Sklypo tvarkymas: patarimai naujiems šeimininkams
IŠKELKITE AUGALUS IŠ VEJOS
Niekas taip negadina vejos vaizdo, kaip daug augalų, pritaškuotų vejoje. Nei veja gražiai atrodo, nei augalai džiaugiasi. Taigi seno sklypo tvarkymas turėtų prasidėti būtent nuo vejos.
Kad vejos grožis atsiskleistų, ji turi būti tuščia ir švari. Jūs tarsi sukuriate grindis – ne tokias, kur visko primėtyta, o tokias, kur aiškus „kambario“ centras, aiškus išplanavimas. Tradiciškai į veją mėgstama visko prisodinti, tad šios erdvės atlaisvinimas nuo pavienių prisodintų medžių ir krūmų bus pirmas žingsnis šiuolaikiškesnio kiemo link. Šis darbas labai smagus tuo, kad rezultatą matysite vizualiai – pokytį pastebėsite iškart. Labai padeda nepristigti motyvacijos.
Naujakuriai, kurie pradeda įsirenginėti pilnai išvalytą sklypą, dažnai planuoja perdėtai tuščią sklypą, kur vien tik „grindys“ (veja) ir „plikos sienos“ (gyvatvorė). O tie, kas nori persitvarkyti seną apaugusį „palikimą“, kur kieme jau auga įvairių augalų, turi užduotį juos „prastumdyti“, kad turėtų švarią gražią vejos plokštumą.
Jeigu dar abejojate, pagalvokite apie tai, kad tuščia veja visada atrodys gražiau, nes ją bus lengviau prižiūrėti. Kadangi nereikės su žoliapjove apeiti kiekvieno augalo, šienausite žymiai greičiau, o tai daryti bus gerokai maloniau. Apželdinimo kursuose jau tiek girdėjom istorijų, kai augalai žūva dėl to, kad kamienas netyčia užkabinamas ir pažeidžiamas šienavimo metu. Nėra augalų vejoje – nėra ir rizikos, kad juos sužeisite.
Be to, nereikės kovoti su vejos žole, kuri nuolat plečiasi į pomedį. Kiekvienam medžiui, o ypač jaunam, reikia palikti erdvės aplinkui. Veja yra labai imli maisto medžiagoms, ji greitai plečiasi, todėl neilgai trukus užkariauja pomedį ir augalui tenka dalytis maisto medžiagomis su vejos žole. Galima nuolat nukirsti veją aplink medelį, galima apriboti su įkasamais atitvarais, galima mulčiuoti ir taip atitolinti problemą – bet ji vis tiek išliks. O jeigu augalai auga ne vejoje, o už jos ribų, ten sukuriame jiems tinkamas sąlygas, o patys išvengiame bereikalingų papildomų darbų.
ATSKIRKITE VEJĄ NUO KITŲ AUGALŲ
Sklypo tvarkymas apima ir tai, kiek vietos galite skirti vejai. Įvertinkite jos plotą ir suteikite jai aiškią formą: jei labiau mėgstate klasikinį stilių – tebūnie veja kvadrato, stačiakampio ar apskritimo formos. Jei labiau patinka laisvos peizažinės formos – vejos ribas brėžkite išraiškingais vingiais. Aiškios formos veja įneša kiemui stabilumo.
Paryškinkite tą ribą dar labiau, kad efektas būtų dar didesnis. Tinka siaura trinkelių juosta, akmens plokštės. Plastikiniai bortai, kurie visai nekrenta į akis, taip pat padeda nubrėžti aiškią ribą tarp vejos ir kitų paviršių.
O kas už vejos ribos? Takai, aikštelės ir augalai. Tuos medelius ir krūmus, kurie buvo vejoje, iškelkite į augalų zoną. Ten auginkite medžius, dekoratyvinius krūmus, įvairias gėles, varpinius augalus. Jei liko tuščios vietos tarp augalų, ten ne veją sėjam, o mulčiuojame. Idealiu atveju sklype neturi likti tokių vietų, kur veja yra be funkcijos, tiesiog tarp kitko. Pasirinkite, kur yra veja, o kur augalai, ir aiškiai atskirkite vieną nuo kito.
Toks atskyrimas pasiteisina ir dėl dizaino, ir dėl priežiūros. Aukštų ir vešlių augalų grupės sudaro ryškų kontrastą plokščiam vejos paviršiui – šis efektas visada gerai sužaidžia.
O dėl priežiūros, visada paprasčiau rūpintis augalais ne po vieną, o iškart visa jų grupe. Vejos laistymo dažnumas ir tręšimo schemos gali skirtis nuo vaismedžių ar daugiamečių dekoratyvinių augalų. Jei vieni įsiterpia tarp kitų, priežiūra tampa labai individuali. Todėl grupuodami ir įspūdingesnį dizainą sukursite, ir paprasčiau po to prižiūrėsite.
IŠSAUGOKITE BRANDŽIUS MEDŽIUS
Įprasta, kad sklypo tvarkymas dažnai prasideda nuo senų ir nereikalingų daiktų atsikratymo, tačiau tikrai ne viskas, kas sena yra nereikalinga. Šiuo atveju medžiai yra jūsų kiemo stuburas – jeigu jau tokį turite, nepulkite atsisakyti. Senas apleistas vaismedžių sodas dažnu atveju gali būti atnaujintas, medžiai išgydyti, sutvarkyti.
Senosios lietuviškos obelys gali duoti vaisių ir penkiasdešimt metų, todėl tikrai neskubėkite. Teisingas kasmetinis genėjimas daro stebuklus – pasikvieskite arboristą, kuris dirba su vaismedžiais, jis įvertins medžių būklę, išgenės ir dar jus pamokins. Arba po truputį bandykite susitvarkyti patys (galite pasižiūrėti mūsų video, kaip genėjome seną obelį).
Net jeigu medis vaisių neduoda ir atrodo nenaudingas, jis vis tiek yra jūsų kiemo stuburas, todėl verta jį išlaikyti dėl dizaino. Pilną vaizdą sudaro visuma nuo žemiausių (kiliminiai augalai) iki aukščiausių (medžiai). Jei to aukščiausiojo neturite, dar ilgai lauksite, kol nauji medžiai užims senųjų vietą. Jeigu kieme augantys medžiai jūsų netenkina, pasodinkite naujus ir luktelkite, kol jie užaugs, o tik tada šalinkite senuosius.
Kitas didelių medžių privalumas – šešėlis. Jis nėra toks nenaudingas, kaip daugeliui atrodo. Šiek tiek šešėlio padeda augalams neiškepti per kaitras, padeda geriau išlaikyti drėgmę. Būtent dėl to racionaliau ir pigiau nepjauti seno medžio: nupjovus šešėliuota vieta taps saulėta, vadinasi, pasikeis sąlygos augalams augti. Jeigu po medžiu turėjote sėkmingai augantį pavėsio gėlyną, jam naujos sąlygos nepatiks, teks ieškoti kitų augalų. Jauni medeliai, pasodinti saulės atokaitoje, reikalaus dažno laistymo.
Todėl patyrę kraštovaizdžio specialistai, net jeigu nutaria šalinti nenaudingus netinkamus medžius, neskuba to daryti iškart.
ĮTERPKITE DEKORATYVINIŲ ŽOLIŲ
Įvertinome kiemo skeletą, sutvarkėme grindis – sklypo tvarkymas jau įpusėjo, tad reikia ir šiuolaikiškų akcentų. Aukščiau paminėtus patarimus galite įgyvendinti patys, neinvestuodami daug pinigų į pokyčius. Tačiau naujų augalų juk norisi, kaipgi kitaip parodysi savo skonį ir braižą? Vienas iš paprasčiausių būdų suteikti šiuolaikiškumo yra įterpti dekoratyvinių žolių.
Miskantai (lot. Miscanthus) yra smilginių augalų karaliai, kai kurios jų veislės gali pasiekti ir 2 metrų aukštį. Įspūdingos jų šluotelės gerai atrodo ir žiemą (tik nereikia jų nukirpti). Deja, po žiemos bunda gana vėlai.
O štai viksvos (lot.Carex) atželia gana anksti. Didelė jų įvairovė, nereiklumas, atsparumas ligoms – dėl daugelio puikių savybių įvairias viksvas sutiksime ir lietuvių, ir užsienio dizainerių kuriamuose kiemeliuose.
Smailiažiedis lendrūnas (lot. Calamagrostis acutiflora) – dar vienas gražuolis, gana anksti atželiantis, gražiai išlaikantis savo kerą. Jis ypač tinka ritmiškai įmaišyti tarp daugiamečių žydinčių gėlių.
Tai tik keletas augalų, o pasirinkimas išties platus. Anksčiau tokių varpinių augalų retai buvo galima sutikti gėlynuose. Išpopuliarėjus alpinariumams, metro aukščio dekoratyvinės žolės išvis buvo nesuprantamas dalykas. O štai dabar būtent jos gali suteikti modernumo. Net Noelis Kingsburis (Noel Kingsbury), pasaulinio garso autorius ir dizaineris, ilgametis olando Piet Oudolf bendražygis, paklaustas apie patarimą norint atnaujinti sklypą, patarė pradėti nuo dekoratyvinių žolių.
Natūralistinis apželdinimo stilius, dar vadinamas „olandiškąja banga“ arba „naujuoju daugiamečių augalų judėjimu“, yra gana sudėtingas, reikia pažinti augalus, jų tarpusavio konkuravimo ypatybes. Tačiau net nežinant visų subtilybių, galima ir su mūsų įprastais daugiamečiais augalais išsiversti.
Todėl išlaikykite sklypo, kurį įsirenginėjate, palikimą – daugiametes gėles. Praskieskite jas su pasikartojančiomis dekoratyvinėmis žolėmis ir turėsite puikią, madingą ir stilingą, naujo gyvenimo kieme pradžią.