Sutapdintųjų stogų konstrukcija

Stogo nuolydis daromas įrengiant specialų kintamo storio sauso smėlio sluoksnį arba keičiant termoizoliacijos storį. Kartais paklotas padedamas su nuolydžiu, tada patalpos lubos būna pasvirusios.
Stogas dažniausiai susideda iš šių sluoksnių (nuo viršaus):
6 – 8 mm storio apsauginio sluoksnio — smulkaus žvyro, įklampinto į bitumą;
ruloninės dangos – ruberoido, hidroizolo ar kitų ruloninių medžiagų, suklijuotų mastika;
15 – 20 mm storio išlyginamojo sluoksnio — cemento skiedinio, kai blokelių termoizoliacija, ir 25 – 30 mm storio, kai termoizoliacija birių medžiagų (šiuo atveju, kad pluta nesupleišėtų, į skiedinį dedamas 2 – 3 mm skersmens su 200 – 300 mm akutėmis armatūros tinklas);
termoizoliacijos — akytojo betono, mineralinės vatos, keramzito, šlako ir kt.;
garo izoliacijos — vieno arba dviejų sluoksnių ruberoido, priklijuoto bitumo mastika;
laikančiosios konstrukcijos — gelžbetoninių plokščių pakloto, padėto ant sienų, sijų arba santvarų;
apdailos sluoksnio — užtrintos skiediniu arba dažytos lubos.

Sutapdintieji stogai yra nevėdinamieji ir vėdinamieji. Šiuose tarp dangos ir termoizoliacijos paliekamas vėdinamas oro tarpsluoksnis.
Virš patalpų, kuriose drėgmės režimas sausas ar normalus, leidžiama daryti bepastogius nevėdinamus, t.y. vientisus, denginius. Virš drėgnų patalpų sutapdintieji stogai nerekomenduojami.

Vėdinamųjų sutapdintųjų stogų oro tarpsluoksniu pašalinama drėgmė iš termoizoliacijos (tada, kai ši įdedama sudrėkusi arba sudrėksta eksploatuojant), ir taip pagerinamos jos termoizoliacinės savybės.
Sutapdintieji stogai su vėdinamaisiais oro tarpsluoksniais naudojami visokio klimato rajonuose. Nevėdinamieji stogai rekomenduotini tiems rajonams, kur skaičiuojamoji žiemos temperatūra būna iki -30°C.

Vėdinamųjų sutapdintųjų stogų oro tarpsluoksnis daromas horizontalus arba su nuolydžiu. Pirmuoju atveju oras juda juose dėl vėjo slėgio, antruoju — stogo kraige įrengus angą arba šachtą, susidaro tarpsluoksnio ir išorinio oro lyginamųjų svorių skirtumas.
Naudojamos ir vientisos lengvojo arba akytojo betono izoliacinės ir kartu laikančiosios denginio plokštės su įrengtais vėdinimo kanalais. Kanalai turi buti ne žemesni kaip 50 mm, o bendras jų skerspjūvio plotas — ne mažesnis kaip 0,003 stogo ploto.

utapdintųjų stogų pakloto plokštės remiamos ant sienų arba stogą laikančiųjų konstrukcijų — sijų, santvarų, rėmų, arkų ir kt. Sutapdintojo stogo nuolydis įrengiamas keičiant termoizoliacijos storį arba iš kintamo storio sauso smėlio sluoksnio.

Labai svarbu gerai priglausti sutapdintuosius stogus prie sienų. Ruloninė danga prijungiama prie parapeto dvejopai. Kai parapetas žemas, ji klojama ant parapeto, o kai aukštas,— prikalama vinimis prie į griovelį įdėtos medinės juostelės.
Labai kruopščiai reikia įrengti temperatūrines siūles plokščiuose stoguose.
Sutapdintojo stogo-terasos įrengimo schemos yra tokios:
a) su drenuojančiuoju sluoksniu,
b) viršutinė konstrukcijos dalis be drenuojančiojo sluoksnio.

Stogams-terasoms dažniausiai vartojamos 400×400×40 mm gelžbetoninių plokščių grindys. Šios plokštės, apdailintos iš viršaus keraminėmis plytelėmis, dedamos ant 5 – 8 mm frakcijos 60 – 70 mm storio žvyro sluoksnio. Žvyras — drenuojanti medžiaga, kuria nuteka lietaus ir polaidžio vanduo į vandens surinkimo šulinėlius.
Vartojamos ir 800×800 mm gelžbetoninės plokštės, klojamos ant specialių atramų.