Patarimai norintiems atnaujinti aplinką prie namų

https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313
https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313

Kam reikia projekto?

Neturėdami projekto, žmonės namo statyti nepradeda, o štai sklypą apželdinti – dažnai. O gal jau ne? Tad pirmiausia tuo ir domimės.

„Žmonės dažnai nori išvengti išlaidų, todėl nesikviečia specialistų, įsirenginėja patys. Kartais jų kūrybos, paieškų ir darbo rezultatai džiugina. Kitiems pritrūksta įgūdžių, stinga žinių apie augalus ir specifinius jų poreikius, tad rezultatai nuvilia ir tada jau kviečiami specialistai, konsultuojamasi, užsakomi rekonstrukcijos projektai“, – sako UAB „Baltasis gluosnis“ želdinimo projektų vadovė Regina Čaikauskienė.

„Atsiranda vis daugiau klientų, kurie pirmiausia nori želdinimo projekto ir iš anksto žino, kaip atrodys jų aplinka. Būna, jog žmonės patys bando apželdinti sklypą, tačiau, neturėdami pakankamai žinių, padaro ne taip, kaip reikėtų, ir tuomet kreipiasi į mus, kad padėtume įgyvendinti jų želdinimo vizijas“, – teigia UAB „Sodo bitės“ vadovė Lina Bukauskienė.

Pastarojoje įmonėje klientai dažniausiai užsisako projektą ir želdinimo vizualizaciją. Jų kaina prasideda nuo 300 Lt ir gali siekti iki kelių tūkstančių, tai priklauso nuo sklypo ploto, vizualizacijų ir projektuojamų elementų kiekio.

Bendrą sklypo apželdinimo projektą sudaro sklypo teritorijos suskirstymas, takelių, gėlynų, augalų išdėstymas, apšvietimo ir aukščių planas, projekto 3D vizualizacija.

„Baltajame gluosnyje“ detalaus aplinkos sutvarkymo projekto parengimas (paruošiami zonavimo, dendrologinis, laistymo, takų, dangų išdėstymo ir lauko apšvietimo planai) kainuoja 150–350 Lt už arą. Tik apželdinimo projekto (dendroplano) parengimas kainuos 50–150 Lt/a. Fragmentinio projekto (gėlyno, alpinariumo plano) kaina priklauso nuo projektuojamo objekto dydžio ir prasideda nuo 150 Lt.

Po improvizuotų apklausų telefonu, kuriomis siekėme išsiaiškinti projektavimo darbų kainas, aptikome, kad ir kitur jos gana panašios į mūsų pašnekovų minimas. Bendra taisyklė – kuo sklypas didesnis ir projektuojama daugiau objektų, tuo mažesnė kiekvieno jų projektavimo kaina.

Apsauga nuo rimtų klaidų

Turint planus kurti savo sklypo grožį yra lengviau, tačiau jie šiek tiek suvaržo laisvę. Todėl linkusieji improvizuoti dažniausiai rizikuoja padaryti klaidų. Kokios jos būna neturint projekto ir ar įmanoma ištaisyti?

„Daugiausia klaidų padaroma, kai neišanalizuojami sklypo ypatumai. Bėdų pridaro netinkamai suprojektuoti nuolydžiai, neįrengtas drenažas. Blogai, kai, pasirenkant augalus, paisoma tik savo norų, o neatsižvelgiama į konkrečias sklypo sąlygas – dirvožemį, apšvietimą, drėgmę arba įsigyjami ne mūsų klimato zonos augalai. Ne vietoje pasodinti augalai prastai auga, juos dažniau apninka ligos ir kenkėjai, tuomet prireikia „stebuklingų“ trąšų, cheminių augalų apsaugos priemonių. Tai jau kenkimas gamtai ir sau, papildomas rūpestis ir išlaidos“, – sako R. Čaikauskienė.

Dažna savarankiško planavimo klaida – nepaisymas, kiek vietos užims suaugęs augalas. Per tankiai ar pernelyg arti statinių susodinti augalai, ypač medžiai, ūgtelėję stelbia vienas kitą, sudaro pavėsį, temdo langus. Būna, kad net ardo pamatus, takus, gadina drenažo sistemas ir tada tenka griebtis radikalių „gelbėjimo operacijų“.

Dažnai nesusimąstoma, kiek laiko ir lėšų šeima galės skirti želdiniams prižiūrėti, ar rūpinimasis „žaliuoju kambariu“ netaps nemalonia prievole.

Ekonomiškas ar prabangus?

Tokio pat ploto sklypo sutvarkymas gali kainuoti skirtingai, ypač tai akivaizdu, kai kreipiamasi į kelias firmas ir jos atlieka savo skaičiavimus. Kaip toks skirtumas susidaro, kodėl kaina būna didesnė arba mažesnė net kelis kartus?
„Nevienodos kainos susidaro dėl naudojamų medžiagų ir darbų atlikimo kokybės skirtumų. Pavyzdžiui, suprojektuota visžalių augalų grupė – pasirinkę jaunus, neseniai padaugintus ir dažnai šiltnamio sąlygomis išaugintus neaklimatizuotus sodinukus, išleisime keliasdešimt litų. Jų pasodinimas irgi nebrangus, tik kiek daugiau prireiks mulčiuojamosios medžiagos. Dideli, formuoti, ilgą laiką medelynuose puoselėti tos pačios rūšies augalai kainuoja keliolika kartų brangiau, jų atgabenimas iki sodinimo vietos bei pasodinimas irgi atitinkamai brangesni, nes dažnai reikalinga ir speciali technika, rūpestinga priežiūra po pasodinimo bei apsauga. Ne tik kainos, bet ir vaizdinis skirtumas didžiulis“, – vardija R. Čaikauskienė.

„Ekonomiškas sklypo želdinimo variantas – tai veja ir bent viena želdinta neaukšta jaunų augalų gyvatvorė sklypo pakraštyje. Be to, svarbiausioje sklypo dalyje būtų įrengta maža salelė su keliais jaunais augalais. Žemė būtų dengiama mulčiu arba skaldele.

Prabangusis variantas – su gyvatvore prie dviejų ar trijų sklypo kraštinių, augalai sodinami brandūs, dideli. Tokia gyvatvorė būtų atitveriama vejos apvadėliais, apačioje pilamas spalvotas mulčias arba dekoratyvinė skaldelė. Vejoje būtų planuojami ir įrengiami takai iš natūralaus akmens, jie vestų iki svarbių funkcinių ir estetinių vietų.

Taip pat būtų pilamas kalnelis alpinariumui, jame įrengiamas upeliukas, apačioje – dekoratyvinis vandens tvenkinukas. Tikriausiai jame dar būtų montuojamas fontaniukas, naudojamos natūralios medžiagos, natūralūs akmenys. Želdinama gausiai ir brandžiais, net išskirtiniais augalais“, – lygina du variantus L. Bukauskienė.

Jei jau prakalbome apie „pigu–brangu“, tai priminsime, kad vejai įrengti naudojama specialiai išauginta ritininė veja paspartina sklypo sutvarkymo darbus, bet kainuoja daugiau nei sėjama. Tinkamai suprojektuotos ir kokybiškai patikimų gamintojų medžiagomis įrengtos laistymo sistemos kaina visada bus gerokai didesnė už šen bei ten pievoje pamėtytus prastos kokybės purkštukus, bet kaip sukištus dirvon vamzdynus ir pigią elektroniką.

Nematomi darbai

Sklype daugiausiai kainuoja esminiai – struktūros dalykai: drenažas, takai, apšvietimas, laistymo sistemos.

„Drenažą galima įsirengti nuo 25 Lt/m, bet gerai apgalvotas ir tinkamai įrengtas drenažas su reikalingais smėlio pasluoksniais kainuos kur kas brangiau, bet ir tarnaus ilgiau. Elementarią laistymo sistemą 6 a sklype galima įsirengti už apytiksliai 3000 Lt, o automatinė, pritaikyta sudėtingai formuotiems želdynams laistyti, gali kainuoti kelis kartus daugiau“, – sako „Baltojo gluosnio“ atstovė.

„Tako metro kaina prasideda nuo 80 Lt/kv. m – tai ne tik estetine, bet ir funkcine prasme svarbus sodo kraštovaizdžio elementas. Vieno šviesos taško kaina – nuo 90 Lt. Apšvietimas ne tik padeda lengvai orientuotis teritorijoje naktį, bet ir išryškina augalų žavesį. Laistymo sistemos kaina – apie 600 Lt už arą“, – teigia „Sodo bičių“ vadovė.

Palyginę dabartines ir ankstesnes prieškrizines želdinimo darbų kainas, aptikome, kad net išaugo ar liko tokios pačios medžiagų kainos, darbo jėgos ir kiti mokesčiai, o kai kurių darbų įkainiai sumažėjo dvigubai ar net trigubai.

Kaip be vejos?

„Apželdinimo darbų kaina labai priklauso nuo sklypo reljefo, dirvožemio kokybės, situacijos kaimyninių sklypų atžvilgiu, galimybės panaudoti mechanizmus, norimų medžiagų kokybės. Vejos įrengimas kainuoja 800–2 500 Lt/a“, – vardija R. Čaikauskienė.

„Vejos įrengimas standartiniam 6 arų sklypui kainuos 5–7 Lt/kv. m. Už tiek atliekami visi darbai ir suteikiama žalios vejos garantija. Prieš įrengdami veją, nemokamai nustatome dirvos rūgštumą, nes jis itin lemia tolesnį vejos dekoratyvumą ir augimą. Norint išvengti kurmiarausių, galima įsigyti tinklo nuo kurmių, kurio kaina bus 4 Lt/kv. m, bei dar 1–2 Lt/kv. m kainuos tinklo patiesimas. Jis tiesiamas tam tikrame gylyje prieš sėjant žolę“, – vardija L. Bukauskienė.

Atlikę pasiūlymų rinkos tyrimą, aptikome, kad jei sklypas didelis, daugiau nei 50 arų, kv. metras vejos gali kainuoti ir 3 litus, bet jei veja užims tik 3–5 arus, kvadratinis metras kainuos jau 7 litus. Ritininės vejos kvadratinio metro kaina – apie 15 Lt.

Būtent vejos įrengimas yra pati populiariausia paslauga, kurią sklypų savininkai linkę patikėti profesionalams. Tai tarsi „žaliojo kambario“ grindys, nuo kurių lygumo ir grožio labai priklauso bendras vaizdas ir, žinoma, priežiūros paprastumas.

Vanduo – grožis ir prabanga

„Net ir labai mažame sklype, investavus kiek daugiau nei 300 Lt, galima įrengti antžeminę lietaus vandens talpyklą po lietvamzdžiais. Kad talpyklos nepersipildytų, neužsiterštų medžių lapais, naudojami specialūs filtrai. Įsirengę galėsime laistyti sodo augalus ir namines gėles, nereikės naudoti geriamojo vandens“, – pataria „Baltojo gluosnio“ atstovė.

Sudėtingesnės požeminės vandens talpyklos įrengiamos, kai norima kaupti lietaus ir net požeminio drenažo surinktą vandenį. Tokių talpyklų kaina prasideda nuo 2000 Lt, įrengimas irgi kainuoja daugiau.

Dekoratyvinis vandens tvenkinukas su čiurlenančiu upeliu kainuoja apytikriai 1 000–6 000 Lt. Praktiškai neįmanoma pasakyti, kiek kainuoja dekoratyviniai vandens telkiniai, upeliai ir kriokliai. Čia labai daug kas priklauso nuo dydžių ir užmojų.

„Pats minimaliausias 2 kub. m talpos tvenkinukas su kaskada, bet be augalų, galėtų kainuoti 1,5–2 tūkst. Lt. Jeigu pridėsime dekoravimą akmenimis, siurbliuką, kalniuką, augalus, susidarys apie 4 tūkst. Lt. Jeigu tvenkinukas užims 5 kub. m talpos, kainuos 6 tūkst., jei 10 – 8–9 tūkst. Lt. Mes naudojame amerikiečių gamybos medžiagas, kurioms yra suteikiama 10 metų garantija, perkant pigesnes plėveles būtų galima sutaupyti, bet manau, kad būtent čia taupyti neverta. 22–30 Lt/kv. m verta mokėti, nes gauta kokybė paskui nesukels problemų“, – įsitikinęs „Žaliosios svajos“ atstovas Ričardas Jokimčius.

Jei sklypo savininkai nutartų viską daryti savo jėgomis, galėtų sutaupyti nuo ketvirtadalio iki trečdalio kainos, tačiau prieš tai reikėtų rimtos konsultacijos, kurios valanda kainuoja apie 200 Lt. Per patirtį ir padarytas klaidas sukauptos žinios kainuoja, bet apsaugo nuo kur kas didesnių nuostolių.

„Jeigu žmogui tokie darbai patinka, yra mieli, jei jis turi bent elementarų suvokimą, kaip suformuoti plokštumą, padaryti nuolydžius, parinkti proporcijas, išgirdęs mūsų patarimus tą darbą padarys. Nereikėtų jo imtis tik dėl to, kad žmona nori, o pačiam sunku net griovį lygiai iškasti“, – šypsosi Ričardas ir priduria, kad tvenkinukai dažniausiai įrengiami saulėtoje vietoje, o jei vanduo neteka, būtina įrengti net keletą filtrų. Dar geriau ir vandenį judinti, ir naudoti bent elementarius filtrus, kitaip vanduo rūgs, bus žalias ir tiks tik varlėms gyventi.
„Tačiau didžiausia klaida, kai žmonės įsigyja plastikinį bliūdą ir įkasa jį į žemę. Po kelių žiemų jis suskyla arba gruntas jį tiesiog „išspjauna“. Tvenkinukui geriau naudoti kokybišką plėvelę, o įrengiant upeliuką galima įsigyti ir beveik gatavą. Iš Lenkijos įvežamas akmens spalvos plastikinis latakas, gatava upeliuko vaga, kurią tereikia gražiai dekoruoti natūraliais akmenimis. Jis geras tuo, kad apsaugo nuo vandens dingimo.

Dažnai nepatyrusiems žmonėms pasitaiko, kad įjungus siurblį iš tvenkinėlio dingsta vanduo – tekėdamas upeliuku su nesandaria danga susigeria į žemę“, – apie netikėtus niuansus pasakoja Ričardas.

Gėlės, medžiai ir krūmai

„Gėlyno įrengimas apytikriai kainuoja 50–300 Lt/kv. m. Visžalių kompozicijos gali kainuoti nuo 120 iki keliolikos tūkst. litų. Medžių sodinimo kainos prasideda nuo 20 Lt/vnt., o gyvatvorės – nuo 15 Lt/m“, – sako Regina Čaikauskienė.

„Jei norime gyvatvorės, pirmiausia turime išsiaiškinti grunto ir apšvietimo sąlygas, būsimos gyvatvorės paskirtį, aukštį, jos priežiūros galimybes. Atsakę į visus šiuos klausimus, galėsime patys ar su specialistu išsirinkti augalus, kurie labiausiai atitiks mūsų funkcinius ir estetinius poreikius. Pigiausios – tradicinių lapuočių gyvatvorės: žvilgančiųjų kaulenių, paprastųjų ligustrų, gudobelių, Ziboldo obelų. Jų trimečiai sėjinukai kainuoja apie 3–4 Lt. Jei į vieną metrą sodinsime 4–5 sodinukus, 10 m ilgio gyvatvorė tekainuos apie 150–200 Lt“, – sako „Želdynėlio“ vadovas Arvydas Rutkauskas.

Anot jo, paprastieji skroblai, nuo seno labai mėgstami Vakarų Europoje, pas mus taip pat vis dažniau sodinami gyvatvorėse, o jų sodinukai, nelygu formavimo kokybė ir dydis, kainuoja nuo 5 iki 25 litų. Dažniausiai pasirenkami 7–12 Lt kainuojantys sodmenys. Jei sodinsime 4–5 augalus vienam išilginiam gyvatvorės metrui, 10 m skroblų gyvatvorė atsieis apie 500 Lt.

Kita augalų grupė yra spygliuočiai gyvatvoriniai augalai: tujos, kadagiai, kukmedžiai, cūgos. Jei rinksimės apie 1 m aukščio augalus, pigiausiai kainuos vakarinių tujų sėjinukų gyvatvorė. Vienas tokios tujos sodinukas gali kainuoti 7–10 Lt. Populiarių veislių, tokių kaip „Smaragd“, „Brabant“, „Columna“, „Holmstrup“, tokio dydžio sodinukai kainuos 20–40 Lt. Vienam metrui gyvatvorės vidutiniškai pakanka dviejų 1 m aukščio tujų sodinukų, todėl 10 m gyvatvorė atsieis 400–800 Lt. Tiesa, jei visus sodmenų transportavimo, grunto paruošimo ir tujų pasodinimo darbus atliksime patys.

Sparčiai populiarėjantys uoliniai kadagiai „Blue Arrow“, „Skyrocket“, „Wichita Blue“ ir panašūs kainuos panašiai kaip ir tujos. Tik juos reikia sodinti gerai drenuotoje žemėje ir saulės apšviestose vietose.

Cūgų gyvatvorės, sodinamos iki 1–1,2 m aukščio sodinukais, šiek tiek brangesnės. Tačiau jei rinksimės 1,5–2 m aukščio ar didesnius cūgų sodmenis, kaina nemažai išaugs. 2–2,2 m aukščio formuotas cūgos medelis kainuos 200–300 Lt. Sodindami juos kas metrą, 10 m atkarpai išleisime apie 2500 Lt.

Dar šiek tiek brangesnės koloniškų kukmedžių gyvatvorės. Pavyzdžiui, 1–1,2 m aukščio „Hillii“, „Hiksii“, „Hatfieldii“ veislių kokybiški krūmeliai kainuoja apie 70–120 Lt. Vienam metrui reikia 3–4 kukmedžių.

Taigi šios prabangios gyvatvorės 10 m atkarpa kainuos apie 3000 Lt ir daugiau. Kuo didesni kukmedžių sodinukai, tuo aukštesnė ir kaina.

Dar reikia paminėti puikias laisvai auginamoms žaliasienėms tinkamas kalnines pušis. Jų sodinukų kaina pagal dydį gali siekti nuo kelių iki keleto šimtų litų. Vidutiniškai dažniausiai pasirenkami 15–50 Lt kainuojantys pušų sodinukai. Sodinti pakaktų 1,2–1,8 m atstumais.

Taigi pataupydami šiai laisvai augančiai 10 m ilgio pušų gyvatvorei išleisime 100–300 Lt. Aišku, jei norėsime iškart matyti gražų vaizdą ir pasirinksime 1–1,2 m aukščio formuotas kalnų pušeles, kainuojančias po 100–150 Lt, prireiks 800–1 000 Lt.

Po tokių Arvydo skaičiavimų jau visai kitaip atrodo ir medelyne taikoma 15 proc. nuolaida, jei ten įsigyjama sodinukų už 5 tūkst. litų, ir 10 proc., jei pirkinių vertė siekia 2 tūkst. Lt.
Bet kuriuo atveju praktiškai visuose medelynuose apsimoka iškart pirkti kuo daugiau augalų ir derėtis dėl nuolaidų. Taip dažniausiai pavyksta sutaupyti daugiau nei skirtingose vietose ieškant litu kitu pigesnių sodinukų.
Be to, ir medelynuose būna akcijų tam tikriems augalams.
„Pavyzdžiui, gražiai suformuotos 140–160 cm aukščio juodosios pušys, kasamos iš grunto su žemės gumulu, kainuoja tik 85 Lt. Šį pavasarį numatoma 30 proc. nuolaida pilkosioms lanksvoms „Grefsheim“, sveikalapiams karklams „Pendula“, taip pat įvairių veislių krūminėms sidabražolėms: „Princess“, „Gold Star“, „Lovely Pink“, „Elfenbein“, – šypsosi Arvydas.

Jis sako, kad augalų pasodinimo paslaugos vertė vidutiniškai sudaro apie 30 proc. sodinukų kainos, todėl sodinantys patys sklypų savininkai gali maždaug tiek sutaupyti.

Alpinariumas

„Alpinariumų įrengimas yra įdomus ir kūrybingumo reikalaujantis procesas. Pirmiausia reikia skoningai suformuoti kalvelę ir reljefą, sukomponuoti akmenis. Ši dalis sudaro apie 50–60 proc. alpinariumo vertės. Apie 10 kv. m ir apie 70 cm aukščio vidurinėje alpinariumo dalyje supiltas ir akmenimis bei skaldele dekoruotas kalnelis kainuos apie 1000 Lt, jei darbus atliksime patys“, – sako A. Rutkauskas.

Augalai alpinariumui tinka ir žoliniai, ir sumedėję. Žoliniai kiliminiai augalai sudaro ištisinę dangą, todėl į kvadratinį metrą jų sodinama gana daug – nuo 30 iki 100. Varpiniai, pavieniai žoliniai ir svogūniniai augalai paprastai sodinami grupelėmis.

Pušelės, kadagiai, žemaūgiai lapuočiai sodinami retokai, per daug neprimarginant, juk kalnų augalija retai būna labai daugiarūšė. Todėl neverta alpinariumo paversti augalų kolekcija.
„Sodinant mažesnius ir vidutinio dydžio sodmenis, 1 kv. m sodinukų gali tekti skirti apie 100–150 Lt. Tačiau jei norėsime skiepytų formų spygliuočių, pavyzdžiui, besidriekiančiųjų pušų, miniatiūrinių eglučių ir panašių brangesnių sodinukų, alpinariumo kvadratas gali pabrangti 2–3 kartus. Taigi jei turime projektą ir darbus atliekame patys, 10 kv. m alpinariumo medžiagoms išleisime vidutiniškai apie 2500 Lt“, – skaičiuoja Arvydas.

Samdant apželdinimo specialistus, darbai sudarys apie 50–60 proc. projekto vertės.