereikalingas fotelis gali pasirodyti esąs antikvarinis tarpukario modernizmo stiliaus kūrėjų darbas, o sulūžęs pianinas, su profesionalų pagalba, gali tapti puikiu ir unikaliu rašomuoju stalu.

Iš tarybinių į naujus baldus

Medžio gaminių restauracijos, atnaujinimo ir perdirbimo įmonės „balduatnaujinimas.lt“ medžio meistras Martynas Švitra pasakoja, kad labai dažnai žmonės net neįsivaizduoja, kokios vertės baldai tūno jų sandėliukuose ar garažuose. „Tai nebūtinai turi būti XIX a. baldai iš raudonmedžio, kad juos būtų verta išsaugoti. Pavyzdžiui, tarpukario Kaune buvo įsigalėjęs art deco stilius ir modernizmas. Tokio stiliaus baldų iki šių dienų išliko tikrai nemažai, tačiau dažnas lietuvis gali neatskirti tokio baldo nuo sovietinio palikimo ir tiesiog išmesti“, – sako specialistas.

M. Švitra prisimena vieną iš daugelio jo darbe nutikusių istorijų, kai nieko apie atvežtos vitrinos kilmę nenutuokusi klientė liko nustebinta sužinojusi jos vertę.

„Viena pas mus atvykusi moteris pasakojo turinti paprastą, seną vitriną, kurią norėjo išmesti, tačiau dėl sentimentalių priežasčių nusprendė restauruoti. Baldui atkeliavus pas mus į dirbtuves iškart pastebėjau, kad tai – ne Lietuvoje gamintas daiktas. Pasiteiravus, galbūt vitrina atkeliavo iš Prancūzijos, klientė per savo anytą, kuri ir jai ir padovanojo virtiną, sužinojo tikrąją baldo kilmę, o atlikus išsamesnę apžiūrą paaiškėjo, kad vitrina iš tiesų ypatingai vertinga“, – prisimena vyras.

Pasak M. Švitros, ne tik antikvariniai baldai gali būti vertingi. Restauravus kai kuriuos senus tarybinius baldus, anot medžio meistro, galima gauti vienetinę ir stilingą interjero detalę, už kurią baldų salone tektų sumokėti apvalią sumą.

 

„Tai liaudiškai vadinamas septintojo dešimtmečio stilius, kuris buvo plačiai paplitęs tarybiniais laikais, ir nors didelės vertės tokie daiktai kol kas neturi, juos restauruojant galima gauti puikiai atrodančius baldus. Restauruoti foteliai ar komodos atrodo ne ką prasčiau, nei už kelis tūkstančius prabangiame salone įsigyti baldai“, – tikina specialistas. M. Švitros teigimu, visada yra geriau investuoti į seną, tačiau rimtą daiktą, nei švaistyti pinigus naujiems, tačiau greit iš mados išeinantiems ir nepatikimiems gaminiams. „Dabar beprotiškai kertami medžiai ir gaminami menkaverčiai baldai, kuriuos norisi greitai keisti ir įsigyti naujus. Savo veikla stengiamės parodyti, kad daiktas gali būti ilgaamžis, todėl restauruojant vieną gerą daiktą, tuo pačiu yra prisidedama prie resursų išsaugojimo “, – sako vyras.

 

Ne tik restauruoja, bet ir perdirba

„Kudė Tudė“ baldų ir kitų daiktų perdirbimo dirbtuvių įkūrėja Paulina Gudaitytė pasakoja, kad sprendimas atsakingai panaudoti daiktus kilo supratus, kiek daug visiškai gerų daiktų žmonės tiesiog išmeta.

 

„Su vyru visada buvome tie, kuriems rūpėjo aplinkosauga ir aplinka, kurioje gyvename. Niekada nebuvome iš tų, kurie lengva ranka išmestų seną daiktą ir pirktų naują. Todėl viskas įvyko labai natūraliai. Vieną dieną socialiniame tinkle pastebėjome dovanojamus senus fotelius. Nusprendėme juos pasiimti ir restauruoti. Nuvažiavus pasiimti fotelių prie daugiabučio laiptinės pastebėjome išmestą seną žalią spintelę, kuri mums taip patiko, kad kartu su foteliais pasiėmėme ir ją“, – prisimena P. Gudaitytė.

 

Atnaujinę pasiimtus daiktus, Paulina su vyru net nepastebėjo, kaip pradėjo vis dažniau ieškoti senų baldų, kuriuos galėtų prikelti antram gyvenimui. „Pradėjome važinėti po Vilniaus mikrorajonus ir iš ten vežtis baldus į mano meno studiją, kuri greitai tapo dirbtuvėmis“, – pasakoja moteris. Hobis ir kartu būdas mažinti vartotojiškumą Paulinai virto savotišku verslu.

 

„Patys žmonės pradėjo mūsų ieškoti. Vieni vežė senus ir nereikalingus baldus, kiti jiems brangius ir svarbius daiktus, kuriuos norėjo atnaujinti“, – atsimena baldų dizainerė. Šių dirbtuvių išskirtinumas – įvairūs baldai yra ne tik atnaujinami, tačiau iš jų yra gaminami ir visiškai nauji buityje naudojami daiktai „Iš kelių kėdžių galima pagaminti puikų suoliuką, iš miegamosios lovos kojūgalio – krėslą, pianino – rašomą stalą ir daugelį kitų dalykų. Viskas priklauso nuo išmonės ir sugebėjimų“, – tikina moteris. P. Gudaitytė teigia pastebinti, kad mūsų šalyje vis labiau populiarėja „Zero Waste“ judėjimas, kurio siekis yra gyventi be atliekų.

 

„Tai tampa gera mada, kai žmonės supranta atliekų panaudojimo svarbą, mažina vartotojiškumą, ieško alternatyvų ir būdų, kaip saugoti ir puoselėti gamtą“, – sako ji.

 

Iniciatyvos, kurios mažina resursų naudojimą

 

Švedija – puikus pavyzdys, kaip yra tvarkomasi su įvairiomis, daugiausiai didelių gabaritų, atliekomis. Šalyje veikia specializuotas prekybos centras, kuriame baldai, interjero detalės, žaislai ir kt. yra gaminami iš žmonėms nereikalingų daiktų. Šalia šio centro stovi specialios talpos, į kurias švedai gali išmesti jiems nebereikalingus daiktus. Tačiau šios atliekos nekeliauja į sąvartynus. Jas surinkę prekybos centro parduotuvių darbuotojai, kartu su dizainerių ir gamybininkų pagalba juos perdirba į naujus produktus.

 

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius sako, kad Lietuvoje tokios ir panašios iniciatyvos galėtų atsirasti tik tokiu atveju, jei visuomenė taptų supratingesnė atliekų panaudojimo ir tvarkymo klausimu. „Pirmiausia, privalome „įsidiegti“ atliekų kultūrą. Viskas prasideda nuo žmonių supratimo, kad tai yra svarbu. Turime suprasti, kad atliekos tampa šiukšlėmis tik tada, kai mes patys ne vietoje jas išmetame. Kol gatvės ir kiemai bus priversti kalnais didelių gabaritų atliekų ir vietoje to, kad išsiaiškintume, kas tai padarė, piktinsimės „kodėl dar neišvežta?“, apie grandiozines iniciatyvas kalbėti bus per anksti“, – teigia VAATC vadovas.

 

Tačiau tokios iniciatyvos kaip „Kudė Tudė“ ir „Baldų atnaujinimas“ tampa pradžia to, ko, pasak T. Vaitkevičiaus, bendrai kaip visuomenė turime siekti. „Atliekos turi surasti tam tikrą jų panaudojimo poreikį. Socialinės iniciatyvos, suvokiant jų svarbą ir pasinaudojant kūrybingumu, tampa tomis atliekų panaudojimo terpėmis. Jokia valdžia nesugalvos, kad perdirbta odinė pagalvė gali virsti lempos gaubtu.

 

Tai turi gimti pačių žmonių galvose. Labai džiaugiuosi, kad po truputį atsiranda tokios idėjos, kai patys žmonės sugalvoja, kaip panaudoti atliekas, o mes savo ruožtu ir toliau šviesime visuomenę apie atliekų kultūros naudą“, – sako VAATC direktorius. Steigs dalinimosi daiktais stoteles Siekiant mažinti vartojimą ir paskatinti žmones dalintis nebenaudojamais, tačiau vis dar puikiai savo funkciją atliekančiais daiktais, VAATC iki šių metų pabaigos Vilniaus apskrityje planuoja įsteigti dalinimosi daiktais stoteles „DĖK`ui“.

 

Stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse įsikursiančiose stotelėse gyventojai galės palikti geros būklės, bet jiems nebereikalingus daiktus. Informacija apie tokius daiktus bus patalpinta interneto platformoje, kur bus patogu reikalingus daiktus rezervuoti ir, atvykus į stotelę, juos nemokamai pasiimti. VAATC atstovų teigimu, tokios daiktų stotelės puikiai pasitarnaus nebenaujiems, bet vis dar geriems daiktams suteikiant antrą šansą ir virs populiaria visuomenei bei gamtai naudinga iniciatyva.