Kupolas – gyvenimas tobuloje erdvėje
Skaityti žurnalą
Ekspertai pataria
„Kupolas – tobula erdvė gyventi, dirbti ir kurti. Tai pati efektyviausia forma gamtoje, suteikianti didžiausią gyvenamosios vietos plotą naudojantis mažiausiu žemės paviršiaus plotu“, – sako Tautvydas Šimkus, didžiausio Lietuvoje, o ir vieno didžiausių Europoje kupolinio gyvenamojo namo sumanytojas, statytojas ir savininkas. Netoli Vilniaus nuostabios gamtos apsuptyje kylančio unikalaus statinio parametrai įspūdingi: apskritimo skersmuo ties pamatais – 18 m, aukštis – daugiau kaip 11 m.
Daugelį metų lietuviško nuosavo gyvenamojo namo etalonu buvo laikomas drūtas baltų arba raudonų plytų mūrinukas. Tačiau laikas keičia vertybes, ir šiandien daugumą statytojų domina ne tiek fizinis būsto tvirtumas, kiek jo ekonomiškumas, statybos ir eksploatacijos paprastumas. Vertinant plačią individualios statybos technologijų įvairovę, specialistų žvilgsniai vis dažniau krypsta į medines karkasines namų konstrukcijas.
Technologijos
Kiekvieną statinį sudaro konstrukcinių elementų sistema, prie kurių reikėtų priskirti ne tik pamatą, bet ir pagrindą. Statinio poveikiai per pamatą perduodami pagrindui. Projektuojant statinį skaičiuojamas ir pagrindas. Savo ruožtu pagrindas per pamatą daro poveikį kitiems konstrukciniams statinio elementams. Statinių pagrindu daugeliu atvejų būna viršutinėje žemės plutos dalyje natūraliai arba dėl žmogaus veiklos susidariusios nuogulos, sudarančios daugiakomponentę sistemą iš kietųjų dalelių, vandens ir oro. Šios nuogulos vadinamos gruntu.
Dažnai pastebime, kad tai, kas buvo sena ir visai nurašyta, laikui bėgant įgauna antrą kvėpavimą ir grįžta atgalios, atneša vertingų savybių ir naujų galimybių. Būtent taip nutiko su stogų dangomis: nuo seniausių laikų savo būstus žmonės dengė žoliniais augalais, lapais, skiedromis, stiebų atplaišomis; gerokai vėliau atėjo skalūnų ir degtojo molio plokščių eilė, kurios palengva tapo socialinio išskirtinumo požymiu. Mūsų regione natūralios medžiagos dominavo namų statyboje iki pat XX a. pradžios, kol jas pradėjo išstumti pramoniniu būdu gaminamos ritininės, lakštinės ir kitokios stogų dangos. Tačiau ilgainiui ratas apsisuko, ir dabar natūralių medžiagų stogo dangos laikomos originalumo, ištaigingumo ir ekologinio sąmoningumo požymiu.
Renkamės medžiagas
Archeologų atradimai byloja, kad garinės pirties malonumais žmonės galėjo lepintis jau prieš 6000 metų. Teigiama, kad kūrendamos ugnį ir pastebėjusios, kad įkaitę ugniakuro akmenys gali ne tik šildyti vandenį, bet ir versti jį garu, garinės pirties duris pravėrė moterys. O jau netrukus jos buvo plačiai atlapotos – pirtis tapo kone šventa apsivalymo vieta, radusi vietą net religinėse apeigose. Ypač garinės pirtys pamėgtos senovės Graikijoje, o kiek vėliau – Romoje. Keitėsi laikai, keitėsi papročiai, tačiau garinės pirties esmė išliko ta pati – tai puikus būdas išsivalyti ne tik kūną, bet ir sielą. Ir visa tai šiais laikais galima padaryti nuosavuose namuose.
Interjero idėjos
Projektuojamas butas naujos statybos name, 38 m², esantis centrinėje Vilniaus dalyje, orientuotas gyventi vienam asmeniui arba porai. Vienas iš pagrindinių reikalavimų – kad butas atrodytų kuo erdvesnis ir būtų maksimaliai funkcionalus.
Pradėkime nuo to, kad safaris – tai išties egzotiškas interjero dekoro stilius, kuris (pa)tiks ne kiekvienam. Jį iš pirmo žvilgsnio turėtų įsimylėti žmonės, mėgstantys klasiką ir natūralias medžiagas, tačiau norintys neretai nuobodų klasikinį interjerą pagyvinti neįprastais elementais, pavyzdžiui, įspūdingais trofėjais. Tai stilius žmonių, kurie keliauja daug ir toli, turi daug suvenyrų iš tolimų, egzotiškų kelionių, taip pat yra aistringi geografijos mylėtojai, lobių ir nuotykių ieškotojai, medžiotojai ar egzotiškos virtuvės gurmanai.
Ekspertai pataria
„Kupolas – tobula erdvė gyventi, dirbti ir kurti. Tai pati efektyviausia forma gamtoje, suteikianti didžiausią gyvenamosios vietos plotą naudojantis mažiausiu žemės paviršiaus plotu“, – sako Tautvydas Šimkus, didžiausio Lietuvoje, o ir vieno didžiausių Europoje kupolinio gyvenamojo namo sumanytojas, statytojas ir savininkas. Netoli Vilniaus nuostabios gamtos apsuptyje kylančio unikalaus statinio parametrai įspūdingi: apskritimo skersmuo ties pamatais – 18 m, aukštis – daugiau kaip 11 m.
Daugelį metų lietuviško nuosavo gyvenamojo namo etalonu buvo laikomas drūtas baltų arba raudonų plytų mūrinukas. Tačiau laikas keičia vertybes, ir šiandien daugumą statytojų domina ne tiek fizinis būsto tvirtumas, kiek jo ekonomiškumas, statybos ir eksploatacijos paprastumas. Vertinant plačią individualios statybos technologijų įvairovę, specialistų žvilgsniai vis dažniau krypsta į medines karkasines namų konstrukcijas.
Technologijos
Kiekvieną statinį sudaro konstrukcinių elementų sistema, prie kurių reikėtų priskirti ne tik pamatą, bet ir pagrindą. Statinio poveikiai per pamatą perduodami pagrindui. Projektuojant statinį skaičiuojamas ir pagrindas. Savo ruožtu pagrindas per pamatą daro poveikį kitiems konstrukciniams statinio elementams. Statinių pagrindu daugeliu atvejų būna viršutinėje žemės plutos dalyje natūraliai arba dėl žmogaus veiklos susidariusios nuogulos, sudarančios daugiakomponentę sistemą iš kietųjų dalelių, vandens ir oro. Šios nuogulos vadinamos gruntu.
Dažnai pastebime, kad tai, kas buvo sena ir visai nurašyta, laikui bėgant įgauna antrą kvėpavimą ir grįžta atgalios, atneša vertingų savybių ir naujų galimybių. Būtent taip nutiko su stogų dangomis: nuo seniausių laikų savo būstus žmonės dengė žoliniais augalais, lapais, skiedromis, stiebų atplaišomis; gerokai vėliau atėjo skalūnų ir degtojo molio plokščių eilė, kurios palengva tapo socialinio išskirtinumo požymiu. Mūsų regione natūralios medžiagos dominavo namų statyboje iki pat XX a. pradžios, kol jas pradėjo išstumti pramoniniu būdu gaminamos ritininės, lakštinės ir kitokios stogų dangos. Tačiau ilgainiui ratas apsisuko, ir dabar natūralių medžiagų stogo dangos laikomos originalumo, ištaigingumo ir ekologinio sąmoningumo požymiu.
Renkamės medžiagas
Archeologų atradimai byloja, kad garinės pirties malonumais žmonės galėjo lepintis jau prieš 6000 metų. Teigiama, kad kūrendamos ugnį ir pastebėjusios, kad įkaitę ugniakuro akmenys gali ne tik šildyti vandenį, bet ir versti jį garu, garinės pirties duris pravėrė moterys. O jau netrukus jos buvo plačiai atlapotos – pirtis tapo kone šventa apsivalymo vieta, radusi vietą net religinėse apeigose. Ypač garinės pirtys pamėgtos senovės Graikijoje, o kiek vėliau – Romoje. Keitėsi laikai, keitėsi papročiai, tačiau garinės pirties esmė išliko ta pati – tai puikus būdas išsivalyti ne tik kūną, bet ir sielą. Ir visa tai šiais laikais galima padaryti nuosavuose namuose.
Interjero idėjos
Projektuojamas butas naujos statybos name, 38 m², esantis centrinėje Vilniaus dalyje, orientuotas gyventi vienam asmeniui arba porai. Vienas iš pagrindinių reikalavimų – kad butas atrodytų kuo erdvesnis ir būtų maksimaliai funkcionalus.
Pradėkime nuo to, kad safaris – tai išties egzotiškas interjero dekoro stilius, kuris (pa)tiks ne kiekvienam. Jį iš pirmo žvilgsnio turėtų įsimylėti žmonės, mėgstantys klasiką ir natūralias medžiagas, tačiau norintys neretai nuobodų klasikinį interjerą pagyvinti neįprastais elementais, pavyzdžiui, įspūdingais trofėjais. Tai stilius žmonių, kurie keliauja daug ir toli, turi daug suvenyrų iš tolimų, egzotiškų kelionių, taip pat yra aistringi geografijos mylėtojai, lobių ir nuotykių ieškotojai, medžiotojai ar egzotiškos virtuvės gurmanai.
Kiti žurnalai
Sekite mus