Temos:

Naujos įmonės:

Ar pritariate NT mokesčiui?
Pritariu
Tik antram būstui
Tik brangiam būstui
Nepritariu
Neturiu nuomonės


news
Naujienos

 

Pasyvieji namai: ar Europa išmoks taupyti energiją?
2011-11-11 Šaltinis: Veidas.lt

Europos šalys visos kartu ir kiekviena atskirai sieks, kad energijos po 10 metų būtų suvartojama ne 10 proc. daugiau nei dabar, o 20 proc. mažiau.


Pasyvieji namai: ar Europa išmoks taupyti energiją?

sivaizduokime pastatą, kuris visai arba beveik visai nenaudoja energijos ir netgi neteršia aplinkos. Pastatą, kuris yra šiltas net giliausią žiemą, bet tam nereikia jokio centrinio šildymo. Tačiau svarbiausia, kad toks pastatas yra ne koks pavyzdinis projektas ir siekiamybė, o vienas iš tūkstančių naujų statinių, ir kitokių žmonės nė nebeįsivaizduoja.

 

Tokį tikslą – statyti vien tik energiją taupančius namus, populiariai vadinamus pasyviaisiais, yra išsikėlusi visa Europos Sąjunga. Planuojama, kad jau nuo 2018 m. tokie reikalavimai bus taikomi viešųjų pastatų statybai, o dar po dvejų metų – visiems gyvenamiesiems bei komercinės paskirties pastatams.

 

Ir tai tik nedidelė dalis priemonių, kuriomis Europoje bus mažinamas bendras energijos suvartojimas. Mat Europai energetikos srityje išties sekasi beveik viskas, išskyrus energijos taupymą. Juk kol kas ES neatsilieka nei nuo emisijos mažinimo, nei nuo atsinaujinančių šaltinių naudojimo tikslų, o štai energijos kasmet suvartojama vis daugiau.

 

Pavyzdžiui, jeigu dabartinės energijos vartojimo tendencijos nesikeistų, per artimiausius penkiolika metų energijos suvartojimas Europoje išaugtų 10 % Tad visoms ES šalims iškeltas bendras tikslas radikaliai pakeisti šią tendenciją ir vietoj vis didesnio suvartojamo energijos kiekio imti energijos naudoti vis mažiau, o iki 2020-ųjų jos suvartoti 20 % mažiau, nors galimybės taupyti kiekvienoje šalyje labai skirtingos.

 

Pavyzdys – Vokietija

 

Bene daugiausiai energijos per ateinantį dešimtmetį sutaupyti yra užsimojusi didžiausia Europos ekonomika – Vokietija. Vokietijos vyriausybė apsisprendė iki 2022 m. nutraukti visų atominių jėgainių eksploatavimą ir tapti pirmąja išsivysčiusios pramonės valstybe, paskelbusia planus visiškai atsisakyti atominės energijos. Tačiau dar svarbiau, kad Vokietija tapo pirmąja tarp galingųjų valstybių, pareiškusių, kad energijos trūkumas nebus niekaip kompensuojamas, nes tiek energijos, kiek jos suvartojama dabar, nebereikės. „Užtikriname, kad elektra bus tiekiama visą laiką ir visiems vartotojams“, – žada Vokietijos aplinkos ministras Norbertas Roettgenas, aiškinantis, esą Vokietija sutaupys didžiulius kiekius energijos perėjusi prie žaliųjų technologijų.

 

Priminsime, kad atominės elektrinės šiuo metu pagamina 22 % visos suvartojamos elektros energijos, tad maždaug tokiu procentu Vokietija žada sumažinti elektros energijos suvartojimą iki 2022-ųjų.

 

Pasyvieji namai– tik dalis visų Vokietijos mažesnio energijos suvartojimo planų. Ši šalis tikisi, kad savo pavyzdžiu paskatins ir kitas ES šalis. „Vokietija bus naujo atsinaujinančių energijos šaltinių amžiaus pradininkė. Jos pėdomis seks visos kitos ES šalys“, – neabejoja Vokietijos aplinkos ministerijos atstovai.

 

Sumokės vartotojai?

 

ES direktyvose numatyta, kad naujoji taupymo, efektyvesnio energijos vartojimo ir mažesnio teršimo strategija iki 2050 m. leis sukurti mažą anglies dioksido kiekį išskiriančių technologijų ekonomiką. Pastaroji esą kiekvienam namų ūkiui kasmet leistų sutaupytų po 1000 eurų, o visoje ES būtų sukurta 2 mln. naujų darbo vietų.


„Sumažintos energijos sąskaitos leis padidinti energetinę nepriklausomybę ir saugumą“, – tvirtina Europos Parlamento Žaliųjų grupės politikas Claude’as Turmesas.

 

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Pirmiausia skaičiuojama, kad kasmet iki pat 2020-ųjų į ekologiškas technologijas, transportą, infrastruktūrą ir aplinkos apsaugą ES šalims iš viso reikės papildomai investuoti po 270 mlrd. eurų. Kartu su dabartinėmis investicijomis tai sudarytų 19 % dabartinio ES bendrojo vidaus produkto.

 

Tiesa, aiškinama, kad energijos taupymas leis sumažinti energetinių resursų importą iš Rusijos, Norvegijos bei Alžyro ir kasmet sutaupyti 175–320 mlrd. eurų, kurie ir padengtų perėjimo prie žaliųjų technologijų išlaidas. Tačiau kiti skaičiavimai rodo, kad nors šiuo metu ES importuoja 50 % savo energijos resursų, iki 2030 m. importuojama dalis gali ne tik nesumažėti, bet ir padidėti iki 70 proc.

 

Be to, Vokietijos pavyzdys rodo, kad didžiausia perėjimo prie žalių technologijų našta vis dėlto tenka ir, matyt, ateityje teks, vartotojams. Pavyzdžiui, jau dabar subsidijos žaliajai energetikai iš mokesčių mokėtojų kišenės šioje šalyje siekia 13 mlrd. eurų per metus, o per 10 metų jos gali išaugti 35 %, nes būtent tiek išaugs ir žaliosios energijos gamyba.

 

Kaip ES bus taupoma energija iki 2020-ųjų

 

  • Vyriausybės raginamos kasmet viešųjų institucijų pastatuose energijos suvartojimą mažinti bent po 3 % ir pirkti tik tas prekes ir paslaugas, kurios gaminamos ar teikiamos efektyviai vartojant energiją;
  • Valstybinis sektorius privalo kasmet renovuoti ne mažiau kaip po 3 % viešųjų institucijų pastatų;
  • Visi viešųjų institucijų pastatai, kurie bus statomi Europoje po 2018 m., turės būti energetiškai efektyvūs;
  • Po 2020 m. energetiškai efektyvūs turės būti absoliučiai visi nauji pastatai;
  • Energijos tiekėjai privalės skatinti savo klientus efektyviau vartoti energiją ir kasmet po 1,5 % mažinti parduodamos energijos kiekį.
 
Kitos teminės naujienos:
 
Vardas:
El. paštas:
 
Statyba -> Super namų projektai, Mūrinių namų projektai, Karkasinių namų projektai, Rąstinių namų projektai, Pirčių projektai, Kiti projektai, Mūriniai namai, Namai iš blokelių, Plytiniai namai, Gelžbetoniai namai, Rąstiniai namai, Rankų darbo namai, Klijuoto tašo namai, Tekintų rąstų namai, Frezuotų rąstų namai, Karkasiniai namai, Skydiniai namai, Moduliniai namai, Šiaudiniai namai, Pasyvūs namai, Fasadai, Langai, Plastikiniai langai, Mediniai langai, Langai iš aliuminio, Stoglangiai, Durys, Lauko durys, Vidaus durys, Stogai,stogo dangos, Čerpiniai, čerpių stogai, Skiedriniai stogai, Nendriniai stogai, Žemių stogai, Plieninės dangos, Bituminės dangos, Pastatų šiltinimas, Izoliacinės medžiagos, Impregnantai, Technologijos, įrankiai, Pamatai, Juostiniai pamatai, Seklieji pamatai, Gręžtiniai pamatai, Sraigtiniai pamatai, Pamatų statymas Įrengimas -> Klijai ir glaistai Dažai, Sienų ir lubų apdaila, Grindys, grindų dangos, Šildymas, Skysto kuro katilai, Geoterminis Šildymas, Grindinis šildymas, Kieto kuro katilai, Joniniai katilai, IR šildymas, Saulės energija, Dujiniai katilai, Vonios įranga, Gipso kartono sistemos, Marmuras ir granitas, Vėdinimas, Kaminai, Elektros sistemos, Namų valdymo sistemos, Metaliniai katilai , Vonios įrangos statymas , Dažai sienoms
Interjeras -> Baldai, aksesuarai, Interjero kūrimas, Židiniai, krosnelės, Laiptai, laiptų įrengimas, Žaliuzės, roletai, Užuolaidos, Buitinė technika, Užuolaidos miegamajame, Židinių apdailos medžiagos, Laiptų kaina
Aplinka -> Pirtys, pirčių įranga, Aplinkos tvarkymas, Tvoros, vartai, Kubilai, Lieptai, Lauko baldai, pavėsinės, Baseinai, fontanai, Pirčių įrengimo kaina , Tvoros vartai , Pavėsinių gamyba , Baseinų technologijos
2009-2015 Visos teisės saugomos © UAB "Super namai", Lazdynų g. 21-111 , Vilnius , tel.: (8~5) 2031 670, info@supernamai.lt