Temos:

Naujos įmonės:


news
Naujienos

 

Nuomonė: kaip turėti daugiau vėjo energijos, bet ne brangiau?
2018-01-12 Šaltinis: Vilius Juzikis SEB banko valdybos narys

Apie 70% elektros energijos dabar importuojanti Lietuva, Energetikos ministerijos duomenimis, ateityje turėtų visą ją pasigaminti pati. Naujojoje Nacionalinėje energetikos strategijoje numatoma, kad 2020 metais elektros gamyba šalyje turi sudaryti 35% reikiamos energijos, 2030 metais – 70%, o 2050 metais – 100%.


Nuomonė: kaip turėti daugiau vėjo energijos, bet ne brangiau?
Nuotr. Shutterstock

Naujojoje strategijoje numatoma, kad atsinaujinančių energijos išteklių reikės vis daugiau. Keliamas tikslas, kad 2020 metais atsinaujinantys energijos šaltiniai pagamins 30%, 2030 metais – 45%, 2050 metais– 100% elektros energijos, o vėjo energija bus dominuojantis šaltinis (2020 metais– 44%, 2030 metais– 55%, 2050 metais– 65% pagamintos elektros energijos).

2016 metais dešimtadalį Lietuvoje suvartotos elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Praėjusiais metais buvo pasiekta Lietuvos įstatymuose nustatyta 500 megavatų suminės vėjo elektrinių galios riba. Akivaizdu, kad, norint įgyvendinti ambicingą energetikos strategiją, reikės didinti šiuo metu galiojančią vėjo energijos gamybos kvotą ir apsispręsti, kokį paramos mechanizmą taikyti.

Dar nežinia, kokia bus papildoma kvota, tačiau yra apskaičiuota, kad kiekvieno papildomo megavato gamybai reikia 1,5 mln. Eur investicijų. Iki šiol į vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje buvo investuotaapie 750 mln. Eur, jai finansuoti suteikta apie 550 mln. Eur paskolų, o SEB yra vienas daugiausiai paskolų suteikusių bankų.

Vartotojų, investuotojų ir finansuotojų pusiausvyra – sėkmės raktas


Valstybės paramos modelis ir elektros supirkimo mechanizmas padeda nustatyti, kad našta galutiniam vartotojui nebūtų didelė, investuotojas užsitikrintų pakankamą grąžą, o finansuotojui tenkanti rizika būtų valdoma.

Lietuvoje dabar naudojamas fiksuoto tarifo priemokos mechanizmas, pagal kurį vėjo pagaminta elektra superkama vėjo gamintojui neprisiimant elektros rinkos kainos, balansavimo ir elektros supirkimo rizikos. Toks modelis taip pat taikomas Austrijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Kroatijoje, Airijoje, Latvijoje, Maltoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Gamintojui šis modelis yra labai palankus, todėl galutiniam vartotojui galima pasiūlyti mažiausią elektros kainą, su sąlyga, kad rinka būtų konkurencinga ir daug dalyvių norėtų kurti vėjo jėgainių parkus. Deja, dėl nepakankamos konkurencijos Vyriausybė, atsižvelgdama į ES gaires, susijusias su pagalba aplinkosaugos ir energetikos projektams, ketina įvesti daugiau rinkos konkurencijos elementų, daugiau dėmesio skirti elektros supirkimui ir atsisakyti fiksuoto tarifo modelio.

Europos šalyse taikomos įvairios supirkimo sistemos. Viena iš jų –fiksuotos priemokos sistema, taikoma Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Italijoje ir Lenkijoje, kur gamintojas parduoda pagamintą elektrą už rinkos kainą, pats dengia balansavimo sąnaudas, tačiau gauna fiksuotą priemoką, kuri yra didesnė negu rinkos kaina. Pagrindinė šio modelio rizika gamintojui yra kintanti rinkos kaina ir balansavimo sąnaudos. Tikėtina, kad gamintojas šią riziką bandytų suvaldyti nustatydamas didesnę fiksuotą priemoką.

Kitas plačiai naudojamas elektros energijos supirkimo būdas yra kintanti priemoka. Jis taikomas Vokietijoje, Danijoje, Ispanijoje, Suomijoje, Graikijoje, Kroatijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Slovėnijoje. Šis modelis yra palankus tuo, kad gamintojas žino savo mažiausią galimą elektros pardavimo kainą. Jei rinkos kaina mažesnė už reguliuojančios institucijos nustatytą mažiausią kainą, kompensuoja susidariusį skirtumą. Jei rinkos kaina aukštesnė, gamintojas šia kaina ir parduoda elektrą. Tai leidžia gamintojui gana tiksliai prognozuoti savo minimalias pajamas ir uždirbti daugiau, jei situacija rinkoje tam palanki. Gamintojas, naudodamas šį modelį, dengia balansavimo sąnaudas ir rūpinasi pagamintos energijos pardavimu.

Rečiau Europoje naudojamas sutartos kainos skirtumo kompensavimo modelis. Taikydamas šį modelį, gamintojas žino savo mažiausią elektros pardavimo kainą, todėl, jeigu rinkos kaina nukrenta žemiau šios ribos, jis gauna kompensaciją. Ir atvirkščiai, jei rinkos kaina pakyla daugiau negu nustatyta maksimali riba, gamintojas skirtumą grąžina reguliuojamai institucijai.

Kuris modelis tinka Lietuvai

SEB banko, kaip vieno pagrindinių vėjo jėgainių finansuotojų Lietuvoje, analitikai įvertino, kuris iš aprašytųjų modelių geriausiai tiktų Lietuvai. Analizė buvo atlikta naudojant istorines didžiausios Europoje „Nord Pool Spot“ elektros biržos kainas Lietuvoje. Nustatant kiekvieno modelio riziką, buvo apskaičiuota, kokia turėtų būti priemoka ar mažiausia elektros supirkimo kaina, kiek paramos turėtų skirti reguliuojanti institucija, kad, taikant kiekvieną modelį tomis pačiomis sąlygomis, investuotojai gautų tokią pat grąžą.

Akivaizdu, kad finansuotojams rūpi, kad jų finansuojamų projektų rizika būtų kuo mažesnė, o prisiimama rizika būtų tinkama ir suvaldoma. SEB banko ekspertų nuomone, geriausia investuotojų, vartotojų ir finansuotojų pusiausvyra būtų pasiekiama išlaikant dabar Lietuvoje naudojamą fiksuoto tarifo priemokos mechanizmą, kuris greičiausiai nebebus naudojamas.

Analizė taip pat parodė, kad nepalankiausias modelis būtų fiksuotos priemokos sistema dėl neapibrėžtos rizikos, tenkančios investuotojui ir finansuotojui. Kitų dviejų modelių – kintančios priemokos ir sutartos kainos –tyrimo rezultatai buvo labai panašūs. Abu modeliai būtų gana palankūs investuotojui dėl žinomos mažiausios elektros supirkimo kainos. Tikėtina, kad jie būtų palankūs ir galutiniam vartotojui, nes nereikėtų palyginti didelės priemokos, kad būtų suvaldyta galima rizika. Balansavimo sąnaudos tektų vystytojams, o gamintojai konkuruotų rinkoje parduodami pagamintą elektros energiją. Finansuotojui šie modeliai taip pat palankūs, nes, žinodamas mažiausią elektros supirkimo kainą, jis galėtų gana saugiai struktūrizuoti savo finansavimą. Investuotojas galėtų tikėtis palankių finansavimo sąlygų.

Ateities modelis


Kokį modelį Lietuva bepasirinktų, reikia apmąstyti kelis klausimus.

Pirmas klausimas, kaip dažnai ir kaip nustatoma rinkos kaina (pavyzdžiui, pagal faktinę pardavimo kainą rinkoje, pagal vidutinę rinkos kainą ar pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą rinkos kainą). SEB banko ekspertų nuomone, dažnesnis kainos peržiūrėjimas padėtų suvokti tikrą padėtį rinkoje ir keltų mažesnę riziką investuotojams bei finansuotojams.

Antras klausimas, kaip valdoma supirkimo rizika. Pasirinkus tam tikrus priemokos modelius, tikėtina, neliktų privalomo elektros supirkimo, todėl gamintojas turėtų pats pasirūpinti elektros energijos pardavimu. Tai jam keltų didesnę riziką.

Trečias klausimas, kas supirktų gamintojo pagamintą elektrą, jei būtų pasirinktas toks priemokos modelis, kur iš gamintojo būtų superkama visa pagaminta elektra. Svarbu žinoti, kokios yra superkančios įmonės finansinės galimybės ir patirtis šioje srityje, nes būtinos specifinės žinios bei išmanymas.

Nemažiau svarbu apsispręsti, koks bus pasirinkto mechanizmo laikotarpis. Kuo jis ilgesnis, tuo mažesnę riziką tektų prisiimti vystytojui ir finansuotojui, vadinasi, vėjo elektros gamintojams reikėtų mažesnės paramos.

Jei Lietuvai pavyktų sukurti tinkamas teisines sąlygas, teisingai pasirinkti kryptį, numatyti, kaip būtų valdoma rizika, tikėtina, kad elektros energijos gamintojų plėtrą galėtų finansuoti ne tik bankai, bet ir skolos bei nuosavo kapitalo rinkos. Vien Baltijos šalių pensijų fonduose yra apie 7 mlrd. Eur turto, kuris šiuo metu daugiausia investuojamas užsienyje, nes Lietuvoje trūksta investicinių projektų, kurių rizika būtų priimtina.

 
Kitos teminės naujienos:
 
Vardas:
El. paštas:
 
Statyba -> Super namų projektai, Mūrinių namų projektai, Karkasinių namų projektai, Rąstinių namų projektai, Pirčių projektai, Kiti projektai, Mūriniai namai, Namai iš blokelių, Plytiniai namai, Gelžbetoniai namai, Rąstiniai namai, Rankų darbo namai, Klijuoto tašo namai, Tekintų rąstų namai, Frezuotų rąstų namai, Karkasiniai namai, Skydiniai namai, Moduliniai namai, Šiaudiniai namai, Pasyvūs namai, Fasadai, Langai, Plastikiniai langai, Mediniai langai, Langai iš aliuminio, Stoglangiai, Durys, Lauko durys, Vidaus durys, Stogai,stogo dangos, Čerpiniai, čerpių stogai, Skiedriniai stogai, Nendriniai stogai, Žemių stogai, Plieninės dangos, Bituminės dangos, Pastatų šiltinimas, Izoliacinės medžiagos, Impregnantai, Technologijos, įrankiai, Pamatai, Juostiniai pamatai, Seklieji pamatai, Gręžtiniai pamatai, Sraigtiniai pamatai, Pamatų statymas Įrengimas -> Klijai ir glaistai Dažai, Sienų ir lubų apdaila, Grindys, grindų dangos, Šildymas, Skysto kuro katilai, Geoterminis Šildymas, Grindinis šildymas, Kieto kuro katilai, Joniniai katilai, IR šildymas, Saulės energija, Dujiniai katilai, Vonios įranga, Gipso kartono sistemos, Marmuras ir granitas, Vėdinimas, Kaminai, Elektros sistemos, Namų valdymo sistemos, Metaliniai katilai , Vonios įrangos statymas , Dažai sienoms
Interjeras -> Baldai, aksesuarai, Interjero kūrimas, Židiniai, krosnelės, Laiptai, laiptų įrengimas, Žaliuzės, roletai, Užuolaidos, Buitinė technika, Užuolaidos miegamajame, Židinių apdailos medžiagos, Laiptų kaina
Aplinka -> Pirtys, pirčių įranga, Aplinkos tvarkymas, Tvoros, vartai, Kubilai, Lieptai, Lauko baldai, pavėsinės, Baseinai, fontanai, Pirčių įrengimo kaina , Tvoros vartai , Pavėsinių gamyba , Baseinų technologijos
2009-2015 Visos teisės saugomos © UAB "Super namai", Lazdynų g. 21-303, Vilnius, tel.: (8~5) 2031 670, info@supernamai.lt