Temos:


Naujos įmonės:

Ką karantino metu nuveikėte namuose?
Perdažėme sienas
Atnaujinome baldus
Įsigijome naujos buitinės technikos
Atnaujinome aplinką
Pakeitėme grindis



art

Straipsniai

 

Ko reikia, kad renovacija būtų efektyvi
2010-10-08 Šaltinis: V.Čeikauskas, žurnalas "Super namai"

Atnaujinus namą mažomis sąskaitomis gyventojai paprastai džiaugiasi pirmuosius metus. Vėliau ima rūpėti, kaip pakito gyvenimo kokybė? Juk dažnai taupant nepagalvojama apie vidaus patalpų vėdinimą, nepastebima, kad, ko gero, prieš renovaciją reikėtų sutvarkyti ir tam tikras pastato konstrukcijas.


Ko reikia, kad renovacija būtų efektyvi title=
Nuotr.

Pavyzdžiui, balkonų plokštės dažnai būna ištrupėjusios, armatūra – atvira, stogeliai virš įėjimų – nesaugūs toliau eksploatuoti, lietaus vandens nuvedimo sistema – nebetinkama. O kur dar namo saugumo gaisro metu ir kiti panašūs klausimai. Taigi iš modernizavimo proceso reikėtų tikėtis ne tik mažesnių sąskaitų už šildymą, bet ir saugios, komfortiškos aplinkos. Pažvelkime į daugiabučių atnaujinimą ne vien šilumos taupymo, bet ir kitais ne mažiau svarbiais aspektais.

Rėmai – stiprūs, turinys – skylėtas
Stebint senojo fondo namus neretai kyla vienintelis noras sutvarkyti matomas konstrukcines dalis ir taip apsaugoti namą nuo tolesnės erozijos. Viešosios įstaigos Statybos ir projektavimo sisteminimo centras direktorius, VGTU profesorius Josifas Parasonis siūlo atlikti išsamų modernizuojamų pastatų techninės būklės įvertinimą ir atnaujinti visas konstrukcijas ir detales, neskirstant jų į svarbias ir pagalbines.
Pirmieji stambiaplokščiai namai Vilniuje buvo pastatyti 1959 metais, tačiau jų ir vėlesnės statybos namų techninės būklės niekas nuodugniai netyrinėjo. Anot J. Parasonio, nors šie namai yra moraliai pasenę ir neatitinka šiuolaikinių planinių architektūrinių reikalavimų, jų kortų nameliais pavadinti tikrai negalima. Reikėtų paminėti, kad atlikti vizualieji pirmųjų namų tyrimai parodė, jog tokių svarbių namo elementų, kaip perdangos, vidaus ir išorės laikančiosios atitvaros, nusidėvėjimas yra tik apie 10 proc. Kaip sakė profesorius, reikėtų paminėti atvejį, kuomet Kaliningrado srityje stambiaplokščiame name įvykęs dujų sprogimas įrodė tokių namų tvirtumą. Namo galo žemutiniai aukštai buvo tiesiog sugriauti, tuo tarpu viršutiniai aukštai išliko stabilūs, be esminių deformacijų.

Tačiau viso namo atnaujinimas turėtų būti atliekamas su deramu inžineriniu požiūriu. Labai svarbu į namo konstrukcijos atnaujinimą pažvelgti nuosekliai. Jokiu būdu negalima neįvertinti stogo parapetų, balkonų (jų nusidėvėjimas yra didžiausias, jis siekia iki 50 proc.), įėjimo detalių, įvairių namus jungiančių architektūrinių elementų. Iš pirmo žvilgsnio tokios detalės, kaip stogeliai virš įėjimų, atrodo nereikšmingos, tačiau nesutvarkytos jos kelia grėsmę gyvybei. Panašių precedentų Lietuvoje būta ne vienas.

Atnaujinamuose pastatuose – tik nedegios medžiagos
Planuojant daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo darbus pamirštamas dar vienas labai svarbus momentas – gyvenamųjų būstų saugumas, jų svarbių elementų atsparumas ugniai. Pastarųjų metų gaisrų praktika ir mokslininkų atlikti tyrimai turėtų būti tinkamai įvertinti rengiant ir taikant būstų renovacijos sprendimus Lietuvoje.

Savo pastebėjimais šiais klausimais pasidalino UAB Baumit komercijos direktorius Andrėjus Samuilovas, kurio atstovaujama įmonė atnaujinamiems pastatams tiekia kompleksiškai pagal Europos Techninius liudijimus išduotas austrų kompanijai Baumit atestuotas tinkuojamų fasadų sistemas. A. Samuilovo nuomone, derėtų paminėti fatališką įvykį – gaisrą Miskolco mieste, Vengrijoje, 2007 metais modernizuotame devynių aukštų gyvenamajame name. Fasado šiltinimui buvo pasirinkta tinkuojamo fasado sistema su polistireninio putplasčio šilumos izoliacijos sluoksniu. Šeštame aukšte kilęs gaisras per kelias minutes namo fasadu persimetė į aukščiau esantį butą, o iš jo nukeliavo dar aukščiau iki pat namo stogo. Viename bute kilęs gaisras per valandą suniokojo visus virš gaisro židinio buvusius butus. Ugnis nevaržomai keliavo daugiabučio namo fasadu, inžinerinėmis šachtomis ir laiptine iš vieno buto į kitą. Viena svarbiausių konstrukcijų, nagrinėjant šio gaisro plitimą, buvo jo fasadas. Tiksliau, tinkuojamo fasado šilumos izoliacija iš polistireninio putplasčio (E degumo klasės medžiagos). Tokios pat konstrukcijos populiarios ir renovuojant daugiabučius namus Lietuvoje, kai remiamasi tik vienu kriterijumi – maža kaina.

Miskolco gaisro pamoka rodo, kad šiuo atveju nuostoliai galėjo būti kur kas mažesni, jei renovuojant namą būtų atsižvelgta į medžiagų degumo klases. Medžiagos klasifikuojamos klasėmis nuo A1 iki F. A1, A2 klasės medžiagos yra nedegios. B, C, D, E medžiagų gaisrinės savybės blogėja ir galiausiai F klasei medžiagos jau priskiriamos be jokių bandymų. Mineralinė vata priklauso A1 klasei, polistireninis putplastis – E klasei.

Atnaujinant daugiabučius reikėtų pagalvoti ne tik apie pastato šiluminį efektyvumą bei jo sandarumą, bet ir apie apsaugą gaisro atveju. Jei jau taupoma izoliacinių medžiagų sąskaita ir namas šiltinamas pigiomis, degiomis izoliacinėmis medžiagomis, tai vertėtų bent virš langų įrengti ištisines juostas – ugniasienes iš mineralinės vatos. Jei langas statomas į pačią sienos konstrukciją, tai ugniasienė turėtų būti bent virš lango, o jei langas statomas į šiltinimo medžiagą, tuomet apvadai iš mineralinės vatos turėtų būti įrengti aplink langą palei šonines ir viršutinę lango kraštines. Panašiai nedegius barjerus rekomenduojama įrengti ir plokščiuose stoguose – jei stogas daromas iš degių medžiagų.

Vėdinimo sistema su šilumos rekuperacija – būtinas modernizuojamų pastatų elementas
Bendrovės REC BalticVent direktoriaus Sauliaus V. Daunoro nuomone, Lietuvos gyventojai kol kas praktiškai neturi gyvenimo sandariuose pastatuose patirties, todėl jų pačių labui labai svarbu, kad visuose renovuojamuose namuose būtų suprojektuota ir įrengta mechaninė vėdinimo sistema.
Apšiltinus pastatus ir juos pavertus sandariais atsiranda būtinybė juos vėdinti, nes skirtingai nei senos statybos daugiabučiuose, renovuotuose namuose nesandarių vietų smarkiai sumažėja, o per likusius nesandarumus į patalpas patenka tik labai nedidelis šviežio oro kiekis. Nevėdinamų patalpų ore sparčiai kaupiasi daugybė įvairiausių žmonių sveikatai nepageidaujamų priemaišų, tokių kaip žmogaus ir gyvūnų medžiagų apykaitos skilimo produktai, anglies dvideginis, iš statybinių medžiagų, baldų, buities priemonių išsiskiriančios medžiagos, įvairių oro gaiviklių aromatiniai angliavandeniai, dulkės. Patalpose jaučiama padidėjusi drėgmė, ypač drėgnose vietose atsiranda pelėsių, blogėja vidaus oro kokybė.

Didžiąją gyvenimo dalį žmonės praleidžia uždarose patalpose. Kiekvieną parą suaugusiam žmogui reikia apie 25 000 litrų oro, todėl lengvai galime suprasti, kad oro, kuriuo kvėpuojame, kokybė labai stipriai veikia mūsų sveikatą. Nuolat didėjančiam sergančiųjų įvairiomis alergijomis, astma skaičiui taip pat turi įtakos ir bloga patalpų oro kokybė.
„Renovuoti pastatai turi būti vėdinami minimaliomis energijos sąnaudomis, – sako S. V. Daunoras. – Deja, dabar galiojantis statybos techninis reglamentas to nenumato. Pagal STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (toliau STR) į gyvenamąsias patalpas ir žiemos metu gali būti tiekiamas nepašildytas oras. Apie šilumos atgavimo būtinybę vėdinant patalpas net nekalbama. Pagal dabar galiojantį STR šviežias oras į patalpas gali patekti per pravertus langus ar orlaides. Susidaro paradoksali situacija – viena vertus, mes šiltinsime ir sandarinsime pastatus, kita vertus, per pravirus langus išleisime didelę dalį sutaupytos šilumos“.

Svarbu!
Atnaujinant daugiabučius reikėtų pagalvoti ne tik apie pastato šiluminį efektyvumą bei jo sandarumą, bet ir apie apsaugą gaisro atveju.
Kaip pavyzdį galime įvertinti standartinį 3 kambarių butą, kurio gyvenamųjų kambarių plotas sudaro 50 kv. m. Pagal STR reikalingas šviežio oro kiekis yra 111 kub. m/h. Šilumos kiekis, kurio reikia tokio oro kiekio sušildymui bent jau iki 18 laipsnių šilumos, būtų 3889 kWh per metus. Skaičiuojant dabartinėmis šilumos kainomis vieno buto šildymo kaštų padidėjimas dėl šalto oro pritekėjimo būtų 856 Lt per metus. Lietuvoje 2008 metais buvo registruota 1 300 000 butų ir gyvenamųjų namų. Vėdinantis pagal dabartinio STR reikalavimus nuostoliai šalies mastu būtų net 1,112 mlrd. Lt per metus. S. V. Daunoro nuomone, šie skaičiai rodo neišvengiamą būtinybę mažinti šiuos nuostolius. Juolab kad sprendimas žinomas jau labai seniai: vėdinimo sistemose reikia naudoti šilumos atgavimo arba rekuperavimo įrenginius. Jeigu STR būtų patvirtintas reikalavimas gyvenamųjų patalpų vėdinimui naudoti rekuperatorius su ne mažesniu kaip 70 proc. šilumos atgavimu per šildymo sezoną ir tiekti į patalpas pašildytą orą, renovuojant pastatus palaipsniui būtų galima sutaupyti iki 778,6 mln. Lt per metus skaičiuojant dabartinėmis šilumos kainomis.

Vadinasi, galiojantis STR nebus pakeistas, negalėsime pakankamai sumažinti savo šildymo sąnaudų, nes tik nedidelis procentas gyventojų savo iniciatyva įsirengia vėdinimo sistemą su šilumos rekuperacija. Didžioji gyventojų dalis arba išleidžia pro pravertus langus didelę dalį sutaupytos šilumos, arba savo sveikatos sąskaita gyvena nevėdinamose patalpose!

Specialistų  išvados:
Prof. Josifas Parasonis, Vilniaus Gedimino technikos universitetas:
„Daugiabučių atnaujinimas turėtų būti atliekamas be jokių išlygų atskiroms jų dalims. Tarkim, negalima neįvertinti stogo parapetų, balkonų, įėjimo detalių, kitų konstrukcijos dalių.“

UAB Baumit Lit komercijos direktorius:
„Atnaujinant senojo fondo namus pamirštama įvertinti konstrukcinių elementų atsparumą ugniai.“

Saulius V. Daunoras, UAB REC BalticVent direktorius:
„Svarbu, kad visuose renovuojamuose namuose būtų suprojektuota ir įrengta mechaninės ventiliacijos sistema“

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.

 
Kiti teminiai straipsniai:
 
Vardas:
El. paštas:
 
Statyba -> Super namų projektai, Mūrinių namų projektai, Karkasinių namų projektai, Rąstinių namų projektai, Pirčių projektai, Kiti projektai, Mūriniai namai, Namai iš blokelių, Plytiniai namai, Gelžbetoniai namai, Rąstiniai namai, Rankų darbo namai, Klijuoto tašo namai, Tekintų rąstų namai, Frezuotų rąstų namai, Karkasiniai namai, Skydiniai namai, Moduliniai namai, Šiaudiniai namai, Pasyvūs namai, Fasadai, Langai, Plastikiniai langai, Mediniai langai, Langai iš aliuminio, Stoglangiai, Durys, Lauko durys, Vidaus durys, Stogai,stogo dangos, Čerpiniai, čerpių stogai, Skiedriniai stogai, Nendriniai stogai, Žemių stogai, Plieninės dangos, Bituminės dangos, Pastatų šiltinimas, Izoliacinės medžiagos, Impregnantai, Technologijos, įrankiai, Pamatai, Juostiniai pamatai, Seklieji pamatai, Gręžtiniai pamatai, Sraigtiniai pamatai, Pamatų statymas Įrengimas -> Klijai ir glaistai Dažai, Sienų ir lubų apdaila, Grindys, grindų dangos, Šildymas, Skysto kuro katilai, Geoterminis Šildymas, Grindinis šildymas, Kieto kuro katilai, Joniniai katilai, IR šildymas, Saulės energija, Dujiniai katilai, Vonios įranga, Gipso kartono sistemos, Marmuras ir granitas, Vėdinimas, Kaminai, Elektros sistemos, Namų valdymo sistemos, Metaliniai katilai , Vonios įrangos statymas , Dažai sienoms
Interjeras -> Baldai, aksesuarai, Interjero kūrimas, Židiniai, krosnelės, Laiptai, laiptų įrengimas, Žaliuzės, roletai, Užuolaidos, Buitinė technika, Užuolaidos miegamajame, Židinių apdailos medžiagos, Laiptų kaina
Aplinka -> Pirtys, pirčių įranga, Aplinkos tvarkymas, Tvoros, vartai, Kubilai, Lieptai, Lauko baldai, pavėsinės, Baseinai, fontanai, Pirčių įrengimo kaina , Tvoros vartai , Pavėsinių gamyba , Baseinų technologijos
2009-2020 Visos teisės saugomos © UAB "Super namai", Lazdynų g. 21-111 , Vilnius , tel.: (8~614) 1444 2, info@supernamai.lt