Temos:


Naujos įmonės:

Ką karantino metu nuveikėte namuose?
Perdažėme sienas
Atnaujinome baldus
Įsigijome naujos buitinės technikos
Atnaujinome aplinką
Pakeitėme grindis


news

 

Viktorija Vanagė: NT kainų augimo neišvengsime
2020-11-18
Viktorija Vanagė: NT kainų augimo neišvengsime

Kai kurie sektoriai vis dar kovoja su pavasarį buvusio karantino pasekmėmis. Panašu, kad NT rinkos tarp jų nėra – rugsėjo mėnuo rekordiniais būstų pardavimais nustebino ir visko mačiusius NT ekspertus. Nors dar prieš keletą mėnesių NT sektorius sunkiai ropštėsi iš gilios duobės, o nerimas dėl rinkos stabilumo vis dar jaučiamas ir šiandien, vis dėlto drįstama kalbėti ir apie NT kainų augimą.

Paneigti, kad dar prieš keletą mėnesių NT rinka ropštėsi iš duobės, negalima: paskelbtas karantinas sustabdė būstų pirkimą ir pardavimą, gyventojus ir vystytojus neramino situacijos neapibrėžtumas ir būsima ekonominė situacija ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

 

Tačiau potencialių pirkėjų pasitikėjimas ekonomika ir savo finansinėmis galimybės po truputį grįžta ir NT plėtotojai džiaugiasi itin derlingu rugsėju, mat užfiksuotas rekordinis būstų rezervacijų ir pardavimų skaičius. Kita vertus, koronavirusas niekur nedingo: susirgimų skaičius ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje muša rekordus, todėl kai kurie sektoriai jaučia į nugarą alsuojančius nuostolius. NT sektorius, ypač Lietuvoje, nusiteikęs optimistiškai, tačiau, pasak NT bendrovės „Citus“ ir investicijų bendrovės „Victory funds“ bendrakūrėjos Viktorijos Vanagės, nerimo yra.

 

Verslininkė sako, kad NT sektoriuje jaučiamos gyventojų optimistinės nuotaikos, taip pat daug vilties teikia ES ekonomikos skatinimo politika, bet virusas vis dar yra čia ir jo įtaka verslui kelia nerimą. Be kita ko, pašnekovė užsimena ir apie augsiančias NT kainas, tai lems kelios priežastys. Apie tai, kaip vienai didžiausių NT bendrovių pavyko išgyventi pandemiją, kaip NT sektoriui teko prisitaikyti prie naujų iššūkių ir kokios artimiausios prognozės NT rinkai, – NT sektoriaus verslininkės V. Vanagės interviu.

 

Anatominės anomalijos. Pirmieji stambiaplokščiai serijos 1-464 namai - DELFI

 

– Pradėkime nuo šiuo metu aktualiausių temų – buvusio karantino ir kaip jis paveikė NT rinką. Jūsų nuomone ir vertinimu, su kokiais iššūkiais susidūrė NT sektorius?

 

– Pirmasis iššūkis buvo tas, kad žmonės nebegalėjo vykti apžiūrėti objektų, visi sustabdė ketinimus ir sprendimus pirkti. Tai matėme, žiūrėdami ir į kitus didžiuosius vystytojus, – rezervacijos visiškai sustojo, balandžio mėnesį siekė ir nulį.

 

Tad tikrai buvo didelis neapibrėžtumas, nežinia, kas laukia, – žmonės pirks ar ne. Šis laikotarpis turi dvi puses: viena jų, kai žmonės nustojo domėtis, stabdė apžiūras ir vengė priimti sprendimą dėl būsto pirkimo. Antra pusė – kas bus, kai karantinas baigsis, ar bankai finansuos būsto įsigijimą. Karantinas truko du mėnesius, tačiau iki jo vystytojai NT pardavinėjo dar iš brėžinių, buvo pasirašyta daug preliminarių sutarčių, jos tampa pirkimo ir pardavimo sutartimis, kai įregistruojamas projekto baigtumas. Todėl kilo klausimų, ar bankai vis dar finansuos. Man asmeniškai tai buvo vienas iš daugiausia nerimo keliančių klausimų.

 

home repairing Archives - Best House Tricks

Antras dalykas, kuris palietė visą NT sektoriaus finansavimą, – notarai buvo nustoję teikti paslaugas. Kai buvo paskelbtas karantinas, dar norėjome sudaryti sandorių, tačiau gavome atsakymą, kad notarai jau nebeteikia paslaugų. Tuomet supratome, kad stoja viskas, nes stoja visi pinigų srautai.

 

Be abejo, kalbant apie darbo planavimą ir pačius darbuotojus, kai tik buvo paskelbtas karantinas, informavau komandą, kad visi dirbame nuotoliniu būdu. Svarbiausias dalykas yra mūsų ir mūsų artimųjų sveikata. Tai buvo iššūkis. Dar anksčiau visi įsidiegėme virtualaus bendravimo platformą, bet niekas ja nesinaudojo. Tada prasidėjo karantinas ir ta platforma tapo pagrindine mūsų darbo priemone. Mūsų atveju darbas tapo gerokai produktyvesnis.

 

Negaliu sakyti, kad per karantiną darbo buvo mažiau. Mums darbo, ypač sutelktiniu finansavimu užsiimančioje bendrovėje „Profitus“, buvo gerokai daugiau nei prieš karantiną. Pradėdavome 9 ryto nuo virtualaus susitikimo su kolegomis ir tik 18–19 val. galėdavome nuo darbų atsitraukti, nes norėjome išlaikyti ir palaikyti rezultatą, suvaldyti komandos lūkesčius ir klientų, investuotojų, pirkėjų baimę. Kai karantinas baigėsi, visi grįžome į biurą. Padirbėję mėnesį jau jautėmės be galo pavargę, nes karantino metu turėjome labai stipriai koncentruotis, laviruoti su žmonių emocijomis, ypač su darbuotojų, nes žmonės galvojo, kas laukia, ar bus atleidimų ir pan. Baimių buvo daug, bet visi išgyvenome, turėjome progą stabtelti, gal netgi kai kam buvo naudinga sustoti.

– Kaip pavyko tai išspręsti? Ar visi iššūkiai įveikti?


– Labai pagelbėjo tai, kad supratome, jog visi galime lengvai ir paprastai dirbti nuotoliniu būdu. Man asmeniškai, kai dar prieš karantiną dalyvaudavau virtualiose konferencijose, taip trūko gyvo bendravimo, tačiau dabar aš suprantu, kad tai yra labai patogu, tiesiog taupo mūsų laiką ir efektyvina darbą.

 

Technologijos, kurias mes turėjome, labai padėjo susidoroti su bendravimo iššūkiais. Antra, kalbant apie „Profitus“ verslą, kuris iš esmės yra technologijų verslas, jam vystyti tiesioginių susitikimų su investuotojais praktiškai nereikia, viskas vyksta virtualiai, ir panašu, kad šita krizė, šita situacija privertė daug įmonių pakeisti savo požiūrį ir vis labiau kliautis naujosiomis technologijomis. Mes labai daug komunikavome su savo komanda.

 

Pačioje pradžioje jau kūrėme strategijas, ką daryti, kaip informuoti žmones, kaip padaryti, kad jie neišsigąstų, kaip nuteikti. Kita vertus, mes esame pozityvūs ir tikėjomės, kad viskas bus gerai. Ir išties, išlieka tie, kurie geriausiai prisitaiko. Mano tikslas ir buvo prisitaikyti prie šios situacijos, nes aš negaliu jai padaryti įtakos. Labai pasitikiu savo komanda, mes dirbome efektyviai ir niekad nebuvo taip, kad su kuo nors būtų neįmanoma susisiekti darbo metu. Kita vertus, jeigu karantinas būtų buvęs vasarą, pagundų galbūt kiltų daugiau.

 

– Ko iš karantino ir apskritai iš pastarojo pusmečio pasimokė NT sektorius?


Pirmiausia – darbo efektyvumo komandoje, su klientais. Taip pat, kalbant apie mūsų įmonių grupę, mes paaugome. Procesų dėliojimas, atsakomybių nežinojimas – tikrai nepakankamai geras efektyvumas. Karantinas leido pagreitinti ir priimti tuos sprendimus, kuriuos esant normalioms sąlygoms priimti užtrunka ilgiau.

Be to, išmokome lankstumo, kitokio darbo organizavimo, pavyzdžiui, su klientais – kviesti į virtualias apžiūras. Kita vertus, tų nuotolinių apžiūrių nebuvo daug, vis dėlto daugiau susitikimų su potencialiais pirkėjais vyko realiai. Tačiau netrūko lankstumo klientų atžvilgiu – buvo duodama daugiau laiko apsispręsti, kitaip sudaromi sandoriai, turint omenyje mokėjimų laikotarpius ir pan. Pasimokyti lankstumo teko ir dirbant su sutelktiniu finansavimu „Profitus“ įmonėje. Vystytojams reikėjo finansavimo, tačiau jie stabtelėjo ir lūkuriavo, tad reikėjo lanksčiai žiūrėti. Žinoma, išmokome atsparumo, pasitikėjimo ir drąsos ieškoti galimybių. Jų atsiveria, esant tokioms situacijoms, kai vyrauja neapibrėžtumas.


– Kokias problemas tenka spręsti iki šiol?

 

– Būsiu atvira: vis tiek yra baimė, kas dabar bus. Ar bus įvestas karantinas visoje Lietuvoje, ar ne ir pan. Žinoma, mūsų komanda pasiruošusi dirbti nuotoliniu būdu, tačiau sudėtingiausia yra ta baimė, ar neateis kas nors į darbą šiandien sergantis. Aišku, kolegoms tris kartus per dieną matuojame temperatūrą, stebime, kad kas nors nesusirgtų, jeigu tik blogai pasijaučia, turi dirbti iš namų.

 

Kita problema, su kuria susiduria vystytojai, yra projektų finansavimas. Bankai šiuo metu į gyvenamojo NT sektorių žiūri kaip į rizikingą ir praktiškai finansavimo galimybių mažesniems vystytojams nebelieka. Yra tik didieji NT plėtotojai, kurie išliko, bet vidutiniam ir smulkiajam verslui dabar gauti finansavimą NT vystyti yra sunku. Kita vertus, tai – galimybė mūsų „Profitus“ įmonei, kuri kaip tik ir skirta NT projektams finansuoti. Rugpjūčio mėnesį mes skyrėme beveik 2 mln. eurų NT projektams finansuoti, o esant normalioms sąlygoms finansuodavome iki vieno milijono.

Reiktų paminėti, kad vis dar sprendžiame iššūkį, kaip pirkėjams įveikti baimę pirkti NT. Bankai taip pat, prieš suteikdami kreditą būstui įsigyti, vertina sektorių, kuriame dirba norintis gauti paskolą žmogus. Jeigu bankai mano, kad sritis, kurioje dirba jų klientas, yra rizikinga, tai paskola bus suteikta ne 85 proc. perkamo būsto vertės, o 80 proc.

 

– Kaip sekėsi išgyventi laikinąją krizę? Ar teko atsisveikinti su darbuotojais, projektais?

 

– Karantinas privertė mus siekti kuo didesnio efektyvumo. Todėl, neslėpsiu, su keletu žmonių teko atsisveikinti, keletas žmonių laikėsi karantino ir aš esu jiems be galo dėkinga už kantrybę ir pasitikėjimą bendrove, kad jie pabuvo, palaukė, grįžo ir toliau sėkmingai dirba. Atsisveikinti su keliais žmonėmis man asmeniškai teko pirmą kartą gyvenime, aš dar nesu to patyrusi, tai man buvo sudėtinga. Bet teko atsisveikinti dėl pačios veiklos efektyvumo. Tiesiog per tam tikrą laikotarpį buvo sudėlioti procesai, ir kai jie yra efektyvus, nebereikia tiek daug aptarnaujančiojo personalo. Kita vertus, „Profitus“ yra technologijų verslas, mes turime formą, kuri veikia, ir ateityje komanda taip pat nebus didelė. Nes tai yra technologija, su kuria dirba ekspertų komanda.

 

Dėl projektų – mūsų bendrovė nesustabdė nė vieno. Iš tikrųjų patys stebėjomės, kad per karantiną statybos vyksta, nors pirkėjai nesikreipia dėl būstų, tačiau, kita vertus, po karantino mums nesustojusios statybos buvo tarsi privalumas, tęsėme savo įsipareigojimus. Iš kitos pusės, vystydama „Profitus“ verslą, bendrauju su daug NT plėtotojų, tai galiu pasakyti, kad kai kurie statybas pristabdė. Buvo tokių, kurie neskubėjo priimti sprendimo ar ieškoti statybų finansavimo, tačiau tik pasibaigus karantinui užklausos grįžo, statybos suaktyvėjo.

Kita vertus, kalbant apie pajūrį, po karantino žmonės suprato, kaip jiems svarbu gamta, aplinka ir mūsų pajūris. Finansavome ne vieną NT projektą pajūryje ir visi jie sėkmingai realizuoti, parduoti net karantino metu. Anksčiau antrasis būstas nebuvo itin populiaru, dabar situacija keičiasi. Negaliu sakyti, kad ši NT krizė turėjo įtakos NT kainoms, nes tai buvo momentinė situacija. Mes ją vadiname techniniu stabtelėjimu.

 

– Jūsų vertinimu, ar NT rinka atsigauna? Kokie ženklai rodo atsigavimą ar neatsigavimą?


– Taip, rinka atsigauna, nes matau, kad projektų, kuriems vykdyti prašomas finansavimas, daugėja, jie turi gana daug rezervacijų. Tai rodo, kad aktyvūs ir vystytojai, ir pirkėjai. Taip pat kiekvieną mėnesį skaičiuojame ir savo projektų rezervacijas, sekame sandorius, kurie vyksta Registrų centre, ir matome, kad rezervacijų skaičius grįžo į senas vėžias, kainų pokyčių neįvyko, nors buvo tokių, kurie prognozavo, kad kainos kris. Be to, kai mes skaičiuojame „Profitus“ bazines palūkanas, kokie bus įsigijimai, NT kainų pokyčius, žiūrime į gyventojų lūkesčių rodiklius, kuriuos skaičiuoja Statistikos departamentas. Šis parametras pakilo, jis grįžo į 2017 metų lygį. Didžiausias buvo 2018–2019 m., kol kas jo dar nepasiekėme.

 

– Kokios Jūsų artimiausios prognozės NT rinkai?


– Galėčiau įžvelgti kelis pagrindinius aspektus. Vienas jų – Europos Centrinio Banko ir JAV federalinio banko ekonomikos skatinimo politika. Šiuo metu patvirtinti didžiulių sumų pinigų paketai.

 

Tai reiškia, kad pinigai plūs į rinką. 2007–2008 metais matėme tokią situaciją, kai pinigai buvo spausdinami ir siunčiami į rinką, per šiuos 10 metų matome, kiek daug jų atsirado. Tai rodo ir indėlių kiekis, taip pat ir pačioje Lietuvoje, jis yra rekordinis. Praeitais metais indėlių kiekis užaugo 12 proc. Žmonės supranta, kad gulintys pinigai nieko neuždirba, ir nori juos investuoti. Pagal Lietuvos banko tyrimus, apie 50 proc. namų ūkių mano, kad pati geriausia investicija yra NT. Pirkti ir sau, ir tam, kad būtų išnuomotas. Žinoma, atsiranda vis daugiau galimybių investuoti – įvairūs fondai, platformos ir pan. Taigi pinigų skatinimo politika augina NT paklausą.

Jeigu NT rinka jaus paklausą, akivaizdu, kad auga NT kainos. Vėlgi, aš asmeniškai nemanau, kad jos augs labai smarkiai, manau, tai bus natūralus, nuosaikus augimas, kaip buvo pastaruosius 10 metų, kai kaina auga 3–5 proc. per metus. Kitas svarbus dalykas – dėl karantino statybų sektoriui sunku atsivežti darbuotojų iš kitų valstybių, jų trūksta.

 

Anksčiau tikrai dirbo nemažai žmonių iš Ukrainos, Baltarusijos, o dabar jie negali atvykti, tad jaučiamas darbo jėgos trūkumas. Tačiau statybų kainos nekito, net ir per karantiną jos nei krito, nei kilo. Kalbant apie NT projektų finansavimą, Lietuvoje yra keli bankai, kurie finansuoja statybų projektus. Manau, artimiausiu metu jie į kai kuriuos NT projektus žiūrės kaip į rizikingus, tad turbūt tai yra galimybė alternatyviems NT finansavimo šaltiniams. Mes girdime, kad NT bendrovės planuoja leisti net obligacijas.

 

– Kaip vystyti sėkmingą NT verslą?


– Yra įvairių NT verslų: NT spekuliavimas, vystymas, statyba ir pardavimas, nuoma, NT fondų kūrimas ar investavimas į juos, sutelktinis finansavimas. Tad tikrai yra nemažai tų NT verslų, kuriuos aš esu išbandžiusi ir galėčiau lyginti vieną su kitu. Pirmas patarimas, kuriuo aš pati vadovaujuosi, – reikia kurti vertę pirkėjui. Reikia sukurti tokį produktą, kuris kurtų vertę. Ir kai mes statėme savo pirmuosius daugiabučius, numatydavome, kokie bus butų pirkėjai. Ko jie nori, kodėl pirks, kas svarbiausia perkant. Ar kiemas, ar stogas, langas, darželis ir pan. Todėl reikia tiksliai įvardyti savo pirkėjus. Kaip ir kalbant apie visus verslus, reikia numatyti savo tikslinę auditoriją ir žinoti, ko jai reikia. Tuomet, kuriant produktą, turėti tris pagrindinius privalumus, vertes tiems klientams. Jeigu produktas kurs vertę, tai jis bus sėkmingai parduotas.

 

Kitas dalykas – reikia domėtis, dalyvauti seminaruose, konferencijose, bendrauti su NT rinkos ekspertais, kad ją suprastumėme. Tikrai matau nemažai žmonių, kurie pradeda NT verslą, tačiau nesuvaldo pinigų srautų ir paskelbia bankrotą. Kalbant apie NT verslą, reikia bent trejus metus kaupti žinias, dalyvauti, mokytis ir pan. Ir, žinoma, skaičiuoti – savikainas, pardavimų kainas, taip pat svarbu turėti realistinį, optimistinį ir pesimistinį planus.

 

 
Statyba -> Super namų projektai, Mūrinių namų projektai, Karkasinių namų projektai, Rąstinių namų projektai, Pirčių projektai, Kiti projektai, Mūriniai namai, Namai iš blokelių, Plytiniai namai, Gelžbetoniai namai, Rąstiniai namai, Rankų darbo namai, Klijuoto tašo namai, Tekintų rąstų namai, Frezuotų rąstų namai, Karkasiniai namai, Skydiniai namai, Moduliniai namai, Šiaudiniai namai, Pasyvūs namai, Fasadai, Langai, Plastikiniai langai, Mediniai langai, Langai iš aliuminio, Stoglangiai, Durys, Lauko durys, Vidaus durys, Stogai,stogo dangos, Čerpiniai, čerpių stogai, Skiedriniai stogai, Nendriniai stogai, Žemių stogai, Plieninės dangos, Bituminės dangos, Pastatų šiltinimas, Izoliacinės medžiagos, Impregnantai, Technologijos, įrankiai, Pamatai, Juostiniai pamatai, Seklieji pamatai, Gręžtiniai pamatai, Sraigtiniai pamatai, Pamatų statymas Įrengimas -> Klijai ir glaistai Dažai, Sienų ir lubų apdaila, Grindys, grindų dangos, Šildymas, Skysto kuro katilai, Geoterminis Šildymas, Grindinis šildymas, Kieto kuro katilai, Joniniai katilai, IR šildymas, Saulės energija, Dujiniai katilai, Vonios įranga, Gipso kartono sistemos, Marmuras ir granitas, Vėdinimas, Kaminai, Elektros sistemos, Namų valdymo sistemos, Metaliniai katilai , Vonios įrangos statymas , Dažai sienoms
Interjeras -> Baldai, aksesuarai, Interjero kūrimas, Židiniai, krosnelės, Laiptai, laiptų įrengimas, Žaliuzės, roletai, Užuolaidos, Buitinė technika, Užuolaidos miegamajame, Židinių apdailos medžiagos, Laiptų kaina
Aplinka -> Pirtys, pirčių įranga, Aplinkos tvarkymas, Tvoros, vartai, Kubilai, Lieptai, Lauko baldai, pavėsinės, Baseinai, fontanai, Pirčių įrengimo kaina , Tvoros vartai , Pavėsinių gamyba , Baseinų technologijos
2009-2020 Visos teisės saugomos © UAB "Super namai", Lazdynų g. 21-111 , Vilnius , tel.: (8~614) 1444 2, info@supernamai.lt