Temos:

Naujos įmonės:

Ar pritariate NT mokesčiui?
Pritariu
Tik antram būstui
Tik brangiam būstui
Nepritariu
Neturiu nuomonės



art

Straipsniai

 

Namai ant vandens - mitai ir tikrovė
2010-07-14 Šaltinis: R. Varanauskas, Super namai

Gyventi greta vandens žmones traukė visais laikais, visose šalyse – ypač šiltojo klimato zonose. Vanduo – tai gyvybės ir maisto šaltinis, patogi erdvė susisiekti ir keliauti, pagaliau – maloni ir jauki aplinka. Kad būtų išvengta galimai nepatogių ir net grėsmingų situacijų, kurias gali sukelti gyvenimas pakrantėse, tokių kaip nuolatiniai ar netikėti potvyniai, jau senovėje gyvenvietėse prie vandens buvo naudojamos polinės ir plūduriuojančios konstrukcijos.


Namai ant vandens - mitai ir tikrovė title=
Nuotr. Supernamai.lt

Naujas būdas praplėsti gyvenamąsias zonas
Žmonių noras ir poreikis kurtis pakrantėse nemažėja – greičiau priešingai, bet, bėgant laikui, tinkamų ir laisvų teritorijų statyboms tiek jūros, tiek vidaus vandenų pakrantėse lieka vis mažiau. Teritorijų urbanizacija neišvengiamai keičia natūralios gamtos veidą ir kelia taršos problemų, todėl priimami statybas ribojantys ir gamtą tausojantys įstatymai.

Yra ir kita medalio pusė. Dėl pasaulinio atšilimo didėja jūros lygis, dėl klimato kaitos pastaruoju metu kyla vis daugiau potvynių ir vidaus vandenyse – su šiuo reiškiniu susidūrėme ir Lietuvoje. Vis didesnė rizika būti apsemtiems kyla šalių, esančių žemiau jūros lygio, bei pakrančių zonų gyventojams – jų skaičius yra gerokai didesnis nei kitose kontinentinio šleifo vietovėse, didžioji ekonominių zonų dalis taip pat koncentruojasi prie vandens. Tad, be aiškių privalumų, šalys, kuriose gamta nepašykštėjo vidaus vandenų ir jūros pakrančių (tarp jų galime priskirti ir Lietuvą), šiose teritorijose susiduria su naujais iššūkiais.

 



Bet esamas laikotarpis ir naujosios technologijos siūlo sprendimų šiems iššūkiams spręsti. Patobulėjus statybų technologijoms ir atsiradus modernioms medžiagoms, randasi naujų ir kur kas įvairesnių galimybių projektuoti bei įrengti įvairios paskirties statinius ne tik šalia, bet ir tiesiai ant vandens. Naujosios technologijos ir moderni įranga gali apriboti arba apskritai pašalinti taršos grėsmes, pažangūs architektūriniai metodai leidžia lanksčiai derinti kraštovaizdžio ir urbanistinius sprendimus.

Patirtis ir tendencijos
Neieškodami toli – nesidairydami į įvairių pietryčių Azijos šalių tradicijas, nesigilindami į JAV ir Kanados namų ant vandens bendruomenių patirtį, žvilgtelėkime, ką turime Europoje. Be abejo, ryškiausi lyderiai tiek vartotojų, tiek gamintojų, tiek įstatymų pažangos srityse yra olandai. Įvairios paskirties namai ant vandens Nyderlanduose skaičiuojami dešimtimis tūkstančių, istorija ir tradicijos siekia daugiau nei šimtą metų.

Nesuskaičiuojamų kanalų vingiuose įsikūrusi daugybė vieno ar kelių aukštų, ant modernių pontonų ir paprasčiausių statinių, baržos tipo ar moderniausios architektūros plaukiojančių ir plūduriuojančių namų. Šiai patirčiai ir gyvenimo būdui apžvelgti galima skirti atskirą studiją, bet pasakysime trumpai ir paprastai – plaukiojantys namai čia seniai tapo būsto norma. Olandai suprato, kad geriausias būdas draugiškai gyventi su vandeniu yra tiesiog gyventi jame ir ant jo. Kaip – kiekvieno pasirinkimo reikalas pagal poreikį ir kišenę, nes pasiūla čia išties įvairi.

Pagrindinis (ir vienintelis) valstybinis šią sritį reguliuojantis reglamentas nurodo, kad žmonėms privalo būti leidžiama gyventi ant vandens. Kur ir kokia turėtų būti infrastruktūra, sprendžia vietinių savivaldybių atstovai – pakankamai lanksčiai ir atsižvelgiant tiek į vartotojų, bendruomeninius interesus, tiek į ekologinius aspektus. Statinių ant vandens kokybė ir patikimumas – projektuotojų ir gamintojų reikalas. Šis procesas mažai kuo skiriasi nuo paprastos žemiškosios statybos, netgi yra paprastesnis – atkrinta teritorijų planavimo, žemės kasimo – pamatų įrengimo ir pan. – darbai.

 



Vienas svarbiausių namų ant vandens privalumų potencialiam naujakuriui – sutaupoma pakankamai daug lėšų, kurios būtų išleistos žemės sklypui. Vandens plotai ir kranto prieigos dažniausiai nuomojamos, nors pakrantės ruožą galima įsigyti ir nuosavybės teise.

Statybos ant vandens apžvalga
Pagrindiniai taikomi namų ant vandens statybos būdai, atsižvelgiant į vandens aplinkos sąlygas ir svyravimo lygį, yra polinės, plūduriuojančios (arba mišrios) konstrukcijos. Dar vienas būdas – plaukiojančios (mobiliosios) konstrukcijos:
◆ namai gali būti statomi kaip amfibinė konstrukcija su gelžbetonio arba kitokia keliamąja pagalve (dalis gali būti sujungta su krantu) ir kyla tik tuo atveju, jei kyla vandens lygis;
◆ namas pastatomas ant pontoninio pagrindo gamykloje, nuvelkamas į įkūrimo vietą ir jungiamas prie kranto komunikacinių tinklų, inkaruojant specialiomis sistemomis arba tvirtinant slankiomis jungtimis, poliais;
◆ statomi iš dalies arba visiškai savarankiški namai ant plūdraus pagrindo su autonominėmis inžinerinėmis sistemomis – vandens tiekimo, nuotekų valymo, aprūpinti energetiniais šaltiniais, galintys judėti kaip savaeigės priemonės.

Europos patirtis
Namų ant vandens projektų plėtra Europoje įgauna vis didesnį pagreitį. Tai lemia ne tik minėta gamtinių aplinkybių kaita ir naujos grėsmės, ekonominiai šalių ir miestų interesai. Be minėtų Nyderlandų namų ant vandens projektų, panašios bendruomenės kuriasi ir plečiasi Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, kur, atrodytų, klimato sąlygos gyventi ant vandens nėra itin palankios. Toks gyvenimo būdas tampa madingas ir prieinamas ne tik elitinių sluoksnių atstovams. Didelių tempų, stresų ir krizių metu gyvenimas greta vandens leidžia gerokai kompensuoti negatyvius globalizacijos reiškinius, todėl poreikis kurtis tiesiai ant vandens auga itin sparčiai.

 



Vandens aplinką turinčios savivaldybės – kaip pavyzdžius galima paminėti Malmės, Stokholmo (Švedija), Hamburgo (Vokietija) ir kitus miestus – atranda namų ant vandens plėtros tendencijas ir skiria šiai sričiai išskirtinį dėmesį. Mažosios savivaldybės ir bendruomenės (Vasterviko (Švedija), Pori (Suomija) ir daugelis kitų), taip pat aktyviai imasi plėtoti tokius projektus, siekdamos į savo aplinką pritraukti daugiau gyventojų ir konkuruodamos dėl gyvenamosios aplinkos bei sąlygų patrauklumo.

Siekiant supaprastinti ir atpiginti statybos sąnaudas kuriami ištisi gyvenamųjų namų ant vandens kompleksai (pampas, floating villages) su visa reikalinga infrastruktūra, viešosios paskirties statiniais ant vandens – mokyklomis, policijos skyriais, SPA kompleksais, restoranais ir t. t. Dalis reikalingos infrastruktūros, pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikštelės, kuriamos ant kranto, bet kiekvienu atveju projektai derinami pagal aplinkos sąlygas.

Lietuvos situacija – drausti negalima leisti
Lietuvoje namų poreikis ant vandens egzistuoja jau seniai ir nuolat auga. Deja, iki šiol šis procesas vyko ganėtinai chaotiškai. Kadangi statybų ant vandens tradicijų neturime, namų ant vandens statytojai dažniausiai tokius statinius kuria ir stato pagal savo supratimą ir ten, kur jiems patinka. Natūralu, kad tai beveik užtikrintai sukelia konfliktą tarp statytojų – savininkų ir valdžios – gamtosaugos ir savivaldos institucijų.

Pastarosios taip pat nelabai susigaudo, kokiais įstatymais ir reglamentais tokiu atveju reikėtų vadovautis, nes šiandien šią sritį reglamentuoja įvairūs kelių institucijų – Aplinkos ministerijos, Susisiekimo ministerijos – reglamentai ir aktai. Susigaudyti juose išties nėra paprasta, juolab kad aiškaus apibrėžimo – kas, kaip, kokius statinius, kuo vadovaujantis gali statyti ir kur laikyti namus ant vandens – nėra. Kaip pagaliau tokį statinį įvardyti – kaip namą ar kaip laivą? Atsiranda ir papildomų klausimų – draudimo, registracijos ir pan.

Todėl savivaldos institucijos šiuos klausimus stengiasi saliamoniškai apeiti, o gamtosaugos be ilgų kalbų – uždrausti! Ar yra išeitis, kuri leistų rasti bendrą kalbą ir paskatintų civilizuotą namų ant vandens kūrimo bei statybos procesą?
Pagal Aplinkos ministerijos išaiškinimą rekomendacijos namų ant vandens statytojams galėtų būtų tokios:
■ remtis susisiekimo ministro 2006 m. sausio 18d. įsakymu Nr.3-13 patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių registravimo taisyklėmis;
■ vadovaujantis Statybos įstatymo principais, pagal aiškiai suformuluotą techninę užduotį iš atitinkamų savivaldos institucijų gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą;
■ iš anksto įvertinti ir suderinti būsimąją lokalizacijos vietą (prieplauką, krantinę, inžinerinius tinklus etc.) bei aplinkosaugos aspektus – yra nemažai teritorijų, kur statinių ant vandens dislokavimas neleidžiamas;
■ profesionaliai parengti tiek plaukiančios (plūduriuojančios), tiek antstato (pastato) dalies architektūrinį – techninį projektą bei gauti statybos leidimą;
■ statyti plaukiojantį namą kvalifikuotoje ir atitinkamas licencijas, sertifikatus bei patirtį turinčioje bendrovėje;
■ priduoti statinį pagal galiojančius aktus;
■ tinkamai įregistruoti namą ant vandens Lietuvos laivybos inspekcijoje bei lygiagrečiai – atitinkamoje savivaldybėje;
■ eksploatuojant vykdyti reikalingą techninę priežiūrą.

Jeigu būtų laikomasi šių sąlygų, biurokratinių kliūčių namų ant vandens kūrėjams ir projektų plėtotojams teoriškai lyg ir turėtų nekilti. Teliktų potencialiems namų ant vandens savininkams rasti patrauklias teritorijas ir vandens telkinius, kuriuose būtų nedraudžiama įkurti vandens kaimelių arba atskirų plaukiojančių statinių. Prieš kelerius metus teigiamas nuostatas dėl galimo tokių kompleksų atsiradimo Elektrėnų mariose buvo išreiškusi Elektrėnų savivaldybė, tokių vietų mūsų ežerų ir upių krašte, nepretenduojant į saugomas teritorijas, neabejotinai yra ir daugiau.

Numatomi projektai – naujos galimybės
Namų ant vandens projektų plėtra neišvengiamai susijusi su nekilnojamojo turto sfera ir esama situacija. Šis NT nuosmukio ir stagnacijos periodas tokiai naujai bei neišbandytai Lietuvoje sričiai gal ir nėra pats tinkamiausias. Kita vertus, gerokai sumažėję statybų įkainiai, numatomos ir gal realiai atsirasiančios paskatos priemonės bei mechanizmai verslui ir naujovėms gali būti tas variklis, kuris paskatintų namų ant vandens mados vėjų atėjimą į Lietuvą.

Vertėtų paminėti naujovišką ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu projektą, kurį su švedų partneriais – SSH (Ship Shape Homes) plėtoja VšĮ Inovacijų poligonas.
Lygiagrečiai dirbama prie dviejų koncepcijų – laivo tipo namų (švediškasis modelis) ir self-sufficient floating house – SOLO HOUSE lietuviškuoju modeliu. Pagrindinis šios koncepcijos credo – nepriklausomas ir itin draugiškas aplinkai statinys ant vandens.
Pastarąją idėją trumpai galima apibūdinti taip: visiškai autonomiškas, lengvų ir modernių konstrukcijų, mobilus ir patogus gyventi plaukiojantis namas.
VšĮ Inovacijų poligonas SOLO HOUSE idėja jau sulaukė dėmesio ir partnerystės pasiūlymų iš įvairių šalių. Projekto plėtotojai planuoja įdomią šio projekto pristatomąją akciją – 2011 metų vasarą numatomas plaukiojančio namo turas – kelionė Baltijos jūros pakrantėmis nuo Suomijos iki Olandijos.

 

Raktiniai žodžiai: Namas ant vandens, Vandens namai, Karkasiniai namai, Skydiniai namai,

 


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose
žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.

 
Kiti teminiai straipsniai:
 
Vardas:
El. paštas:
 
Statyba -> Super namų projektai, Mūrinių namų projektai, Karkasinių namų projektai, Rąstinių namų projektai, Pirčių projektai, Kiti projektai, Mūriniai namai, Namai iš blokelių, Plytiniai namai, Gelžbetoniai namai, Rąstiniai namai, Rankų darbo namai, Klijuoto tašo namai, Tekintų rąstų namai, Frezuotų rąstų namai, Karkasiniai namai, Skydiniai namai, Moduliniai namai, Šiaudiniai namai, Pasyvūs namai, Fasadai, Langai, Plastikiniai langai, Mediniai langai, Langai iš aliuminio, Stoglangiai, Durys, Lauko durys, Vidaus durys, Stogai,stogo dangos, Čerpiniai, čerpių stogai, Skiedriniai stogai, Nendriniai stogai, Žemių stogai, Plieninės dangos, Bituminės dangos, Pastatų šiltinimas, Izoliacinės medžiagos, Impregnantai, Technologijos, įrankiai, Pamatai, Juostiniai pamatai, Seklieji pamatai, Gręžtiniai pamatai, Sraigtiniai pamatai, Pamatų statymas Įrengimas -> Klijai ir glaistai Dažai, Sienų ir lubų apdaila, Grindys, grindų dangos, Šildymas, Skysto kuro katilai, Geoterminis Šildymas, Grindinis šildymas, Kieto kuro katilai, Joniniai katilai, IR šildymas, Saulės energija, Dujiniai katilai, Vonios įranga, Gipso kartono sistemos, Marmuras ir granitas, Vėdinimas, Kaminai, Elektros sistemos, Namų valdymo sistemos, Metaliniai katilai , Vonios įrangos statymas , Dažai sienoms
Interjeras -> Baldai, aksesuarai, Interjero kūrimas, Židiniai, krosnelės, Laiptai, laiptų įrengimas, Žaliuzės, roletai, Užuolaidos, Buitinė technika, Užuolaidos miegamajame, Židinių apdailos medžiagos, Laiptų kaina
Aplinka -> Pirtys, pirčių įranga, Aplinkos tvarkymas, Tvoros, vartai, Kubilai, Lieptai, Lauko baldai, pavėsinės, Baseinai, fontanai, Pirčių įrengimo kaina , Tvoros vartai , Pavėsinių gamyba , Baseinų technologijos
2009-2015 Visos teisės saugomos © UAB "Super namai", Lazdynų g. 21-111 , Vilnius , tel.: (8~5) 2031 670, info@supernamai.lt