Temos:

Naujos įmonės:

Ar pritariate NT mokesčiui?
Pritariu
Tik antram būstui
Tik brangiam būstui
Nepritariu
Neturiu nuomonės


news
Naujienos

 

Statau pasyvųjį namą
2012-04-11 Šaltinis: Dina Sergijenko / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

Pasyviųjų, arba kitaip energetiškai efektyvių, namų statyba Lietuvoje šiandien apipinta daugybe mitų ir legendų. Galbūt būtent tai kiša koją statytojams, kurie vis dar negali pasigirti statantys daugybę tokių – taupių ir šiltų – namų. Po aštuonerių metų Europos Sąjungoje (ES) įsigalės reikalavimas, kad visi naujai statomi pastatai būtų projektuojami ir įrengiami pagal pasyviųjų namų statybos reikalavimus. Namai turės būti ne tik šilti žiemą, bet ir vėsūs vasarą, turėti gerą garso izoliaciją. Tačiau svarbiausia, kad pasyvieji namai privalės būti energetiškai efektyvūs, kitaip tariant, itin taupūs.


Statau pasyvųjį namą
Nuotr. charlesandhudson.com

Šiandien galiojančiuose pasyviojo namo statybos reikalavimuose nurodoma, kad per visus metus vienam tokio namo kvadratiniam metrui turėtų būti skiriama ne daugiau nei 120 kilovatvalandžių. Šildymui vienam kvadratiniam metrui per metus turėtų būti sunaudojama ne daugiau nei 15 kilovatvalandžių energijos – keturis kartus mažiau nei sunaudojama tradiciniuose namuose.

Žiemą šilta, vasarą vėsu


2009-aisiais pirmąjį Lietuvoje pasyvųjį namą stačiusios ir „Metų gaminio 2009“ nominaciją laimėjusios bendrovės „Veikmė“ generalinis direktorius Eugenijus Zaremba juokavo, esą pirmojo pasyviojo namo pirkėjai tikina, jog eidami nusirašyti dujų skaitiklio rodmenų labiausiai bijo sutikti kaimynus, mat suvartoto kuro kiekiai skiriasi kone du kartus. „Tačiau pasyvusis namas yra ne vien tas, kuriame žiemą šilta, – sakė jis. – Lietuvoje besistatantieji namus pirmiausia galvoja apie šildymą ir džiaugiasi, kad namie šilta. Tačiau energetiškai efektyviame name turėtų būti nekaršta ir vasarą. Dabar daugelis žmonių džiaugiasi mažomis šildymo sąnaudomis ir šiluma žiemą, o vasarą kankinasi ir dūsta nuo kaitros.“

Lietuviškas mentalitetas


Anot E. Zarembos, lietuviams statytis pasyviuosius namus trukdo mentalitetas. „Kaip lietuvis stato namą? Šeimininkas turi to, ko norėtų, eskizą, – vardijo „Veikmės“ vadovas. – Architektas nubraižo projektą ir parengia jį taip, kad būtų gautas statybų leidimas. Ir tuomet prasideda: pamatus kloja vieni, sienas stato kiti, stogą dengia treti. Vieną namą stato kokie aštuoni skirtingi statytojai, o kai namas būna baigtas, šeimininkas pastebi, kad daug kur atsiradę tarpų, per kuriuos į namus plūsta šaltis, kad nėra energetinio efektyvumo, kad namas pelija, per drėgnas, vasarą jame karšta ir taip toliau.“

Jo vadovaujama bendrovė atliko stebėjimus ir palygino, kaip skiriasi išlaidos skirtingos statybos namuose. „Veikmė“ lygino B energijos efektyvumo klasės namus su pasyviaisiais namais. „Stebėjome 15 mėnesių – tai dvi žiemos ir viena vasara, – pasakojo E. Zaremba. – Skaičiuojant sąnaudas rezultatai buvo tokie: dvejuose B klasės namuose vieno kvadratinio metro šildymas kainavo 2,1–2,5 lito. Mūsų statytuose pasyviuosiuose namuose vieno kvadratinio metro šildymas kainavo 1,15–2,5 lito.“

Išlaidauja nepradėję statyti

Anot „Veikmės“ vadovo, statydamiesi namus lietuviai neklausia, kokį namą jiems suprojektuos – dažniausiai svarbiausiu dalyku tampa kvadratinio metro kaina. „Jau projektuodami namą, nepatikrindami projekto energetinio efektyvumo žmonės praranda galimybę sutaupyti, – pasakojo E. Zaremba. – Vėliau nuostolių patiriama nepasirenkant tinkamų darbų vadovų, statytojų. Kitaip tariant, energetinis efektyvumas prarandamas dar nepradėjus namo statyti.“

Anot „Veikmės“ vadovo, mitas, kad pastatyti pasyvųjį namą itin brangu. Investuodamas į namo statybą žmogus turėtų turimą sumą padidinti 6–10 proc. ir statomas namas būtų vadinamas pasyviuoju. „Tai geriausia investicija. O atsipirkti toks namas pradės iš karto – nekalbu apie finansus, pirmiausia kalbu apie moralinę pusę. Toks namas visai kitokios kokybės“, – aiškino E. Zaremba.

Sakė, stato termosą

Pasyviuosius namus „Veikmė“ pradėjo statyti įsibėgėjus sunkmečiui. „Paprasčiausiai apsilankiau tokiuose namuose. Įspūdis buvo nuostabus, – prisiminė E. Zaremba. – Kai buvo pastatytas pirmasis namas ir jame apsilankė įvairių profesorių su studentais, mums sakė, kad čia gyvendami žmonės uždus, kad pastatėme termosą. Kai pradėjome jiems rodyti įvairius įrengimus, aiškinti, kas ir kaip, mumis patikėjo.“

Anot jo, šiandien vis daugiau žmonių domisi pasyviųjų namų statybos technologijoms, lankosi seminaruose. Tai rodo, kad anksčiau ar vėliau Lietuvoje atsiras ir daugiau tokių – energetiškai taupių – namų. „Jūs tik leiskite statybininkams, o jie jau pastatys“, – juokavo bendrovės direktorius.

Projektą rengti sunkiau

Architektas Aurimas Zaniauskas, projektavęs ne vieną energetiškai efektyvų namą, tvirtino, kad parengti tokio namo projektą gerokai sunkiau nei įprasto namo projektą. „Eilinis architektas suprojektuoti pasyviojo namo nepajėgs, tam reikalingi specialūs kursai, mokymai dirbti specialia programa“, – aiškino specialistas.

Nuo 2020 metų ES įsigalios reikalavimas statyti tik pagal pasyviųjų namų statybos standartus, tačiau Lietuvoje kol kas nenuspręsta, kokie tie standartai turėtų būti ir kaip bus vadinami energiją taupantys namai. „Galbūt jie net nebus vadinami pasyviaisiais namais? – gūžtelėjo architektas. – O galbūt bus pradėti statyti A++ energetinės klasės namai, kurie yra itin taupūs, tačiau dėl kai kurių savybių negali būti vadinami pasyviaisiais.“

Projektas brangesnis dukart

Kol kas iš valstybės pusės negirdėti ir raginimų ar iniciatyvų architektams, statytojams domėtis, susipažinti su pasyviųjų namų statybų technologijomis, projektavimu. Nors, kaip sakė A. Zaniauskas, mokymų jau yra. „Jaučiu ir klientų susidomėjimą, nes kiekvienas nori taupaus namo. Tačiau ne visada jie ryžtasi daugiau mokėti. Pavyzdžiui, parengti pasyviojo namo projektą kainuoja beveik du kartus brangiau nei įprasto namo projektą“, – skaičiavo architektas.

Anot jo, išauga ir statybos kainos, nes statant pasyvųjį namą kompromisų mažai. „Turi būti taip, kaip nurodyta, ir ne kitaip, – pasakojo specialistas. – O šiandien, kai dažnai žmogus namą statosi pats, gali vienur ar kitur ką nors pakeisti, rasti kitokį sprendimą. Su pasyviuoju namu taip nepavyks. Be to, jo statyba gerokai brangesnė – maždaug 20–30 proc.“

Reikia valstybės paramos

Bendrovės „Pasyvūs namai“ vadovas Paulius Ramonas tvirtino, kad priežasčių, dėl kurių Lietuvoje pasyviųjų namų statyba nėra populiari, yra ne viena. „Pirmiausia pasigendame visuomenės švietimo. Valstybė šiandien nėra nusistačiusi pasyviųjų namų prioriteto, be to, žmonės nori statytis taupų namą, tačiau nenori už jo statybą mokėti šiek tiek brangiau. Galų gale brangesni ir tokių namų projektai“, – vardijo P. Ramonas.

Anot jo, valstybė turėtų skirti dėmesio pasyviųjų namų statybai, nes energijos ištekliai nuolat brangsta. „Pigiausia energija yra energijos nevartojimas“, – akcentavo įmonės vadovas. Jis teigė, kad 2020 metais įsigaliosianti ES nuostata naujai statomiems objektams padėtį turėtų pakeisti, mat bus nustatyta prievolė siekti „beveik nulinio energijos suvartojimo“. Šiuo metu tai kol kas laikoma siekiamybe, ne prievole.

„Pasyvūs namai“ vadovas tikino, kad valstybė turėtų skatinti lietuvius investuoti į pasyviuosius namus, pavyzdžiui, kompensuodama tokio namo pabrangimą lyginant su įprastinės statybos namu ar suteikdama mokestines lengvatas. „Jau šiandien žmonės keičia požiūrį, – pabrėžė P. Ramonas. – Juk įsikėlus gyventi į tokį namą jo efektyvumas pastebimas nuo pirmos dienos. Nors tokio namo statyba yra 10–15 proc. brangesnė nei įprasto, šildymo sąskaitos sumažėja 80–90 proc.“

FAKTAI: pasyvieji namai


Pirmas pasyvusis namas Lietuvoje pastatytas 2009 metais

Pasyviojo namo statybos projektą parengti Lietuvoje kainuoja beveik du kartus brangiau nei įprasto namo

Pasyviojo namo statybos kainos yra nuo 6 iki 30 proc. brangesnės nei įprasto namo statyba

Šildymo sąskaitos gyvenant pasyviajame name sumažėja 80-90 proc.

Pasyviųjų namų statybos technologijas Lietuva perėmė iš Vokietijos ir Skandinavijos, kur tokie namai statomi daugiau nei 20 metų

 
Kitos teminės naujienos:
 
Vardas:
El. paštas:
 
Statyba -> Super namų projektai, Mūrinių namų projektai, Karkasinių namų projektai, Rąstinių namų projektai, Pirčių projektai, Kiti projektai, Mūriniai namai, Namai iš blokelių, Plytiniai namai, Gelžbetoniai namai, Rąstiniai namai, Rankų darbo namai, Klijuoto tašo namai, Tekintų rąstų namai, Frezuotų rąstų namai, Karkasiniai namai, Skydiniai namai, Moduliniai namai, Šiaudiniai namai, Pasyvūs namai, Fasadai, Langai, Plastikiniai langai, Mediniai langai, Langai iš aliuminio, Stoglangiai, Durys, Lauko durys, Vidaus durys, Stogai,stogo dangos, Čerpiniai, čerpių stogai, Skiedriniai stogai, Nendriniai stogai, Žemių stogai, Plieninės dangos, Bituminės dangos, Pastatų šiltinimas, Izoliacinės medžiagos, Impregnantai, Technologijos, įrankiai, Pamatai, Juostiniai pamatai, Seklieji pamatai, Gręžtiniai pamatai, Sraigtiniai pamatai, Pamatų statymas Įrengimas -> Klijai ir glaistai Dažai, Sienų ir lubų apdaila, Grindys, grindų dangos, Šildymas, Skysto kuro katilai, Geoterminis Šildymas, Grindinis šildymas, Kieto kuro katilai, Joniniai katilai, IR šildymas, Saulės energija, Dujiniai katilai, Vonios įranga, Gipso kartono sistemos, Marmuras ir granitas, Vėdinimas, Kaminai, Elektros sistemos, Namų valdymo sistemos, Metaliniai katilai , Vonios įrangos statymas , Dažai sienoms
Interjeras -> Baldai, aksesuarai, Interjero kūrimas, Židiniai, krosnelės, Laiptai, laiptų įrengimas, Žaliuzės, roletai, Užuolaidos, Buitinė technika, Užuolaidos miegamajame, Židinių apdailos medžiagos, Laiptų kaina
Aplinka -> Pirtys, pirčių įranga, Aplinkos tvarkymas, Tvoros, vartai, Kubilai, Lieptai, Lauko baldai, pavėsinės, Baseinai, fontanai, Pirčių įrengimo kaina , Tvoros vartai , Pavėsinių gamyba , Baseinų technologijos
2009-2015 Visos teisės saugomos © UAB "Super namai", Lazdynų g. 21-111 , Vilnius , tel.: (8~5) 2031 670, info@supernamai.lt