Temos:

Naujos įmonės:

Kokiu šildymu naudojatės namuose?
Centriniu šildymu
IR šildymu
Elektriniu šildymu
Kieto kuro katilais
Šilumos siurbliais


news
Naujienos

 

Skirta parama ekologiškiems būstams
2010-10-27 Šaltinis: lrt.lt

Europos šalių, teikiančių paramą energiją taupantiems žmonėms, pavyzdžiu pasekė Lietuva. Tai galėjo įvykti dar šiemet. 20 milijonų litų - individualiems gyvenamiesiems namams atnaujinti ir dar 12 milijonų - atsinaujinantiesiems energijos šaltiniams (saulės, vėjo, biomasės, geoterminės energijos) panaudoti individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose.


Skirta parama ekologiškiems būstams
Noutr. corbis.com

Tiek lėšų buvo numatyta nuosavų namų savininkams šių metų Klimato kaitos specialiosios programos sąmatoje. Sąmata buvo patvirtinta balandį. Tuo pat metu priimti ir paramą reglamentuojantys teisės aktai.

Tiesa, sąmatoje paskirstytos neegzistuojančios lėšos, todėl šįmet jos gyventojų greičiausiai nepasieks. Tai priklausys nuo to, ar dar šiemet pavyks susitarti su taršos leidimų pirkėjais.

Parduos taršos leidimus
"Klimato kaitos programos fonde šiemet buvo numatyta 200 milijonų litų. Šias lėšas tikėjomės gauti pardavę perteklinius Lietuvos taršos leidimus.Lietuva pagal Kioto protokolą nepanaudoja visų taršos leidimų - mūsų šalis į aplinką išmeta kur kas mažiau anglies dvideginio nei daugelis išsivysčiusių valstybių.

Taršos leidimus turime teisę parduoti, tačiau gautas lėšas privalome panaudoti tik taršai mažinti", - aiškino Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos ir hidrometeorologijos skyriaus vyriausioji specialistė Julija Kuklytė. Dėl nebaigtų rengti teisės aktų Lietuva šįmet nepardavė taršos leidimų, tačiau tikimasi, kad kitąmet viskas vyks sklandžiai. Planuojama, kad 2011 metais fonde bus apie 500 mln. litų.Specialistų apskaičiavimais, Lietuva, pardavusi taršos leidimus, galėtų gauti nuo 800 mln. iki 1,5 mlrd. litų.
 

Investuodavo tik iš idėjos
Tai - nemažos lėšos. Aplinkos ministerijos specialistai pabrėžia, kad daugiausia pinigų bus skiriama viešiesiems pastatams tvarkyti.Tačiau neabejotinai dalis atiteks ir gyventojams, norintiems atnaujinti savo namą ar įsirengti, pavyzdžiui, saulės kolektorius, geoterminį šildymą, granulinį kietojo kuro katilą.

Iki šiol alternatyvius atsinaujinančiuosius energijos šaltinius gyventojai diegdavo vien iš ekonominių paskatų ir jokios valstybės paramos negalėjo tikėtis - kitaip nei daugelyje Europos valstybių, kur brangios alternatyvios energijos technologijos yra dotuojamos.

Seka Europos pavyzdžiu

"Gyventojai saulės kolektorius ar geoterminį šildymą diegė neturėdami kito pasirinkimo, pavyzdžiui, negalėdami šildyti būsto dujomis. Alternatyvios energijos technologijos yra brangios. Žmogus renkasi, ar jam dabar išleisti didelę pinigų sumą ir po to kasmet sutaupyti, ar iš pradžių sutaupyti ir paskui kiekvienais metais brangiau mokėti už kurą. Šiaip alternatyviais energijos šaltiniais lietuviai labai domisi, o valstybės parama, jei ji bus svari, gyventojus turėtų paskatinti", - įsitikinęs bendrovės "Miesto renovacija", atliekančios pastatų auditą, vadovas Mindaugas Šimkus.

Daugelyje Europos šalių valstybės subsiduoja saulės kolektorių ir elektros elementų, vėjo jėgainių bei kitų energiją taupančių priemonių diegimą. Dažniausiai parama siekia 30-50 proc.Akivaizdu, kad būtent tai skatino gyventojus investuoti į šiuos įrenginius. Pavyzdžiui, Vokietijos Bavarijos regione vargu ar išvysi stogą be saulės kolektorių ir elektros energiją gaminančių elementų.

Kai kurie gyventojai savo pastatų stogus net išnuomoja. Valstybė ne tik finansuoja jų įrengimą, bet ir brangiai perka ekologišką elektros energiją tiesiogiai iš gyventojų. "Europos šalyse parama buvo svari. Tai skatino gyventojus galvoti apie aplinkos taršą. Svarbu, kad parama būtų ženkli ir skatintų gyventojus investuoti. Pavyzdžiui, daugiabučių renovavimo projektas nelabai atitinka gyventojų lūkesčių, todėl ir nejuda", - aiškino Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius.

Numatė skirti milijonus

Kokios paramos gali tikėtis nuosavų namų savininkai? Aplinkos ministerija individualių namų atnaujinimą priskyrė prie mažų projektų, kurių vertė neviršija 50 tūkst. litų. Šiemet buvo numatyta, kad parama negali viršyti 30 proc. visos projekto vertės. Tuomet paramos saulės, vėjo ir geoterminės energijos panaudojimo sistemoms diegti galėjo tikėtis apie 900 nuosavų namų savininkų.

Individualiems namams modernizuoti lėšų būtų užtekę dar mažiausiai 1300 pastatų. Lietuvoje iš viso yra 450 tūkst. individualių namų. "Šie skaičiai buvo planuojami šiemet, o kitąmet viskas gali pasikeisti. Manau, kad principinė nuostata paremti ir individualių namų savininkus išliks, tik neaišku, kokia suma bus skirta ir kokio dydžio paramą skirs valstybė", - aiškino J. Kuklytė.

Supaprastins tvarką

Klimato kaitos specialios programos kūrėjai numatė, kad mažiems projektams, kurių vertė neviršys 50 tūkst. litų, bus taikomos supaprastintos paramos teikimo sąlygos. Į šią kategoriją turėtų patekti ir renovuojami individualūs namai.

Gyventojams nereikės patiems užsakyti audito, studijų, kiek kokie įrenginiai sumažins taršą. Šiuo metu konsultacijų bendrovė "COWI Lietuva" rengia standartinius skaičiavimus. Jie bus taikomi mažiems projektams. Pavyzdžiui, paramos dydis saulės kolektoriams įsirengti bus apskaičiuotas pagal įdiegtų kolektorių plotą - bus nustatyta tam tikra suma kiekvienam kvadratiniam metrui.

Planuojama, kad kitais metais Klimato kaitos specialios programos lėšų naudojimo sąmatoje bus numatyta parama pasyviosios energijos namams statyti. Šių projektų vertė tikrai viršys 50 tūkst. litų. Tokie pastatai pasižymi ne tiktai alternatyvių energijos šaltinių naudojimu, bet ir itin sandariomis sienomis, langais, kitomis inžinerinėmis naujovėmis. Kaip nustatyti paramos dydį pasyviosios energijos namams, dar skaičiuojama.

Problema ta, kad Lietuvos statybų reglamentuose nėra apibrėžti pasyviosios energijos pastatams keliami reikalavimai. Į paramą taip pat galės pretenduoti tie gyventojai, kurie statysis pasyviojo namo standartų neatitinkančius pastatus, tačiau investuos, pavyzdžiui, į geoterminio šildymo sistemą. Jeigu gyventojai į individualių namų modernizavimą ketina investuoti daugiau nei 50 tūkst. litų, mažų projektų reikalavimai jiems nebus taikomi. Tuomet reikės samdyti ekspertus, kurie apskaičiuos, kiek pastato atnaujinimas padės sumažinti taršą. Už kiekvieną sutaupytą CO2 kilogramą bus skiriama 0,5 lito. Bet paramos dydis negalės viršyti 30 proc. projekto vertės.

Skaičiuos, ar apsimoka

Nors tokia parama gali pasirodyti labai patraukli ir paskatinti gyventojus investuoti į alternatyvius energijos šaltinius, ekspertai kol kas atsargiai vertina projektą. Pirmiausia neaišku, ar apskritai fonde atsiras lėšų. Šiemet planuoti 200 mln. litų į Klimato kaitos specialiosios programos fondą dar neįkrito. Kitas klausimas, ar parama bus teikiama paprastai, kad gyventojai ja susidomėtų.

"Prieš kelerius metus name įsirengiau saulės kolektorius. Tada skaičiavau, kad jie atsipirks per 10 metų. Tai nėra labai džiuginanti perspektyva. Tai galima daryti tik iš idėjos. Tiesa, pabrangus elektrai, atsipirkimo laikas sutrumpėjo iki 8 metų. Jeigu valstybė finansuotų 30 proc. investicijų, įranga atsipirktų per 5 metus. Tai jau patrauklu. Bet čia skaičiuojame blogiausią variantą - kai karštas vanduo ruošiamas elektriniame katile.

Pavyzdžiui, šildytis dujomis ir ruošti karštą vandenį yra kur kas pigiau - tuomet alternatyvios energijos priemonių atsipirkimo laikas pailgėja beveik dvigubai. Taigi kažin ar tai sudomintų gyventojus. Gali būti, kad laikui bėgant valstybei teks persvarstyti paramos dydį", - sakė M. Nagevičius.

 

 
Kitos teminės naujienos:
 
Vardas:
El. paštas:
 
Statyba -> Super namų projektai, Mūrinių namų projektai, Karkasinių namų projektai, Rąstinių namų projektai, Pirčių projektai, Kiti projektai, Mūriniai namai, Namai iš blokelių, Plytiniai namai, Gelžbetoniai namai, Rąstiniai namai, Rankų darbo namai, Klijuoto tašo namai, Tekintų rąstų namai, Frezuotų rąstų namai, Karkasiniai namai, Skydiniai namai, Moduliniai namai, Šiaudiniai namai, Pasyvūs namai, Fasadai, Langai, Plastikiniai langai, Mediniai langai, Langai iš aliuminio, Stoglangiai, Durys, Lauko durys, Vidaus durys, Stogai,stogo dangos, Čerpiniai, čerpių stogai, Skiedriniai stogai, Nendriniai stogai, Žemių stogai, Plieninės dangos, Bituminės dangos, Pastatų šiltinimas, Izoliacinės medžiagos, Impregnantai, Technologijos, įrankiai, Pamatai, Juostiniai pamatai, Seklieji pamatai, Gręžtiniai pamatai, Sraigtiniai pamatai, Pamatų statymas Įrengimas -> Klijai ir glaistai Dažai, Sienų ir lubų apdaila, Grindys, grindų dangos, Šildymas, Skysto kuro katilai, Geoterminis Šildymas, Grindinis šildymas, Kieto kuro katilai, Joniniai katilai, IR šildymas, Saulės energija, Dujiniai katilai, Vonios įranga, Gipso kartono sistemos, Marmuras ir granitas, Vėdinimas, Kaminai, Elektros sistemos, Namų valdymo sistemos, Metaliniai katilai , Vonios įrangos statymas , Dažai sienoms
Interjeras -> Baldai, aksesuarai, Interjero kūrimas, Židiniai, krosnelės, Laiptai, laiptų įrengimas, Žaliuzės, roletai, Užuolaidos, Buitinė technika, Užuolaidos miegamajame, Židinių apdailos medžiagos, Laiptų kaina
Aplinka -> Pirtys, pirčių įranga, Aplinkos tvarkymas, Tvoros, vartai, Kubilai, Lieptai, Lauko baldai, pavėsinės, Baseinai, fontanai, Pirčių įrengimo kaina , Tvoros vartai , Pavėsinių gamyba , Baseinų technologijos
2009-2015 Visos teisės saugomos © UAB "Super namai", Lazdynų g. 21-111 , Vilnius , tel.: (8~614) 444 2, info@supernamai.lt