Temos:


Naujos įmonės:

Ar turi šildymui būti taikomas 0 PVM tarifas?
Ne
Taip, bet tik tada kai kainos kyla keliais kartais
Taip, visada
Neaktualu

news
Naujienos

 

Asbesto stogai: gyventojų entuziazmą lydi nusivylimas
2012-01-27 Šaltinis: Jolita Žvirblytė, diena.lt

Sausio viduryje prasidėjusi asbestinių stogų keitimo programa sukėlė didelį gyventojų susidomėjimą. Tačiau aiškėja, kad kelių tūkstančių litų parama galės pasinaudoti tik tie, kurie ir be jos galėtų pasikeisti stogus.


Asbesto stogai: gyventojų entuziazmą lydi nusivylimas
Nuotr. Shutterstock

Pirmas lašas jūroje

Jau pusantros savaitės gyventojai gali teikti paraiškas ir prašyti paramos iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2012 m. programos asbestinių stogų dangai pakeisti. Per šį laiką Nacionalinės mokėjimo agentūros padaliniai sulaukė devynių paraiškų.

Kaip informavo Nacionalinės mokėjimo agentūros Komunikacijos skyriaus vedėja Aistė Mileikaitė, pateiktos dvi paraiškos iš Kelmės rajono ir po vieną paraišką pateikė Plungės, Skuodo, Biržų, Kupiškio, Šiaulių, Tauragės ir Anykščių rajonų gyventojai.

„Iš viso pateiktose paraiškose prašoma apie 50 tūkst. litų. Prašomo vieno projekto paramos suma svyruoja nuo 2 iki 10 tūkst. litų, bendra projektų vertė viršija 100 tūkst. litų su PVM. Atskirtų projektų vertė svyruoja nuo 6 iki 17,9 tūkst. litų“, – pirmuosius pateiktus prašymus komentaro A.Mileikaitė.

Ji vylėsi, jog skaičiai nedideli tik dėl to, kad paraiškų rinkimas ką tik prasidėjo. Laiko užpildyti paraišką gyventojai turi iki kovo 30 d.

„Pažiūrėsim, kai stogą dengsim“

Įvertinus šiuos pirmuosius rezultatus galima spėti, kad iš viso asbestiniams stogams pakeisti skirta 60 mln. litų parama vidutiniškai Lietuvoje pasinaudos apie 11 tūkst. gyventojų. Asbestinius šiferinius stogus pasikeis maždaug tiek gyventojų, kiek gyvena Grigiškėse, Lentvaryje, Raseiniuose, Garliavoje, Kuršėnuose ar Gargžduose. Tačiau nors šiuose išvardytuose miesteliuose stogai daugiausia dengti šiferiu, jų gyventojai į paramą net negali pretenduoti. Pirmiausia dėl to, kad šiferinius stogus į europinius gali pasikeisti tik gyventojai gyvenvietėse, kur yra ne daugiau kaip 6 tūkst. žmonių, taip pat jie turi ten gyventi ne trumpiau kaip penkerius metus.

Pabrėžtina, kad į paramą negali pretenduoti ir kaimo gyventojai, kurie gyvenamuosius namus
turi sodų bendrijose.

Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vilius Rekevičius paaiškino, kad asbestiniams stogams skirti 60 mln. litų yra surankioti iš įvairių kaimo plėtros programų likučių. „Finansavimo tokiai programai išvis nebuvo. Ministerijos iniciatyva buvo ieškoma ir surasta nepanaudotų lėšų. Spręsti, ar per mažai, ar per daug nenorėčiau. Stogą pasikeisti galima ir labai pigiai, ir labai brangiai. Todėl skaičiavimai, kad parama pasieks vos dešimtį tūkstančių gyventojų, nėra teisingi. Pažiūrėsim, kai stogą dengsim“, – sakė jis. Pasinaudoti parama siekiantys gyventojai gali tikėtis 50 proc. paramos stogo dangai ir priedams įsigyti, bet ne daugiau kaip 10 tūkst. litų.

Pasak V.Rekevičiaus, visi skirti 60 mln. litų bus panaudoti tik stogams keisti, seminarus veda ministerijos darbuotojai ir už tai papildomo užmokesčio negauna. Už europinių pinigų panaudojimo viešinimą bus atsakingi patys gyventojai, t. y. ant stogo matomoje vietoje reiks priklijuoti ES lėšas garbinantį lipduką. „Galima šaržuoti, bet kiekvienas ES lėšomis finansuotas objektas turi būti specialiai pažymėtas“, – sakė V.Rekevičius.

Seminaruose – gyventojų antplūdis

Remiantis naujausiais Statistikos departamento gyventojų surašymo duomenimis, pretenduoti į asbestinių stogų keitimo paramą gali tokių šalia didžiųjų šalies miestų esančių didesnių miestelių kaip Žiežmarių, Nemenčinės, Trakų, Vievio, Birštono, Jiezno, Rietavo gyventojai.

Šiomis dienomis jau įpusėjo Žemės ūkio ministerijos specialistų skirtinguose Lietuvos miesteliuose organizuojamų seminarų ciklas
apie galimybę gauti kelis tūkstančius litų paramos šiferiniam stogui pakeisti. Iš viso numatyta 45 seminarai skirtingose Lietuvos vietovėse.

„Kiekviename seminare dalyvauja per šimtą žmonių, netgi daugiau, nei planuota. Į seminarus susirenka ne tik gyventojai, bet ir savivaldybių, seniūnijų darbuotojai, o šie vėliau žmones konsultuoja“, – sakė seminarus vedanti Žemės ūkio ministerijos vyriausioji specialistė Inga Venciulytė.

Paklausta, kokį klausimą gyventojai seminaruose dažniausiai užduoda, ji neslėpė, kad kompensacijų siekia žmonės, kurie jau yra seną šiferį pasikeitę į naują stogo dangą. „Deja, bet finansuojamos tik patirtos išlaidos po to, kai paraiškos pateiktos nuo sausio 16 d.“, – sakė ji. Ji apgailestavo, jeigu kai kuriuos žmones suklaidino seniūnijų darbuotojai teigdami, kad ir prieš metus pakeistą stogą valstybė finansuos.

Stabdo išlaidos paraiškai

Nors seminarus vedantys ministerijos darbuotojai sako, kad šie vyksta sklandžiai, juose apsilankiusiems gyventojams kartais trūksta kantrybė. Jie atsistoja ir tiesiai rėžia: „Viešai skelbiamus dokumentus mes ir patys mokame pasiskaityti, pasakykite ką nors naujo, geriau padėkite užpildyti paraišką.“

Būtent paraiškų pildymas gyventojams kelia didžiausią siaubą. Reikia užpildyti ne tik apie dešimt lapų, bet ir pateikti įvairius papildomus dokumentus. Gauti pažymą iš seniūnijos apie ne trumpesnį nei penkerių metų gyvenimą konkrečioje gyvenvietėje ne taip sudėtinga, tačiau sunkiausia parengti remonto aprašą. Būtina, kad jį patvirtintų architektas ar inžinerinį išsilavinimą turintis asmuo.

Kai kurie tarpininkai įsigudrino ir šioje vietoje siekia pasipelnyti – iš gyventojų prašo nuo 500 iki 1,5 tūkst. litų už paraiškos užpildymą ir visų dokumentų parengimą. Ministerijos atstovė I.Venciulytė dėl to nemato nieko blogo, esą žmonės patys apsisprendžia, kokias išlaidas gali patirti. „Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad paraiškos parengimas nefinansuojamas“, – sakė ji. I.Venciulytė patarė remonto aprašą galinčių patvirtinti specialistų ieškoti savivaldybėse, kurie galbūt geranoriškai padėtų, arba ieškoti tokį išsilavinimą turinčių kaimynų. Esą užtenka prie paraiškos pridėti kaimyno architektinį ar inžinerinį išsilavinimą patvirtinančius dokumentus.

Gyventojai, apsiskaičiavę, kiek papildomai išleis pinigų paraiškai parengti, neretai numoja ranka: „Pasikeisiu stogą ramiai ir be kelių tūkstančių litų paramos.“

Stengiasi padėti

Pagaliau supratę, kad važinėdami po miestelius tik veltui švaisto laiką ir mokesčių mokėtojų pinigus, valdininkai nusprendė gyventojams suteikti daugiau pagalbos.

Nacionalinės mokėjimo agentūros Komunikacijos skyriaus vadovės A.Mileikaitės teigimu, atsižvelgdami į didelį gyventojų susidomėjimą gauti paramą, agentūros teritorinių skyrių atstovai netrukus pradės važinėti į rajonų centrus ir savivaldybių administracijų paskirtose patalpose konsultuos pageidaujančius kreiptis paramos ir priims paraiškas gauti paramą. Informacija su konkrečiais apsilankymų grafikais artimiausiu metu bus paskelbta agentūros tinklalapyje.

Nemokamai paraišką užpildyti gyventojams padeda ir stogo dangų užsakymais suinteresuoti stogo dangų pardavėjai.

„Sulaukiame labai didelio gyventojų susidomėjimo. Ruošdami paraiškas gyventojai turi pateikti stogo dangos pasiūlymą, todėl kasdien visoje Lietuvoje sulaukiame bent kelių dešimčių paklausimų. Pastebėję, kad žmonėms sunkumų kelia paraiškos užpildymas, nemokamai padedame jiems tai padaryti. Ir žmones perspėjame, kad nėra jokios būtinybės kreiptis į kokius nors tarpininkus ir už tai mokėti pinigus. Mūsų stogo danga prekiaujantys partneriai visoje Lietuvoje yra pasirengę padėti be jokio atlygio“, – sakė suomių plienine stogo danga prekiaujančios bendrovės „Ruukki Lietuva“ rinkodaros vadovas Mantas Grigaliūnas.

Dirbs įprastu režimu

Paklaustas, ar pasinaudoję nemokama konsultacija gyventojai ką nors įsipareigoja, jis pabrėžė, kad tai yra tik žodinis susitarimas. „Mūsų išduoti komerciniai pasiūlymai galioja visus metus. Tai reiškia, kad ir po pusmečio žmogui galėsime pasiūlyti tokias pačias kainas. Jeigu žmogus nesugrįš – tai jo pasirinkimas“, – kalbėjo M.Grigaliūnas.

Ne viename Žemės ūkio ministerijos organizuojame seminare dalyvavęs pašnekovas sako išgirdęs gyventojų nuogąstavimą, kurį norėtų paneigti. Esą žmonės įtaria, kad gamintojai šios programos laikotarpiu sukels stogui pakeisti reikalingų medžiagų kainas ir sieks pasipelnyti. „To tikrai neketiname daryti. Atidžiai mūsų gaminių kainas stebintys gyventojai gali pasakyti, kiek stogų danga kainavo prieš metus ir dabar. Kaina 1–2 proc. pasikeitusi tik dėl žaliavos, t. y. plieno, pasaulinių kainų pokyčių. Yra ir atpigusių gaminių. Kai kurioms valstybės finansuojamoms stogo keitimo medžiagoms suteikiame nuolaidas“, – kalbėjo bendrovės „Ruukki Lietuva“ atstovas.

Pasak jo, nejusti padidėjusios konkurencijos rinkoje dėl skirtos 60 mln. litų paramos stogams keisti. „Konkurencija korektiška. Nuolaidas siūlome tiek mes, tiek mūsų konkurentai. Daug kas tam tiesiog nepasiruošę, nes mano, jog programa netobula ir neįsivažiuos“, – sakė M.Grigaliūnas.

Įvairiomis stogo dangomis prekiaujančios bendrovės „Nord profil“ vadybininko Sigito Vilčinsko pastebėjimu, stogo dangų gamintojai dėl to net neketina didinti gamybos apsukų, nes pardavimas
iš esmės neturėtų smarkiai padidėti. „Sulaukiame daug gyventojų paklausimų, bet pirmiausia jie klausia, ar gaus paramą. O kai paramos negali tikėtis sodų bendrijose gyvenantys žmonės, atkrenta labai daug gyventojų“, – svarstė S.Vilčinskas.

Gamintojai apgulties nesitiki

Šiferį be asbesto Akmenėje gaminančios bendrovės „Eternit Baltic“ rinkodaros vadovas Vytautas
Miniotas mano, kad asbestinių stogų keitimo programa Lietuvoje nesukels stogų keitimo karštinės.

„Esame apskaičiavę. Vidutiniškai gyventojai prašys 2–6 tūkst. paramos stogo dangai, iš viso ja pasinaudos apie 10 tūkst. gyventojų, t. y. vos 1 proc. visų gyventojų, kurių individualius namus
dengia asbestinis šiferis“, – kalbėjo V.Miniotas. Pasak jo, norint pasinaudoti parama gyventojams kyla daug nepatogumų, todėl esą visi susidomėję greitai nusivilia ir numoja ranka.

„Pirmas asbestinių stogo dangų keitimo blynas bus prisvilęs. Galima pasidžiaugti tik dėl to, kad valstybė mato problemą ir po truputį padeda gyventojams ją spręsti“, – sakė jis. Tačiau esą per mažai dėmesio skiriama pavojingiausiam asbestinių stogų keitimo etapui – šiferiui nuimti ir utilizuoti.

Dienraščio pašnekovai sveikina naujausią programos pakeitimą, kai buvo nuspręsta finansuoti pusė asbestinės šiferio dangos utilizavimo išlaidų. Iki tol valstybė būtų finansavusi tik pusę transportavimo iki utilizavimo vietos išlaidų.

„Atlikome sąvartynų teikiamo asbestinio šiferio utilizavimo paslaugų kainų analizę. Už toną utilizuoti atvežto šiferio sąvartynai ima nuo 50 iki 500 litų. Įvertinus tai, kad, nuėmus vidutinio dydžio stogą, surenkama apie 1,5–2 tonas sveikatai kenksmingo šiferio, ant žmogaus pečių gula nemaža finansinė našta. Dar papildomai kainuoja ir transportavimo išlaidos, o dažniausiai iki artimiausio sąvartyno yra 100 kilometrų“, – kalbėjo jis.

M.Grigaliūnas priminė, kad, norint gauti finansavimą šiferiui utilizuoti, reiks pridėti pažymą iš sąvartyno. Teigiama, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojai dar patikrins, ar išvežta būtent tiek, kiek žmogus deklaravo turintis kenksmingos stogo dangos.

Svarbu viską suskaičiuoti

Įvertinus visas galimas išlaidas aiškėja, kad keisti stogą pasinaudojant parama kainuoja išties nemažai. „Iš šiuo metu gyventojams teikiamų komercinių pasiūlymų galime daryti išvadą, kad iš savo kišenės stogui pakeisti žmonės pasirengę skirti 5–6 tūkst. litų. Programa nefinansuoja darbų, todėl dauguma gyventojų pasirengę savo jėgomis asbestinę šiferinę dangą nuimti ir uždėti naują. Jeigu būtų samdomi stogdengiai,reiktų numatyti, kad vidutinės stogo dengimo kainos rinkoje siekia apie 40 litų už kvadratinį metrą“, – patarė M.Grigaliūnas.

Šiuo metu skaičiuojantiems stogo dangos keitimo sąmatą pašnekovas pataria nedaryti klaidos, kurią esą daugelis daro. „Žmonės dažniausiai skaičiuoja stogo dangos kvadrato kainą, bet nereikia pamiršti, kad beveik dar beveik pusę tiek sudaro įvairių priedų kaina. Svarbu, kad stogo dangos ir priedų kaina atitiktų nustatytus didžiausius įkainius“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Paklaustas, ar jau ryškėja tendencijos, į ką gyventojai keis asbestinius šiferinius stogus, M.Grigaliūnas pabrėžė, kad plieniniai ir šiferio be asbesto stogai Lietuvoje yra populiariausi. „Šią dangą lengviausia uždėti nuo stogo nuėmus asbestinio šiferio lakštus. Molinės ar bituminės čerpės nėra tokios populiarios, nes reikia keisti beveik visą stogo konstrukciją, o tai pagal asbestinių stogų keitimo programą nefinansuojama“, – sakė pašnekovas.

Bendrovės „Ruukki Lietuva“ duomenimis, keisdami stogą gyventojai dažniausiai renkasi rudą arba pilką plieninės stogo dangos spalvą. „Plieninė stogo danga ilgiausiai iš stogo dangų išlaiko ryškią spalvą – tai žmonėms gana svarbu. Atsižvelgiant į plieninės stogo dangos kokybę, suteikiama nuo 10 iki 30 metų siekianti estetinių ypatybių ir 20–50 metų techninė garantija“, – teigė jis.

Komentaras

Rimantas Remeika

Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris

Asbestinių stogų šalinimo programą Aplinkos ministerija pateikė 2008 m., tačiau įgyvendinti ji pradedama praėjus tik beveik ketveriems metams. Viena priežasčių – 2008-aisiais prasidėjusi krizė. Tada nebuvo numatyti finansavimo šaltiniai ir nebuvo bandyta pasinaudoti specialia pavojingų atliekų šalinimo programa už ES lėšas.

Nors asbestinių stogų šalinimo programa pradedama įgyvendinti, išlieka neišspręstas asbestinės dangos nuėjimo klausimas, nes asbestas gali kelti žalą žmonių sveikatai. Didžiausia bėda, kad asbesto plaušelių įkvėpę žmonės miršta po kelių dešimčių metų, o kas nebado akių šiandien, atrodo, kad yra nepavojinga. Asbestas nėra tos pavojingas, kai jis guli ant stogo, bet kai žmonės jį pradės nuimti, ar jie laikysis pagrindinių saugumo reikalavimų?

Net neabejoju, kad nuimant asbestinius stogus į aplinką pateks milžiniški kiekiai asbesto plaušelių, kurie yra labai smulkūs ir vėjo nunešami net kelis kilometrus. Todėl svarbu, kad nuimamas asbestinis stogas prieš tai būtų sudrėkintas ir saugiai nugabentas į utilizavimo vietą.

 
Kitos teminės naujienos:
 
Vardas:
El. paštas:
 
Statyba -> Super namų projektai, Mūrinių namų projektai, Karkasinių namų projektai, Rąstinių namų projektai, Pirčių projektai, Kiti projektai, Mūriniai namai, Namai iš blokelių, Plytiniai namai, Gelžbetoniai namai, Rąstiniai namai, Rankų darbo namai, Klijuoto tašo namai, Tekintų rąstų namai, Frezuotų rąstų namai, Karkasiniai namai, Skydiniai namai, Moduliniai namai, Šiaudiniai namai, Pasyvūs namai, Fasadai, Langai, Plastikiniai langai, Mediniai langai, Langai iš aliuminio, Stoglangiai, Durys, Lauko durys, Vidaus durys, Stogai,stogo dangos, Čerpiniai, čerpių stogai, Skiedriniai stogai, Nendriniai stogai, Žemių stogai, Plieninės dangos, Bituminės dangos, Pastatų šiltinimas, Izoliacinės medžiagos, Impregnantai, Technologijos, įrankiai, Pamatai, Juostiniai pamatai, Seklieji pamatai, Gręžtiniai pamatai, Sraigtiniai pamatai, Pamatų statymas Įrengimas -> Klijai ir glaistai Dažai, Sienų ir lubų apdaila, Grindys, grindų dangos, Šildymas, Skysto kuro katilai, Geoterminis Šildymas, Grindinis šildymas, Kieto kuro katilai, Joniniai katilai, IR šildymas, Saulės energija, Dujiniai katilai, Vonios įranga, Gipso kartono sistemos, Marmuras ir granitas, Vėdinimas, Kaminai, Elektros sistemos, Namų valdymo sistemos, Metaliniai katilai , Vonios įrangos statymas , Dažai sienoms
Interjeras -> Baldai, aksesuarai, Interjero kūrimas, Židiniai, krosnelės, Laiptai, laiptų įrengimas, Žaliuzės, roletai, Užuolaidos, Buitinė technika, Užuolaidos miegamajame, Židinių apdailos medžiagos, Laiptų kaina
Aplinka -> Pirtys, pirčių įranga, Aplinkos tvarkymas, Tvoros, vartai, Kubilai, Lieptai, Lauko baldai, pavėsinės, Baseinai, fontanai, Pirčių įrengimo kaina , Tvoros vartai , Pavėsinių gamyba , Baseinų technologijos
iris.lt
Į Belgiją su siuskpigiau.lt ->
2009-2020 Visos teisės saugomos © UAB "Super namai", Lazdynų g. 21-111 , Vilnius , tel.: (8~614) 1444 2, info@supernamai.lt