Kliūčių nebeliko: bet kurią veją gali prižiūrėti robotas vejapjovė
„Iš pradžių žmonės netikėjo, kad toks nedidelis daiktas gali atlikti tokį didelį darbą. Tačiau netruko, kol pomėgis veją pjauti robotais vejapjovėmis pradėjo plisti tarsi virusas, iš kaimyno pas kaimyną.
Pagrindinės tokio populiarumo priežastys kelios – tai patogumas ir gerokai patobulėjusios technologijos: šiemet „Husqvarna“ pristačius vienintelį pasaulyje keturiais ratais varomą galingą AWD robotą vejapjovę, kuris gali įveikti net iki 70 proc. siekiančias įkalnes, turbūt nebeliko namų valdos, kurioje vejos priežiūra negalėtų būti perduota technologijoms“, – sako „Husqvarna Lietuva“ pardavimų atstovas Simas Bairašauskas.
„Prieš 14 metų pirmieji Lietuvoje instaliavome „Husqvarna“ robotą. Tai buvo AC220 modelis. Tvarkingai prižiūrimas robotas veikia iki šiol. Pernai jam tik padovanojome naują korpusą – senasis jau buvo nebe toks gražus, – sako „Husqvarna“ prekybos atstovas, UAB „Žolmedis“ vadovas Raimondas Gedvilas, kasmet instaliuojantis bent 30 proc. daugiau robotų vejapjovių. – Labai daug atvejų, kai kaimynas „nusikopijuoja“ nuo kaimyno. Kai rajone ar gatvėje instaliuojame pirmąjį robotą, vietos gyventojų susidomėjimas jais stipriai padidėja. Yra ištisų rajonų, kur kiekvieno sklypo veją prižiūri mūsų robotai.“
Dirba ir naujame, ir sename sklype
Kad sklype galėtų dirbti robotas pirmiausia reikia vejos. „Būna, kad žmonės kreipiasi, nors dar tik planuoja sėti veją ar ją neseniai pasėjo. Pasikonsultuoti, kaip geriau paruošti sklypą robotui vejapjovei, yra gerai, tačiau robotas neturėtų važinėti ant žemės. Veja turėtų būti visiškai užaugusi, subrendusi, sklypas apsodintas augalais“, – pasakoja R. Gedvilas.
Robotai vejapjovės vienodai sėkmingai dirba ir naujuose, ir senuose sklype – kiekvieno roboto darbo principas toks pat, tad sklypo „amžius“ įtakos neturi. Kad galėtų dirbti sklype, robotas yra instaliuojamas, t. y. išvedžiojamas specialus kabelis, kuris žymi roboto vejapjovės darbo zoną. Taip pažymimi ir sklypo augalai ar jų salelės – kad robotas ant jų nevažiuotų. Jei sklype augančių medžių kamieno skersmuo storesnis nei 2 cm, medis nėra apdėtas mulču ar palikta žemės juosta, tuomet tokio medžio saugoti kabeliu nereikia.
Šiuolaikiniai robotai vejapjovės atpažįsta kliūtį ir švelniai į ją atsirėmę pakeičia judėjimo kryptį. Roboto darbui būtina lauke išvesta elektra, taip pat rozetė su įžeminimu. Būtų idealu, jei planuojant sklypo apželdinimą, jis būtų suplanuotas taip, kad siauriausias vejos ruožas būtų ne mažesnis kaip 120 cm. Dauguma Lietuvos sklypų turi kelis vejos plotus, kuriuos vieną nuo kito skiria trinkelių tarpas, tačiau robotui tai taip pat nėra problema. Robotas pervažiuoja iš vieno vejos ploto į kitą.
Svarbu tik, kad trinkelės ir veja būtų viename aukštyje. „Šiandien turime sprendimą kiekvienam sklypui. Nei vienas mūsų robotas turbūt negalėtų dirbti tik tame sklype, kuris yra labai mažas, kuriame vejos yra tik nedidukė metro pločio juosta. Tačiau tokiems sklypams yra kitų patogių, tylių ir aplinkai draugiškų sprendimų, pavyzdžiui, akumuliatoriniai gaminiai“, – vardina R. Gedvilas.
Gražesnė veja – jau po mėnesio
Pažiūrėjus į dirbantį „Husqvarna“ robotą gali susidaryti įspūdis, kad jis nieko nepjauna, tik važinėja chaotiškai. Išties, jei robotas vejapjovė sklype dirba ne pirmą dieną, pjovimo žymių nesimato. Žolė yra nuolat pjaunama, todėl ji nespėja ataugti. Tačiau gera žinia, kad ataugti nespėja ir piktžolės, todėl jos neužsisėja roboto vejapjovės prižiūrimoje vejoje. Be to, pjaunama veja nuolat mulčiuojama, todėl ją tręšti reikia mažiau ir rečiau.
„Tikrasis vejos grožis ir roboto vejapjovės darbo vaisiai pasimatys maždaug po mėnesio – per tiek laiko veja pradeda pintis pažemiui, uždengia lopinėlius, kur veja buvo nunykusi. Chaotiškam roboto važinėjimui taip pat yra paaiškinimas – netaisyklinga trajektorija užtikrina, kad veja nebus suvažinėta, joje neatsiras provėžų“, – paaiškina R. Gedvilas.
Minimali priežiūra Įvairios apklausos rodo, kad dauguma lietuvių veją pjauna kartą per savaitę ir vienam pjovimui skiria 2–3 valandas, tai yra apie 10 valandų per mėnesį, tačiau realiai laiko vejos priežiūrai dažnai sugaištama daugiau. Kai sklype dirba robotas vejapjovė, vejos priežiūrai per mėnesį pakanka skirti iki poros valandų. Šiek tiek laiko prireikia vejos pakraščiams, kurių dėl saugumo nenupjauna robotas, padailinti, taip pat paties robotuko priežiūrai.
Maždaug kartą per mėnesį rekomenduojama pakeisti roboto vejapjovės peiliukus. Jeigu vejoje būna daug kliūčių – išmėtytų žaislų ar šuns kaulų, peiliukus reikėtų patikrinti dažniau. „Kad būtina keisti peiliukus, parodo ir pati veja. Jei vejos viršūnėlės pradeda geltonuoti, nors ji yra laistoma, sausros nėra, tai signalas, kad reikia keisti peiliukus: veja nebenupjaunama, o nudaužoma. Pakeitus peiliukus, vejos kokybė greit atsistato. Peiliukų nerekomenduojame galąsti. Jie yra pigūs ir keičiami kartu su varžteliais, o tai leidžia užtikrinti maksimalų saugumą“, – pataria R. Gedvilas.
Robotą vejapjovę taip pat reikėtų retkarčiais nuvalyti, tačiau tai daryti draudžiama su vandeniu, reikėtų rinktis sausą valymą. Pirmiausia robotą reikėtų sustabdyti, apversti ir nuvalyti sodo šepečiu. Sezono pabaigoje rekomenduojama atlikti roboto vejapjovės techninį aptarnavimą, kurį atlieka beveik visi visoje Lietuvoje išsidėstę „Husqvarna“ prekybos atstovai.
„Pas atstovą patekęs robotas išardomas, atskirai išvaloma kiekviena jo detalė, atnaujinama programinė įranga. Toks robotas yra paruoštas kitam sezonui. Be to, dalis prekybos atstovų teikia robotų saugojimo per žiemą paslaugą“, – paaiškina S. Bairašauskas. Robotas vejapjovė veją pjauną tada, kada yra užprogramuojamas tai daryti, t. y. jo darbo laikas gali būti pritaikomas prie šeimos gyvenimo ritmo ir, esant poreikiui, gali būti paprastai keičiamas net nuotoliniu būdu, pasinaudojant mobiliąja programėle. Kadangi robotui vejapjovei nebaisus nei lietus, nei saulė, robotas gali dirbti bet kokiomis oro sąlygomis.
Nereikėtų pirkti aklai
Lietuvaičių meistriškumas – didelis, tačiau ne visada „pasidarysiu pats“ yra geresnis variantas. Perkant robotą vejapjovę, pirmiausia vertėtų pasikonsultuoti su specialistu. Šiandien modelių pasirinkimas gana platus, jie skiriasi savo charakteristikoms, todėl siekiant maksimalios naudos ir, kad robotas vejapjovė tarnautų ne vieną dešimtmetį, svarbu išsirinkti individualiam sklypui ir konkrečiai šeimai tinkamiausią modelį. „Kreipkitės į specialistą, jis atvažiuos, apžiūrės ir įvertins sklypą.
Nesirinkite roboto vien pagal jo charakteristikas, pjaunamos vejos plotą. Labai svarbu įvertinti ir šeimos įpročius, gyvenimo ritmą. Nereikėtų rinktis roboto, kuris dirbtų ties savo galimybių riba. Visada reikėtų pasilikti šiek tiek rezervo“, – kaip išvengti klaidos atskleidžia S. Bairašauskas. Tas pats patarimas galioja ir roboto vejapjovės instaliacijai. Nors „Husqvarna“ sudaro visas sąlygas (prekybos atstovai konsultuoja, yra instrukcijos, specialios kabės, kuriomis kabelis kabinamas prie žemės) robotą vejapjovę instaliuotis pačiam, tačiau profesionalas tam turi daugiau patirties ir galimybių.
„Pats instaliuodamas žmogus laidą „pakabina“ paviršiuje. Tuomet atsiranda rimtų problemų, kai veja aeruojama. Kadangi veja aeruojama 1–2 cm gylyje, kabelis dažnai yra pažeidžiamas, sutrinka roboto vejapjovės veikla. Specialistai kabelį instaliuoja specialiu aparatu, kurio pagalba laidas, nepaliekant jokių žymių, paslepiamas 5–7 cm gylyje. Todėl kabelis nėra pažeidžiamas net aeruojant žolę. Svarbi ir įkrovimo stotelės, dar vadinamo „garažo“, pastatymo vieta. Robotas turėtų kuo greičiau grįžti pasikrauti. Be to, įkrovimo stotelę geriau statyti šiaurinėje pusėje, kad įkrovimo metu robotą kuo mažiau kaitintų saulė“, – svarbias detales atskleidžia R. Gedvilas.
Šiuo metu „Husqvarna“ asortimente – 12 robotų vejapjovių modelių, iš kurių trys skirti komerciniam naudojimui. Galingiausi modeliai gali prižiūrėti iki 50 arų vejos ir įveikti iki 70 proc. siekiančias įkalnes. Esant poreikiui, viename sklype gali būti instaliuojami ir keli robotai vejapjovės. Tai ypač aktualu viešosiose erdvėse, kur žalieji plotai užima didelę dalį teritorijos. Šiuo metu „Husqvarna“ robotai vejapjovės prižiūri ne tik privačių namų valdas, bet ir viešąsias erdves: dvarų parkus, viešbučių teritorijas, miestų skverus, stadionus.