Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko manymu, ir šių priemonių turėtų pakakti, kad renovacija judėtų aktyviau, - didesnio gyventojų susidomėjimo jis tikisi jau šį rudens-žiemos sezoną.
Vyriausybė pirmadienį pritarė papildomoms daugiabučių renovacijos programos skatinimo priemonėms. Supaprastinamas pirminių dokumentų rengimas ir sprendimų dėl renovacijos priėmimas, sudarytos galimybės valstybės paramą gauti didesniam atliekamų darbų skaičiui. Numatyta, jog techninių projektų rengimas gali būti finansuojamas iki 100 proc., savivaldybės galės lengviau priimti sprendimus dėl atskirų gyvenamųjų namų kvartalų atnaujinimo. Į programą įtraukti aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų bendrabučiai, socialiniai būstai, iki 1993 m. statyti individualūs namai.
Kartu savivaldybėms pavedama privalomai rengti investicinius projektus, jei gyvenamieji būstai eksploatuojami neefektyviai.
Kad būtų galima taikyti šias priemones, dar reikės Seimo pritarimo. Be kita ko, parlamentarai turės leisti kompensuoti išlaidas projektams iki 100 proc. - dabar įstatymas leidžia padengti tik pusę išlaidų.
Neseniai G. Kazlauskas sakė, kad, norint gyventojus paskatinti skolintis renovacijai, reikia pasiūlyti mokesčių lengvatų. „Kol grąžinama paskola už renovaciją, mes siūlome taikyti mokesčių lengvatas, grąžinti dalį pajamų mokesčio, taikyti tą pačią sistemą kaip turint būsto paskolą. Jeigu būtų įvestas nekilnojamojo turto mokestis, renovuotų daugiabučių gyventojai galėtų būti nuo jo atleidžiami, kol grąžina paskolą už renovaciją. Aš suprantu, kad tai yra susiję su biudžetu, bet jeigu norime, kad žmonės drąsiau judėtų į priekį, reikia ir tokių priemonių“, – sakė aiškino jis.
Tačiau Vyriausybė šiam siūlymui nepritarė. „Dabar nėra tiek lėšų, kad būtų galima daryti“, – pažymėjo G. Kazlauskas.
Jis vylėsi, kad ir palaimintos priemonės suaktyvins renovaciją. „Jau yra daugiau nei 30 namų apsisprendusių. Manau, kad papildomos priemonės paskatins. Tai nereiškia, kad vos priėmus nutarimą kitą dieną atsiras eilė už durų. Esu įsitikinęs, kad didesnis suaktyvėjimas turėtų būti rudens-žiemos laikotarpiu, kai bus ruošiamasi kitų metų darbams“, – kalbėjo ministras.
Šiuo metu valstybė 15 proc. būsto renovavimo išlaidų kompensuoja, kai baigiasi renovacija ir nustatoma, kad daugiabutis atitinka ne žemesnę nei C energetinio efektyvumo klasę. Ministerija pasiūlė leisti tiek išlaidų kompensuoti pasiekus D energetinio efektyvumo klasę - atlikus ne visus apšiltinimo darbus.
Pagal Vyriausybės priimtą daugiabučių renovacijos programą JESSICA, šiam tikslui paimtoms paskoloms taikomos 3 proc. metinės palūkanos. Numatyta, kad kas mėnesį grąžinamos lėšos (paskola ir palūkanos) neturi viršyti sutaupytų už šildymą lėšų dydžio, o socialiai remtiniems žmonėms valstybė įsipareigoja padengti 100 proc. renovacijos išlaidų. Renovacijai naudojamos ne bankų, o valstybės ir Europos Sąjungos lėšos, norint dalyvauti programoje, nereikia įkeisti savo būsto.
Palyginti su 2008 m., dabar vidutinė daugiabučio renovacija kainuoja apie 40 proc. mažiau, o centralizuotai tiekiama šiluma pernai buvo 23,2 proc. brangesnė nei užpernai. Vieno daugiabučio renovacija nuo pirmojo gyventojų susirinkimo iki darbų pradžios trunka apie 6 mėnesius. Renovavus būstą, pagerėja gyvenimo sąlygos, būstas tampa šiltesnis, išauga renovuoto nekilnojamojo turto vertė. Anot Vyriausybės, dėl renovavimo mažėja importuojamų energetinių išteklių poreikis ir lėšos jiems pirkti, nedarbas statybų ir susijusiuose sektoriuose. Renovacijos programą žadama įgyvendinti iki 2020 m., valstybė tam sukaupė 800 mln. Lt.