Išskirtinis namo interjeras – kai svajonė tampa realybe

Interjero dizainerė Karolina Vaitaitytė nustebo, kai jauna pora kreipėsi dėl 200 m² su  5 miegamaisiais namo erdvių suplanavimo. Kiek vėliau ji sužinojo, kad namą užpildys 2 suaugusiųjų ir 5 vaikų šurmulys. Projektuodama interjerą, dizainerė jau įsivaizdavo naujuose namuose vyksiančius galimus scenarijus – ką veikia tėvai, kuo tuo metu užsiima vaikai, todėl ypatingas dėmesys buvo skiriamas medžiagų, spalvų praktiškumui ir pačių baldų saugumui.

Kaip dažniausiai ir būna, su būsimu šeimininku dizainerė derino statybos procesus, o interjero klausimus aptarinėjo su šeimininke. Šios pageidavimu pagrindine namų spalva tapo pilka, sušildyta medžiu ir vario akcentais.

VIRTUVĖ IR SVETAINĖ

Kūrybinis procesas prasidėjo nuo bendrųjų erdvių. Kadangi nutarėme rinktis suapvalintas formas, šį sprendimą perteikia ir dekoratyvių spintų dizaino elementai, taip pat sala-stalas, televizoriaus baldai bei lubų detalės.

Ši erdvė išties nemaža, taigi iškart atsiranda rizika turėti „salės“ efektą – kai vienoje didelėje patalpoje išdėliota daug baldų. Tai išties nekuria jaukumo, o labiau primena baldų ekspoziciją prekybos centre.

Kad viso to išvengčiau, svetainės ir virtuvės zonas skaidžiau baldų ir apšvietimo sprendimais. Pirmiausia šias zonas vizualiai atskiria stumdomosios stiklo durys į tambūrą. Abiejose pusėse turime dekoratyvias lentynas, kurios nors ir išlaiko tą patį stilių, bet yra skirtingos.

Jeigu atkreiptume dėmesį į lubas, matytume, kad pakabinamąjį šviestuvą turime tik virš salos, sąmoningai jo atsisakius virš minkšto kampo. O dekoratyvus sijelių ir LED juostų derinys tarp erdvių vėlgi puikiai atlieka zonavimo funkciją.

Dėliodama virtuvės erdvę, susidūriau su iššūkiu – šeimininkės noru turėti salą, kad gaminant būtų galima matyti savo šeimą, o šeimos nariai tuo metu galėtų prisėsti ir pabendrauti. Bet sykiu norėjosi patogaus kasdienio valgymo proceso 7 asmenims, taip pat galimybės turėti ir papildomų vietų atvykusiems svečiams. Negana to, norėjosi pakankamų atstumų tarp virtuvės ir svetainės baldų, kad būtų galima laisvai ne tik praeiti, bet ir vaikams žaisti.

Taigi šio salos-stalo baldo kūrybinis procesas tikrai pareikalavo nemažai pastangų. Kaip padaryti, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika? Na ir galiausiai matome rezultatą – tai ovalus stalas, tapęs salos fragmentu kasdienybėje turintis galimybę būti atitrauktas į patalpos vidurį, taip sukuriant papildomas vietas svečiams patogiai susėsti.

Kalbant apie svetainės zoną, rinkausi tokį minkštą kampą, kuris vizualiai neapkrautų erdvės – nebūtų aukštas ir neužstotų televizoriaus būnant virtuvės pusėje. Po baldu – minkštas kilimas. Kavos staliuko atsisakyta bent iki to laiko, kol vaikai paaugs, taip paliekant jiems laisvos erdvės žaidimams, kol tėveliai ilsisi prie televizoriaus. TV baldas slepia stalčius ir spinteles, skirtas vaikų žaislams, pledams bei kitiems daiktams, o spintelėje virš televizoriaus dar įkomponuotas kondicionierius.

KORIDORIUS

Dažniausia vienaukščių namų problema – ilgi koridoriai, kuriuos paprastai sunku dekoruoti taip, kad dingtų monotoniškas vaizdas su eile durų. Šįkart šią užduotį sprendžiau dėmesį nukreipdama nuo durų skaičiaus į dekoro elementus bei apšvietimą. Čia žaidžia linijinis LED apšvietimas, keliaujantis nuo lubų į sienas, bei imitacinės akmens plokštės juostos, taip pat besitęsiančios per dvi plokštumas. Kadangi ši namo dalis skirta vaikams – tai yra jų miegamieji ir vonios kambarys, labai norėjau ką nors sugalvoti specialiai jiems.

Kilo mintis prie kiekvienų durų padaryti po lentynėlę, kuri būtų skirta įvairiems tikslams. Pirmiausia vaikai gali ant jos pasidėti savo mylimą žaislą ar kitą daiktą, kuris skelbtų, jog tai būtent jo kambario durys. Tai tarsi galimybė skleisti kiekvieno individualumą. Taip pat tai galimybė palikti raštelį, arbatos puodelį ar kitą daiktą miegančiam šeimos nariui, prieš išeinant iš namų. Galiausiai tai galimybė lentynėlę panaudoti dekoratyviai – sudėti vazonus su augaliukais, kurie laikui einant taip pat gali kisti.

MIEGAMASIS

DARBO KAMBARYS

Anksčiau namuose įsirengti atskirą darbo kambarį norėjo retas, o šiandien – kone kiekvienas. Kad toks kambarys būtų išnaudotas maksimaliai, jis paprastai dar įgauna ir svečių kambario statusą. O tam papildomai reikia tik vieno baldelio  – išskleidžiamos sofos. Taigi dvi darbo vietos, uždaros ir atviros lentynos bei galimybė apnakvindinti svečią buvo sukurti ir šiame būste.

TAMBŪRAS

Ši zona nors ir atrodo įprasta, bet pareikalavo taip pat nemažai minčių ir apskaičiavimo, kaip viską suplanuoti, kad kiekvienas šeimos narys turėtų pakankamai erdvės pasidėti savo drabužius, batus ir aksesuarus.

Kaip ir visame name, taip ir čia stengiausi galvoti apie veiksmą ir įvairius galimus scenarijus. Taigi būtent todėl, be pačių spintų, tambūro viduryje atsirado pufas, atvira kabykla spintos šone, skirta ne tik atėjusiam svečiui (kad spintos liktų asmenine erdve), bet ir vaikų, grįžusių iš lauko, drabužiams pradžiūti. Juk Lietuvoje tikrai dažni drėgni orai.

SKALBYKLA

Kai įsitrauki į projekto vystymo procesą dar ankstyvu etapu, gali sugalvoti netikėčiausių sprendimų, kurie vėliau džiugina kasdienėje buityje.

Vienu iš tokių mano pateiktų sprendimų tapo iš anksto pertvaroje numatyta anga tarp skalbyklos ir tėvų vonios kambario. Idėja – nešvarius skalbinius mesti į stalčius būnant vonios kambaryje, o juos išsitraukti skalbykloje. Na o išdžiūvusius švarius rankšluosčius lankstyti ir dėti į lentynas skalbykloje, o pasiimti prireikus – vonioje. Smulkmenos, bet jos išties gali palengvinti gyvenimą!

Taip pat skalbykloje slėpėme spintose visus katilinei būdingus agregatus, kad ši patalpa būtų kuo estetiškesnė, jaukesnė ir ne tokia buitiška.

TĖVŲ VONIOS KAMBARYS

Spintoje įrengta ne tik galimybė daiktus pasiekti iš skalbyklos, bet ir integruota kolonėlė muzikai klausyti, taip pat visi tualeto aksesuarai. Ilgas stalviršis skirtas ne tik praustuvui, bet ir naudojamas kaip kosmetinis staliukas.

VAIKŲ VONIOS KAMBARYS

Vonią ir dušą skiria sienutė su atviromis lentynomis, kad visas maudynėms reikalingas priemones būtų galima pasiekti tiek būnant vonioje, tiek duše. Šią maudynių zoną nuo likusios patalpos skiria funkcinė sienutė. Vienoje jos pusėje įrengti gyvatukai, kad išsimaudžius būtų galima patogiai paimti sausą ir šiltą rankšluostį.

Kitoje pusėje – laisvai pastatomi praustuvai ir veidrodis, apsaugotas nuo taškymosi maudantis. Šonuose – stalčiai, atliekantys standartinės praustuvų spintelės funkciją: joje įdėtos šiukšliadėžes, laikomi fenai ir visos reikalingos higienos priemonės. Unitazo spintoje sudėti tualeto reikmenys, įrengta atvira lentyna pasidėti telefonui ar kitiems daiktams.

Grindys buvo pasirinktos liejamosios, kad neturėtų  siūlių ir priežiūra būtų kuo paprastesnė, o vaizdas – estetiškesnis.

Žurnalas „SUPERNAMAI”