Puikių sielą, kūną ir interjerą atgaivinančių kūrinių nereikia ieškoti toli – Lietuvoje gyvena išties nemažai profesionalių menininkų. Viena iš jų – jauna, itin talentinga, ryškų ir savitą braižą turinti keramikė, studijos RUTRUT įkūrėja Rūta Indriūnaitė.
Papasakok trumpai apie save: iš kur esi kilus, ką studijavai, kaip nusprendei pasirikti šitą kryptį?
Esu iš Kauno. Keramiką pasirinkau labai natūraliai, galima sakyti, viskas susidėliojo tiesiog palaipsniui, labai aiškiai ir be jokių abejonių. Jau devintoje klasėje tvirtai žinojau, kad noriu būti keramike. Pirmą kartą susipažinau su šia dailės sritimi meno mokykloje, kur baigiau keramikos specialybę. Vėliau įstojau į Kauno dailės gimnaziją. Atėjus laikui rinktis kryptį, ilgai nesvarsčiau, keramika tiesiog įtraukė. Vėliau studijavau Vilniuje, įgijau keramikos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje. Jau antrame kurse su grupiokėmis išsinuomojome mažas dirbtuvėles – 25 kv. m tilpome penkiese. Taip prasidėjo mano kelias.
Kokia menininko kasdienybė? Kaip gimta Tavo kūriniai, iš ko semiesi įkvėpimo?
Kasdienybė... Tikriausiai daugelis įsivaizduoja, kad menininko dienotvarkė, jei taip galima pavadinti, yra kažkas labai bohemiško, nedisciplinuoto: miegi kiek nori ir pan. Aš dirbu kasdien, kartais net po 14 val. Keramika reikalauja daug laiko ir kantrybės. Tarkim, nulipdau vazą. Ji turi išdžiūti, o tai gali užtrukti iki savaitės. Tada pirmasis degimas, galintis tęstis iki dešimties valandų, tuomet laukimas, kol atvės krosnis, – beveik dvi paros. Paskui ateina eilė glazūravimui. Ir vėl laukimas porą parų, kol išdžius darbai, ir vėl degimas, laukimas... Taip ir mokausi kantrybės.
Nors dalyvauju parodose kurdama konceptualią keramiką, esu taikomosios keramikos gerbėja. Dažniausiai inspiracija tampa gamtos motyvai, augalija, tekstūros. Kolekcija „Calm Edges“ – saulėgrąžos žiedyno interpretacija, nugulusi ant vazų, indų. Bedirbant kūriniai patys savaime atveria naujas erdves idėjoms.
Koks kelias yra nuo idėjos iki apčiuopiamo daikto?
Idėja ateina greitai, kartais tiesiog nubudus anksti ryte dar begulint lovoje, vėliau seka ilgi apmąstymai, kokiu būdu galėčiau tai įgyvendinti, kokias medžiagas pasirinkti. Be galo daug idėjų kyla lipdant, labai spontaniškai. Stengiuosi jas užsirašyti ar greitai nusipiešti eskizą lentoje.
Kokias medžiagas naudoji savo darbams sukurti?
Šiuo metu dirbu su baltu moliu, pastelinių spalvų glazūromis ir aukso liustra. Mano kūrybos būdas yra sudėtingesnis, įdomesnis. Pavyzdžiui, kiekvienai vazai ar indui faktūrą sukuriu išpjaustydama paviršius peiliuku. Tad nėra nė vieno tokio paties, visi skirtingi, saviti. Labai patinka rankų darbu pasiekta aukščiausia kokybė. Galima sakyti, esu perfekcionistė, mat akis užkliūva ir už menkiausio broko, kurį privalau pašalinti ir nebekartoti.
Paskutiniu metu vis dažniau imuosi porceliano. Po šią vasarą vykusio porceliano simpoziumo Kaune sužinojau keletą darbo su juo subtilybių ir, rodos, atsivėrė begalė galimybių įgyvendinti seniai kilusias idėjas. Reikia tik laiko.
Kaip manai, kokiame interjere geriausiai atsiskleidžia tavo kūriniai?
Savo vazų ir indų nepriskirčiau vienam apibrėžtam interjero stiliui. Jie tiktų ir minimalistiniame, ir skandinaviškame, ir provanso stiliaus interjere. Rankų darbo kūriniai skleidžia šilumą, o šiluma, manau, puošia visus namus.
Kokių turi kūrybinių užmojų?
Užmojų turiu nemažai, net keleriems metams į priekį. Šiuo metu pradėsiu kurti naują vazų kolekciją, kurią norėčiau pristatyti dar pavasarį. Labai noriu surengti personalinę parodą.
Su vyru, taip pat menininku, juvelyru Julium Vaitkum turime minčių kurti bendrą projektą – šviestuvus, sujungdami keramiką ir metalą.
Gabrielė Šermukšnytė, žurnalas "Supernamai"
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.
