Temos:

Naujos įmonės:



art

Straipsniai

 

Medinių namų stogai: tradicijų apsuptyje
2015-09-21 Šaltinis: Jonas Malinauskas, žurnalas "Supernamai"

Dažnai pastebime, kad tai, kas buvo sena ir visai nurašyta, laikui bėgant įgauna antrą kvėpavimą ir grįžta atgalios, atneša vertingų savybių ir naujų galimybių. Būtent taip nutiko su stogų dangomis: nuo seniausių laikų savo būstus žmonės dengė žoliniais augalais, lapais, skiedromis, stiebų atplaišomis; gerokai vėliau atėjo skalūnų ir degtojo molio plokščių eilė, kurios palengva tapo socialinio išskirtinumo požymiu.


Medinių namų stogai: tradicijų apsuptyje title=
Nuotr. UAB Monier

Mūsų regione natūralios medžiagos dominavo namų statyboje ikipat XX a. pradžios, kol jas pradėjo išstumti pramoniniu būdu gaminamos ritininės, lakštinės ir kitokios stogų dangos.

 

Tačiau ilgainiui ratas apsisuko, ir dabar natūralių medžiagų stogo dangos laikomos originalumo, ištaigingumo ir ekologinio sąmoningumo požymiu.Jos ypač aktyviai naudojamos individualiems mediniams namams, taip pat kitiems nedideliems mediniamsstatiniams (pavėsinėms, terasoms, stoginėms)uždengti.


Iškart turime susitarti, kad kalbame apie dvi stogo dangų naudojimo sritis – naująją statybą ir senųjų pastatų renovaciją. Pastaruoju atveju medžiagų pasirinkimas yra išties ribotas – turėsime atkurti ankstesnę dangą arba pakloti tokią, kuri pabrėžtų statinio amžių ir atskleistų jo istorinį kontekstą. Dėl tonaudojamos būtent tradicinės medžiagos. Naujos statybosnamų stogo dangų asortimentas yra gerokai platesnis, ir pasirinkimą lemia tiek architektūrinio sprendimo nuostatos, tiek praktiniai tvarumo ir ekonomiškumo kriterijai.

 


Viena pupliariausių iš atgimstančių natūraliųjų stogo dangų yra žolinių augalų stiebų danga, paprastai vadinama šiaudiniu stogu. Tai vienas originaliausių sprendimų, suteikiantis pastatui nostalgiško žavesio, kurį galėtume pavadinti tautiniu-etnografiniu stiliumi. Šiuo metu Lietuvoje vietoje šiaudų paprastai naudojamos nendrės –jos paruošiamos gerokai sparčiau (grūdinių kultūrų šiaudus reikėtų kirsti ir kulti rankomis), jų fizinės savybės yra geresnės, be to, žaliava auginamane dirbamoje žemėje, o užleistuose vandens telkiniuose.

 

Lietuvoje yra nemažai specializuotų įmonių,nendrėms pjauti žiemą naudojančių našią šiuolaikišką techniką. Stogo dangai naudojamos žiemą nukirstos 5–6 mm skersmens ir 1,5–2,5 m ilgio nendrės, surūšiuotos pagal standumą ir surištos standžiais ryšuliais. Į tiesinį stogo metrą telpa nuo 8 iki 10 ryšulių; jų persiklojimo laipsnis priklauso nuo nuolydžio kampo ir padėties stogo plokštumoje; gaunamas sluoksnio storis siekia 30 cm.

 

Ryšuliai tolygiai suspaudžiami, fiksuojami 5 mm storio cinkuota viela ir pritraukiami prie pagrindo (žr. schemą).

Negyvenamiesiems statiniams naudojamas atvirasis ryšulių klojimo būdas, kai nendrės dedamos tiesiog ant grebėstų ir yra matomos iš apačios, o gyvenamiesiems – uždarasis, kai pagrindą sudaro lentų sluoksnis arba ištisai paklota OSB plokštė. Ypatingas dėmesys skiriamas stogo kraigui – ten danga dėvisi labiausiai, ją tenka keisti kas 8–10 metų. Kraigui sustiprinti, taip pat dūmtraukių apsaugai gali būti naudojama skarda arba čerpės, bet, aišku, jos kiek sutrikdo stogo vaizdą.

 


Kaip esminius nendrių privalumus galima būtų paminėti atsparumą drėgmei ir kitoms nepalankioms oro sąlygoms (drėgmės įgertis į ryšulius, esant 45° stogo nuožulnumui, tesiekia 5 cm), puiki garso ir šilumos izoliacija (30 cm šiaudų atstoja 15 cm putų polistereno), vidaus mikroklimato išlaikymas, patenkinamas atsparumas grybeliui,bakterijoms ir graužikams.

 

Nors ryšulių degumas yražemas, bet apsaugai nuo ugnies nendres būtina apipurkšti antipirenu (procedūrą kartojant kas dvejus metus). Taip pat stogą reikia saugoti nuo samanų, valyti nukritusius lapus ir šakas, trukdančias nutekėti vandeniui. Rūpesčių kelia ir paukščiai, pešiojantys šiaudus lizdams ir ardantys stogo sandarumą.


Nors aiškinama, kad nendrės puikiai tinka įvairių profilių stogo konstrukcijoms, bet gražiausiai atrodo stogai, kuriuose šiaudų ryšuliai minkštai užlenkia kampus ir langus, formuodami banguotą paviršiaus reljefą. Jei palėpėsapgyvendintos, tai šiek tiek riboja langų dydį ir atitinkamai natūralios šviesos srautą.

 

Be to, būtina kruopščiai profiliuoti stogą, kurio vidutinis nuolydžio kampas turi siekti 45–50°.Siekiant nesugadinti stogo bendrojo vaizdo žaibolaidžiais ir įžeminimo laidais, kurie ypač svarbūs saugiai eksploatuojant nendrių stogus, laisvai stovintį žaibolaidžio stiebą galima įrengti šalia namo.


Nendriniai stogai daugeliui primena pamario žvejų kaimelius, o medinės skiedros perkelia mus į Aukštaitijos ar Dzūkijos miškus. Skaldyto medžio stogų dangos kadaise dominavo šių regionų kaimuose, paskui užleido vietą ruberoidui ir šiferiui, kad iš naujo sugrįžtų į prestižinę kaimo sodybų architektūrą.

 

 

 

Mūsų šalyje naudojamos kelių rūšių skaldyto medžio dangos, visų pirma parasčiausios medinės skiedros. Kiek sudėtingesnės struktūros yra gontai – pleišto pavidalo lentelės, kurių siaurieji šonai įeina į kitos lentelės „kregždės uodegos“ lizdą. Lietuvoje naudojamų skiedrų ir gontų ilgis siekia nuo 40 iki 60 cm, storis – 0,6–0,8 cm, jiems tinkamiausia mediena – eglė arba drebulė.

 

Lentelės turi būti ne pjautos, o skaldytos (dabar tai daroma specialiame stende), kad nebūtųsuardyta medžio plaušo struktūra. Medžio danga klojama keliais sluoksniais, lentelėms pramečiui perdengiant vienai kitą. Prie grebėstų skiedros ir gontai tvirtinami variniais arba cinkuotais vinukais, paliekant tarpus medienai vaikščioti.

 

Bendras medžio dangos storis gali siekti 5–7 cm ir turėti tokią šiluminę varžą, kad nereikės papildomai šiltinti stogo. Viena vertingiausių savybių, lėmusių medinių stogo dangų atgimimą, yra vadinamasis plaučių efektas: esant drėgnam orui, lentelės įgeria drėgmę, išsiplečia ir sustandėja, neleisdamos drėgmės į pastato vidų.

 

Orui išsausėjus, skiedros džiūsta ir traukiasi, atverdamos ventiliacijos plyšius ir atiduodamos drėgmės perteklių į pastoginę erdvę, kurioje formuojasi švelnus mikroklimatas. Iš pažiūros paprastas gontų kalimas reikalauja aukštos stogdengių kvalifikacijos: priklausomai nuo stogo nuolydžio kampo lentelės turi persidengti taip, kad nuolat užtikrintų dangos hermetiškumą (kuo mažesnis kampas, tuo didesnis persidengimas); ypač kruopščiai turi būti suleistos stogo plokštumų sandūros.

 

Didelė kvalifikuoto rankų darbo dalis nulemia ir palygintiaukštą medžio dangos kainą. Labai svarbu kruopščiai padengti medį, taip pat ir gontų griovelio vidų antiseptikais, o atskirais atvejais ir UV spinduliams atspariu laku, apsaugančiu nuo irimo viršutinį medienos sluoksnį.Dėl šiuolaikinių apsaugos priemonių mediniai stogai tapo ganėtinai ilgaamžiai – stogus klojančios firmos kalba apie 40 ir daugiau metų naudojimo trukmę, nors nė vienas iš jų gaminių dar nepasiekė panašaus rezultato.

 

Nors medinė stogo danga reikalauja nuolatinės priežiūros ir patikimos priešgaisrinės apsaugos, tačiau jokia kita medžia nepritaps taip darniai prie medinio namo architektūros – juk medis geriausiai dera su medžiu! Be to, prireikus lenteles galima nubeicuoti, priderinant prie sienų stogo spalvą (deja, siekiant jį ilgiau išlaikyti, skiedras reikėtų periodiškai perdažyti).


Žvelgdami į keraminę stogo dangą, prisimename ne atokias kaimo sodybas, o dvarus ir pilaites.

 

 

Iš tiesų, daugelį šimtmečių čerpiniai namų stogai buvo turtingųjų privilegija. Situacija radikaliai pasikeitė perėjus prie pramoninės čerpių gamybos. Jau XIX a. viduryje per Lietuvą tiesiant geležinkelį SanktPeterburgas–Varšuva, specialiu caro įsaku buvo liepta iškloti čerpėmis visų greta geležinkelio esančių namų stogus.

 

Aišku, pagrindinį vaidmenį čia atliko ne ligi šiol puoselėjamas imperinis Rusijos prestižas, juolab kad ne kokie estetiniai sumetimai, o elementarūs priešgaisriniai reikalavimai: mat nuo garvežių išmetamų kibikščių trobesiai šiaudiniais ar mediniais stogais pleškėdavo kaip žvakės.

 

Ta pati priežastis lėmė priverstinį čerpinių stogų diegimą daugelyje Europos miestų. XX a. pradžioje pasirodžiusios betoninės čerpės, atrodė, galutinai užvaldys pasaulį, bet čia prasidėjo funkcionalizmo epocha, atnešusi plokščiųjų stogų madą, o vėliau scenoje pasirodė lakštinėsir ritininės stogų dangos, kurių lyderiais individualios statybos sektoriuje tapo banguotieji cementiniai lakštai (paprasčiau tariant, šiferis) ir stoginė skarda.

 

Jų kaina ir svoris buvo mažesni, o klojimo tempai –spartesni, tad atrodė, kad čerpės netrukus taps architektūros istorijos dalimi. Tačiau praėjus keliems dešimtmečiams, čerpės sėkmingai išlaiko savo pozicijas, ir ne vien prestižinės statybos ar paveldosaugos srityse. Kas gi lėmė stabilų čerpių populiarumą?

 

Anot tarptautinio koncerno „Monier“ Lietuvos atstovybės direktoriaus Eduardo Jurevičiaus, pagrindiniai Europos čerpių gamintojai šiandien savo produkcijai suteikia ne mažesnę nei 30 metų garantiją. Realiai kokybiškos čerpės išlaiko 400 ir daugiau užledėjimo ir atšildymo ciklų, o tai praktiškai reiškia 60 ir daugiau naudojimo metų.

 

Kitaip tariant, uždengus namą čerpiniu stogu, problemų su juo iškils (galbūt) tik Jūsų anūkams. Kalbant apie medinius namus, jų šeimininkai baiminasi čerpinio stogo svorio ir galimos konstrukcijų apkrovos. Iš tiesų pačios savaime čerpės sveria tiek pat kieknendrės (apie 40 kg/m2), tačiau tai sudaro tik apie 13 % bendros apkrovos, o visa kita sudaro pagalbinės medžiagos(10 %), vėjo apkrovos (17 %) ir sniego svoris (60 %, arba 160 kg/m2).

 

Susumavus bendrą konstrukcijos ir apkrovų svorį, čerpių danga sveria tik 19 % daugiau nei to paties ploto skardinis stogas. Iš tiesų, rekonstruojant medinį namą, anksčiau dengtą lakštine medžiaga, jo gegnes teks sutankinti (pavyzdžiui, esant 30° stogo nuolydžiui, 5 m gegnių tarpatramiuiir gegnės skerspjūviui 200×50 mm, atstumas tarp gegnių turėtų sudaryti apie 0,6 m), tačiau visai karkasinio (juolab rąstinio) namo konstrukcijai tai atsilieps nedaug.

 

Beje, kai kurie vartotojai čerpių dangos svorį vertina teigiamai – anot jų, tai suteikia stabilumo medinėms sienoms ir pagreitina jų „išsivaikščiojimą“ užbaigus statybą. Iš tiesų čerpių svorio privalumai pasireiškia kitaip – pučiant stipriam vėjui, dvišlaičio stogo pavėjinėje pusėje susidaro vertikalių sūkurių, kurie gali nuplėšti lengvus stogo dangos lakštus. O čerpės, sudėtos su nedideliais tarpais, dalį oro srauto praleidžia per palėpę, be to, dėl nedidelių jųmatmenų pavėjinėje pusėje nesusidaro didelės keliamosios jėgos (žr. schemą). Tie patys tarpai klojant padeda įveikti ir stogo konfigūracijos paklaidas (nuokrypį nuo stataus kampo).


Šiuolaikinės čerpės turi daugybę komplektuojamųjų detalių, padedančių techniškai išspręsti ne tik sudėtingų stogo plokštumų sujungimą, bet ir jo kraštų užtaisymą, dūmtraukių ir ventiliacijos kanalų, stoglangių įrengimą ir netgi saulės kolektorių montavimą. Tvirtinant čerpes prie grebėstų ne vinimis, o specialiomis cinkuoto metalo skabėmis, jos paslepiamos po danga ir visame stoge lieka vienintelė skylė dūmtraukio kaminui išvesti. Palyginkime tai su štampuoto metalo lakštu, prie grebėstų tvirtinamo bent 8 savisriegiais varžtais – ir dar žemesnėse vandens pratekėjimo vietose.

 

Galima palyginti ir akustines stogų savybes –įsivaizduokime lietaus lašus, barbenančius į metalą ir dusliai krentančius ant čerpių… Esminiu skardininkų koziriu – stogo dengimo sparta – taip pat galima suabejoti: daugiausia ji priklauso nuo paruošiamųjų darbų, o jeigu čerpių pakuotės tvarkingai ir tolygiai užkeltos ant stogo, 70–100 kv. metrų galima uždengti tik per vieną dieną.


Senovėje gamintos keraminės čerpės paprastai būdavo neglazūruotos (terracota). Šiandien jos dengiamos vadinamuoju engobu (sustandinančiu skystojo molio sluoksniu) arba glazūruojamos, norint suteikti paviršiui blizgesio, atsparumo ir papildomo standumo.

 

Betono čerpės dažomos specialiais dažais; taip patformuojant jos gali būti dengiamos papildomu cemento, pigmento ir smėlio mišiniu, formuojančiu lygesnį paviršių ir sustandinančiu čerpę (vad. Cisar metodas). Taip paruoštos betoninės čerpės savo tvirtumu ir ilgaamžiškumu nenusileidžia keraminėms. Terakotos čerpės laikui bėgant šiek tiek netolygiai blunka, suteikdamos stogui žavaus tapybiškumo, o glazūra išlaiko savo sodrią spalvą visą garantinį laik

otarpį ir net kur kas ilgiau. Laikui bėgant būtent čerpinis stogas liekapačia ištaigingiausia namo dalimi, didinančia jo vertę.
Ne paslaptis, kad mūsų šalyje stogų dengimas natūraliomis medžiagomis, kaip ir visa namų statyba, yra siejama ne tiek su ekologija ar vietinių medžiagų naudojimu, kiek su ekonomiškumu. Siekiama taupyti ne tik medžiagas, bet ir supaprastinti darbų atlikimo kokybę.

 

„Youtube“ nuolat mirguliuoja mėgėjiški filmukai, kuriuose savimi pasitikintys būsimieji namų savininkai drabsto ant sienų molio mišinius, dėlioja čerpes ar raišioja šiaudų pėdus. Ką gi, tenka prisiminti žinomą patarlę, kad šykštus moka dukart. Šio straipsnio autoriaus pašnekovai visi kaip vienas teigė, kad natūralių stogo medžiagų klojimą būtina patikėti profesionalams, kurių patirtis būtų matuojama ne darbometų, o uždengtų stogų skaičiumi. Ir tik tuomet, įvykdžius visus reikalavimus, bus galima tikėtis, kad stogo danga ištikimai atitarnaus visą jai skirtą laiką, prisidėdama prie jaukaus namų įvaizdžio sukūrimo.

 

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.

 
Kiti teminiai straipsniai:
 
Vardas:
El. paštas:
 
Statyba -> Super namų projektai, Mūrinių namų projektai, Karkasinių namų projektai, Rąstinių namų projektai, Pirčių projektai, Kiti projektai, Mūriniai namai, Namai iš blokelių, Plytiniai namai, Gelžbetoniai namai, Rąstiniai namai, Rankų darbo namai, Klijuoto tašo namai, Tekintų rąstų namai, Frezuotų rąstų namai, Karkasiniai namai, Skydiniai namai, Moduliniai namai, Šiaudiniai namai, Pasyvūs namai, Fasadai, Langai, Plastikiniai langai, Mediniai langai, Langai iš aliuminio, Stoglangiai, Durys, Lauko durys, Vidaus durys, Stogai,stogo dangos, Čerpiniai, čerpių stogai, Skiedriniai stogai, Nendriniai stogai, Žemių stogai, Plieninės dangos, Bituminės dangos, Pastatų šiltinimas, Izoliacinės medžiagos, Impregnantai, Technologijos, įrankiai, Pamatai, Juostiniai pamatai, Seklieji pamatai, Gręžtiniai pamatai, Sraigtiniai pamatai, Pamatų statymas Įrengimas -> Klijai ir glaistai Dažai, Sienų ir lubų apdaila, Grindys, grindų dangos, Šildymas, Skysto kuro katilai, Geoterminis Šildymas, Grindinis šildymas, Kieto kuro katilai, Joniniai katilai, IR šildymas, Saulės energija, Dujiniai katilai, Vonios įranga, Gipso kartono sistemos, Marmuras ir granitas, Vėdinimas, Kaminai, Elektros sistemos, Namų valdymo sistemos, Metaliniai katilai , Vonios įrangos statymas , Dažai sienoms
Interjeras -> Baldai, aksesuarai, Interjero kūrimas, Židiniai, krosnelės, Laiptai, laiptų įrengimas, Žaliuzės, roletai, Užuolaidos, Buitinė technika, Užuolaidos miegamajame, Židinių apdailos medžiagos, Laiptų kaina
Aplinka -> Pirtys, pirčių įranga, Aplinkos tvarkymas, Tvoros, vartai, Kubilai, Lieptai, Lauko baldai, pavėsinės, Baseinai, fontanai, Pirčių įrengimo kaina , Tvoros vartai , Pavėsinių gamyba , Baseinų technologijos
2009-2015 Visos teisės saugomos © UAB "Super namai", Lazdynų g. 21-303, Vilnius, tel.: (8~5) 2031 670, info@supernamai.lt