Temos:


Naujos įmonės:

Ką karantino metu nuveikėte namuose?
Perdažėme sienas
Atnaujinome baldus
Įsigijome naujos buitinės technikos
Atnaujinome aplinką
Pakeitėme grindis


news
Naujienos

 

Šalčiai grasina badu
2011-12-19 Šaltinis: Diena.lt

300–600 litų už šildymą lapkričio mėnesį. Tokias ar panašias sąskaitas gavę vilniečiai baimingai žvilgčioja į termometrų stulpelius. Kas bus, kai oro temperatūra nukris gerokai žemiau nulio? O meteorologai žada, kad taip netrukus ir atsitiks.


Šalčiai grasina badu
Nuotr. planetgreen.discovery.com

Pranašauja žiemos pradžią

Kokio dydžio sąskaitos už šildymą pasieks sostinės gyventojus, kai į jų kiemą atkeliaus tikra šalta žiema? Toks klausimas pastarosiomis dienomis aptarinėjamas dažniausiai, nes net gana šiltas lapkritis taip smarkiai smogė per vilniečių kišenes, kad sukėlė visuotinę paniką.

Sąskaitos už šildymą lapkričio mėnesio pabaigoje pribloškė sostinės gyventojus. Spalį nedideles sąskaitas gavę miestelėnai nieko kita nesitikėjo ir lapkritį – šalčių nebuvo, radiatoriai visą mėnesį buvo vos šilti.

Tačiau paaiškėjo, kad „Vilniaus energijos“ išrašytos sąskaitos buvo net iki 50 proc. didesnės nei pernai. Dažnas vidutinio dydžio buto savininkas apstulbo išvydęs kelių šimtų litų dydžio mokesčius.

Vidutinė oro temperatūra Vilniuje lapkritį buvo 0,8 laipsnio mažesnė nei pernai, bet vis tiek laikėsi gana aukšta – 2,9 laipsnio. Šalti savo namuose nė nepradėję vilniečiai turėjo sumokėti 400, 500 ar net 600 litų.

Tačiau atrodo, kad tai – tik pradžia. Meteorologai pranašauja, kad jau po švenčių į Lietuvą pagaliau atkeliaus tikra žiema, neigiama temperatūra išsilaikys ir dieną, ir naktį.

Jei pernykštis scenarijus pasikartos ir šalį pasieks 20 laipsnių šalčio orai, sąskaitos už šildymą nesunkiai pasieks ir tūkstantį litų.

Sąskaitas vadina vagyste

„Vilniaus energijos“ klientų informavimo centras šiomis dienomis nespėja atsakinėti į pasipiktinusių vilniečių skambučius. Ne mažiau nusivylusių ir įtikinamo atsakymo negavusių miestelėnų laiškus jau siunčia Prezidentei
ir Seimo nariams.

Tačiau kol kas paaiškinimus, kodėl sąskaitos už šilumą tokios didelės, randa tik šilumininkai. Ir gyventojai, ir Energetikos ministerijos vadovai gūžčioja pečiais.

Į dienraščio „Vilniaus diena“ redakciją paskambinusi viename Pilaitės daugiabučių gyvenanti senyvo amžiaus moteris
skundėsi, kad vietoj pernai lapkričio mėnesį mokėtų beveik 200 litų šiemet turėjo į „Vilniaus energijos“ sąskaitą pervesti net 500 litų.

„Iš kur tokius pinigus
mums paimti? Iš pradžių gavę sąskaitą pamanėme, kad įsivėlė kokia nors klaida, nes taip jau yra buvę. Bet paskui su kaimynais kieme pradėjome kalbėtis, kad lygiai tokios pačios sumos ir jiems priskaičiuotos. Tai tikra vagystė. Nei šalta buvo, nei radiatoriai buvo normaliai įkaitę“, – piktinosi skaitytoja.

Sąskaitos gavimo dieną ji iš karto kreipėsi į Pilaitę prižiūrintį „Vilniaus energijos“ punktą. Čia jai niekas nepaaiškino, už ką tiek daug mokoma.

„Tuo metu skambino turbūt mažiausiai koks šimtas žmonių, nes prisiskambinau tik per kokią valandą. Bet atsakymo taip ir negavau. Tik paaiškino, kad klaidos nėra. Vėliau padėjo ragelį ir daugiau nebepakėlė. Negalima šitaip su žmonėmis elgtis. Jauni tai dar gali išvažiuoti, o mes su tokiom sąskaitom tikrai greičiau numirsim. Jau dabar susimokėję už šilumą visą mėnesį valgom vien kruopas ir makaronus, vėliau tikriausiai išvis badausim“, – guodėsi vilnietė.

Viskas paaiškinama skaičiais?

Į visus klausimus apie smarkiai išaugusį šilumos suvartojimą, kurių negali atsakyti premjeras ir energetikos ministras, atsakymus turi Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Jis tikina, kad toks šilumos suvartojimas yra logiškai paaiškinamas pažvelgus į skaičius. Jis stebisi, kad politikai taip sujudo pamatę šilumos suvartojimo duomenis.

„Viską galima paaiškinti skaičiais, todėl man sunku suprasti, kodėl dabar yra kilęs toks ažiotažas politiniu lygmeniu, kodėl šilumininkai yra šitaip smarkiai puolami. Į visus klausimus buvo atsakyta pagrįstai“, – dienraščiui tvirtino V.Stasiūnas.

Paklausus, kas vilniečių laukia temperatūrai už lango nukritus gerokai žemiau nulio, V.Stasiūnas pasiūlė mažiau svarstyti ir viską skaičiuoti remiantis LŠTA pateiktos lentelės duomenimis.

Kaip rodo ši lentelė, gruodį vidutiniškai 60 kv. m ploto buto savininkams tenka pakloti maždaug 450 litų. Jei tikėtume statistika, lapkritį tokio paties buto savininkai moka vidutiniškai 336 litus.

Tokius mokesčius moka gyventojai, butus turintys senos statybos blokiniuose namuose, kuriuose paprastai suvartojama daug šilumos. Tačiau tie, kurie gyvena šilumininkų prasčiausiai kategorijai priskiriamuose namuose su blogai sutvarkyta šilumine izoliacija, turės mokėti milžiniškas pinigų
sumas.

Tokio namo 60 kv. m ploto buto savininkas gruodį vidutiniškai turėtų mokėti apie 600 litų, sausį – net 750 litų. Tad kiek didesnių butų savininkus pasieks ir tūkstančio litų sąskaitos.

„Skaičiai labai aiškiai parodo, kiek ir kodėl reikia mokėti, priklausomai nuo namo tipo. Jei kalbame apie praėjusių metų lapkritį ir šių metų, tai šių metų spalio mėnesį skaitiklių rodmenys buvo nuskaityti spalio 27 ir 28 d., pernai – spalio 29 ir 30 d. Taigi, prie lapkričio sąskaitos prisidėjo 2 spalio dienos. Tos dvi dienos sudaro mažiausiai 6–7 proc. bendros mėnesio sąskaitos už šildymą“, – kalbėjo V.Stasiūnas.

Dedasi nekaltais


Visi kaltinimai dėl milžiniškų sąskaitų už šildymą praėjusią savaitę krito ant bendrovės „Vilniaus energija“ vadovų galvų. Tačiau šiai sutartį su sostinės savivaldybe turinčiai ir prancūzų milžino „Dalkia“ valdomai bendrovei užgriuvę kaltinimai kol kas – nė motais.

Seimo neseniai priimtomis šilumos įstatymo pataisomis prisidengę šilumininkai tvirtina, kad savo darbą dirba skaidriai ir nėra atsakingi už gyventojų suvartojamos šilumos kiekio padidėjimą.

Įstatymo pataisos uždraudė šilumininkams prižiūrėti šilumos punktus, todėl šie dabar tikina užsiimą tik energijos tiekimu iki namo.

„Vilniaus energija“ čia niekuo dėta. Kaip žinoma, mes neturime teisės kištis į šilumos punktų priežiūros reikalus, tiekiame šilumą iki namo, o visa kita jau ne mūsų reikalas„, – tvirtino “Vilniaus energijos" atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas.

Anot jo, žvilgsnius derėtų pirmiausia kreipti į gyvenamųjų namų bendrijas, kurios dabar pačios tvarko šilumos punktus. Esą gali būti, kad suvartojimas padidėjo ir dėl neišmanaus punktų administravimo.

„Negaliu pasakyti, kokio dydžio sąskaitos bus atšalus. Nuo mūsų kaina visiškai nepriklauso. O savo darbą tiekti šilumą mes atliekame“, – pridūrė N.Mikalajūnas.

Kontrolieriai bejėgiai


Šilumos kaina Vilniuje, palyginti su praėjusių metų lapkričiu, dėl kuro kainų augimo padidėjo beveik 22 proc. – nuo 23 centų iki 29,3 cento už kilovatvalandę.

Vilniuje šilumos kainos augimas yra didžiausias iš didžiųjų Lietuvos miestų ir didesnis už vidutinį Lietuvoje. Vilniaus savivaldybės tarybos narys ir buvęs Vilniaus šilumos tinklų direktorius Bronius Cicėnas įsitikinęs, kad pagrindinis nepagrįsto šilumos kainų augimo kaltininkas yra Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) bei Vilniaus miesto savivaldybė.

Pernai gruodį VKEKK patvirtino „Vilniaus energijai“ bazinę šilumos kainą iki 2015 m. B.Cicėnas sako, kad nauja šilumos kaina, energetikos specialistų nuomone, yra išpūsta ir nepagrįstai didelė.

Tačiau susidariusios situacijos VKEKK vadovai komentuoti nelinkę. Jie tvirtina, kad negali daryti jokios įtakos šilumos suvartojimo kiekiui, bet pamiršta, kad būtent VKEKK patvirtino dabartinę šilumos kainą.

„Čia ne mūsų reikalas. Gal Valstybinė energetikos inspekcija galėtų atsakyti į jūsų klausimus. Mes nustatome kainą, o suvartojimo juk negalime pakeisti“, – kalbėjo VKEKK atstovė žiniasklaidai Loreta Kimutytė. Komisijos vadovė Diana Korsakaitė šiuo klausimu komentarų esą nedalija.

Ministerija grūmoja


Energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas raštu kreipėsi į bendrovę „Vilniaus energija“, prašydamas paaiškinti, kodėl Vilniaus miesto gyventojai šių metų lapkritį suvartojo 17 proc. daugiau šilumos nei praėjusių metų lapkritį.

„Lapkričio mėnesio rezultatai iškalbingi. Dėl to kenčia dauguma sostinės gyventojų. Gavome signalų, kad kai kuriuose namuose šilumos suvartojimas išaugo net 30–40 proc. Mums tai kelia didelį susirūpinimą. Laukiame atsakymo iš “Vilniaus energijos„. Jį gavę, spręsime, kokių veiksmų reikia imtis, kad vilniečių interesai būtų apginti,“ – teigė energetikos viceministras K.Žilėnas.

Apkaltintas ir meras

Opozicinė Vilniaus miesto savivaldybės Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija paskelbė inicijuojanti interpeliaciją sostinės merui Artūrui Zuokui.

Vilniaus konservatoriai kaltina merą dėl nekontroliuojamo šilumos kainų augimo Vilniuje.

Į žodžių mūšį prieš sostinės merą įsitraukė ir pats premjeras Andriaus Kubilius. Jis pareiškė, kad Vilniaus valdžiai trūksta atsakomybės rūpintis miestiečių kasdieniais reikalais.

A.Zuokas tokias kalbas išvadino politikavimu ir paskelbė „Vilniaus energiją“ ginančią informaciją dėl šilumos suvartojimo augimo.

Daugiabučiai pagal šilumos suvartojimą


Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šiuo metu efektyviu šilumos energijos vartojimu pasižymi tik 4,6 proc. visų Lietuvos daugiabučių namų. Tai yra kokybiški naujos statybos namai.

Patenkinamai šiluma vartojama 17,3 proc. šalies daugiabučių. Tai gana nauji namai, kuriuos statant galvota apie šilumos taupymą.

Daug šilumos suvartoja 55,7 proc. šalies daugiabučių. Tai daugiausia seni blokiniai daugiabučiai namai.

22,4 proc. Lietuvos daugiabučių šilumos energijos suvartojimo rodikliai itin prasti. Tai seni namai su nesutvarkyta šilumine izoliacija.

 
Kitos teminės naujienos:
 
Vardas:
El. paštas:
 
Statyba -> Super namų projektai, Mūrinių namų projektai, Karkasinių namų projektai, Rąstinių namų projektai, Pirčių projektai, Kiti projektai, Mūriniai namai, Namai iš blokelių, Plytiniai namai, Gelžbetoniai namai, Rąstiniai namai, Rankų darbo namai, Klijuoto tašo namai, Tekintų rąstų namai, Frezuotų rąstų namai, Karkasiniai namai, Skydiniai namai, Moduliniai namai, Šiaudiniai namai, Pasyvūs namai, Fasadai, Langai, Plastikiniai langai, Mediniai langai, Langai iš aliuminio, Stoglangiai, Durys, Lauko durys, Vidaus durys, Stogai,stogo dangos, Čerpiniai, čerpių stogai, Skiedriniai stogai, Nendriniai stogai, Žemių stogai, Plieninės dangos, Bituminės dangos, Pastatų šiltinimas, Izoliacinės medžiagos, Impregnantai, Technologijos, įrankiai, Pamatai, Juostiniai pamatai, Seklieji pamatai, Gręžtiniai pamatai, Sraigtiniai pamatai, Pamatų statymas Įrengimas -> Klijai ir glaistai Dažai, Sienų ir lubų apdaila, Grindys, grindų dangos, Šildymas, Skysto kuro katilai, Geoterminis Šildymas, Grindinis šildymas, Kieto kuro katilai, Joniniai katilai, IR šildymas, Saulės energija, Dujiniai katilai, Vonios įranga, Gipso kartono sistemos, Marmuras ir granitas, Vėdinimas, Kaminai, Elektros sistemos, Namų valdymo sistemos, Metaliniai katilai , Vonios įrangos statymas , Dažai sienoms
Interjeras -> Baldai, aksesuarai, Interjero kūrimas, Židiniai, krosnelės, Laiptai, laiptų įrengimas, Žaliuzės, roletai, Užuolaidos, Buitinė technika, Užuolaidos miegamajame, Židinių apdailos medžiagos, Laiptų kaina
Aplinka -> Pirtys, pirčių įranga, Aplinkos tvarkymas, Tvoros, vartai, Kubilai, Lieptai, Lauko baldai, pavėsinės, Baseinai, fontanai, Pirčių įrengimo kaina , Tvoros vartai , Pavėsinių gamyba , Baseinų technologijos
2009-2020 Visos teisės saugomos © UAB "Super namai", Lazdynų g. 21-111 , Vilnius , tel.: (8~614) 1444 2, info@supernamai.lt