Namai, įkvėpti gamtos

Interjero dizainerė – „Carolline design“ įkūrėja – Karolina Vaitaitytė pasakoja, kad interjere vyraujančios medžiagos, pasirinktos spalvos, organiškos formos ir žali dekoro elementai yra ne atsitiktiniai. Ji įkvėpimo sėmėsi iš gamtos.

Nuo pat pirmos akimirkos, kai šis klientas kreipėsi į mane, reikalavimų kartelė buvo pakelta išties nemenkai. Pradėjo nuo to, kad ieško „kitokio“ dizainerio, kurio darbai išsiskirtų iš masės, o baigė tuo, kad turi ne vienus namus įvairiose pasaulio šalyse, todėl norėtų kitokių, nei jau visi esami. O kokių – nežino pats. Visa tai skambėjo kaip iššūkis, kuris traukė kaip magnetas.

Kaip visada, bendradarbiavimą pradėjau nuo pokalbio, kurio metu teko pabūti ne tik dizainere, bet ir psichologe. Iš įvairių detalių (iš pirmo žvilgsnio tiesiogiai net nesusijusių su interjeru) turėjau susidėlioti vaizdą, kas gi jam galėtų tikti ir patikti.

Vaizdai, kaip viskas turėtų atrodyti, galvoje dėliojosi dar susitikimo metu. Galiausiai pateiktos projekto vizualizacijos, laimei, kliento nenuvylė ir mums suteikė daug džiaugsmo, kad iššūkis įveiktas!

TERASA

Prieš įžengiant į namus, dėliojome vieną svarbiausių klientui zonų – terasą. Pagal architekto projektą terasos gale buvo numatytas židinys, kurį nusprendžiau perkelti iš perimetro į terasos vidų. Jis tapo terasos širdimi. Priežastys buvo kelios – norėjosi, kad židinys atliktų ne tik grilio funkciją, bet būtų ir dekoro elementas, taptų šviesos ir šilumos šaltiniu, kuris išties aktualus atsižvelgiant į Lietuvoje vyraujantį klimatą.

Todėl židinio atsiradimas arčiau minkštosios zonos ir sprendimas jį turėti dvipusį puikiai išpildė visus poreikius – tiek grilio, pasiekiamo iš lauko virtuvės, tiek dekoratyvaus šviesos ir šilumos šaltinio vakarojant. Apgalvojome galimybę malkas pasiekti taip pat iš abiejų pusių, o židiniui reikalingiems įrankiams šone numatėme nišą, kuri padengta tuo pačiu akmeniu kaip ir virtuvės stalviršis, kad suodžiai neišteptų balto židinio dekoro.

Virtuvės liniją dėliojome iš laukui tinkamų medžiagų. Pakabinamąsias indų spinteles dengėme stiklo ir medžio deriniu, įvertinę vabzdžių, vorų ir žiedadulkių faktorių. Saugantis nuo galimo vandens užšalimo, plautuvės maišytuvas atkeliauja iš vidinės namų pertvaros.

Tiek lauko virtuvės siena, tiek mediniai vertikalūs tašeliai bei numatyti didesni augalai terasos gale buvo skirti privatumui nuo kaimynų išlaikyti.

SVETAINĖ IR VIRTUVĖ

Organiškos baldų ir šviestuvų formos, į baldus integruoti augalų vazonai, kabantis židinys ir medinės grindys – visa tai primena, kad namas yra atokiau nuo miesto, arčiau gamtos.

Vis dėlto norėjosi išlaikyti ne sodybos pojūtį, bet solidumą ir eleganciją, todėl interjere – baldams ir sienų apsiuvimams – vengėme naudoti medį. Kaip jo pakaitalą naudojome žemės kolorito plokštes.

SVEČIŲ IR VAIKO VONIOS KAMBARYS

Šioje mažutėje patalpoje sutalpinome visas būtinąsias funkcijas, išlaikydami tą patį rudų atspalvių namų koloritą ir įnešdami šiek tiek gyvybės su vandenį simbolizuojančia mėlyna spalva.

Gyvatuką keičia šildomoji sienutė su kabliukais rankšluosčiui ar chalatui pakabinti. Netaisyklingas veidrodis ir dubuo atkartoja žaismingas netaisyklingas spalvų dėmes ant plytelių. Užuolaidos pasirinkimas šioje patalpoje ne atsitiktinis – šiek tiek daugiau minkštumo ir jaukumo.

Skaidrus dušo sienutės stiklas – gal ir ne pats praktiškiausias variantas, bet suteikiantis galimybę matyti šią ir taip mažą erdvę kaip vientisą, vizualiai jos nesuskaidant ir dar labiau nesumažinant.

VAIKO KAMBARYS

Visada rekomenduoju vaikų kambarius įrengti taip, kad jie turėtų galimybę augti drauge su vaiku.

Tai puikiai pavyksta padaryti, jei naudojami universalūs baldai ir jų spalvos. Taigi šįkart, rinkdama idėjas, vadovavausi tuo pačiu. Pradžioje vaikiškai nuotaikai sukurti galima naudoti linksmesnę patalynę ir vaikišką turinį lentynose, kurį laikui bėgant gali pakeisti knygos, rėmeliai su nuotraukomis, augalai ar kitos jau nebe vaikiškos detalės.

DARBO KAMBARYS

Dar viena mažutė, bet puikiai poreikius atitinkanti patalpa, slepiasi už stumdomųjų durų, šalimais svetainės-virtuvės zonų. Šio kambario lokacija sąmoningai pasirinkta šalia pagrindinės namų patalpos ir toliau nuo miego erdvių, kad, dirbant vėlyvu paros metu, būtų nedrumsčiamas namiškių poilsis, o sumanius bedirbant pasilepinti arbatos puodeliu  virtuvė būtų po ranka.

VONIOS IR DRABUŽINĖS KAMBARYS

Nuo senų laikų įprasta, kad drabužių spintos vieta – miegamajame. Vėliau atsirado drabužinė, į kurią pakliūnama taip pat iš miegamojo. Kuo toliau, tuo dažniau rekomenduoju klientams ją gretinti ne prie miegamojo, o prie vonios kambario. Juk ryte einame praustis ir tuomet rengiamės.

Dažnas drabužius nešasi būtent ten – kartais tam, kad neprižadintų vis dar miegančio partnerio, o kartais tiesiog todėl, kad vonioje būna šilčiau ir jaukiau. Vakarais taip pat – einame praustis, sykiu ir persirengiame.

Todėl ir čia drabužinė buvo sujungta būtent su vonios kambariu. Šias dvi zonas skiria skaidraus stiklo sienutės su stumdomosiomis durimis, kad būtų galimybė apsaugoti drabužius nuo drėgmės maudynių metu. Vonią ir dušą skiria sienutė su atviromis lentynomis, kad tas pačias priemones būtų galima pasiekti iš abiejų pusių.

Kaip ir svečių bei vaiko vonioje, taip ir čia langus dengėme užuolaidomis, siekdami sukurti daugiau minkštumo ir elegancijos.

Karolina Vaitaitytė, „Carolline design“ , žurnalas „SUPERNAMAI”