Temos:


Naujos įmonės:

Ką karantino metu nuveikėte namuose?
Perdažėme sienas
Atnaujinome baldus
Įsigijome naujos buitinės technikos
Atnaujinome aplinką
Pakeitėme grindis


news
Naujienos

 

Kauniečiai sunerimę: mieste nyksta žaliosios erdvės
2011-10-14 Šaltinis: Diena.lt

Darbininkų gatvėje Žaliakalnyje suburzgę pjūklai ir ant šono guldomos liepos papiktino kauniečius. Jie skundžiasi, kad mieste žaliųjų plotų mažėja. Kauno urbanistai neslepia – reikia tankinti miesto užstatymą.


Kauniečiai sunerimę: mieste nyksta žaliosios erdvės
Nuotr. Artūro Morozovo

Pjauna, bet atsodins

Iš abiejų pusių Darbininkų gatvę supusios 1958 m. sodintos liepos krenta žemėn. Lieka kelmai ir kupsteliai pjuvenų, o medžius puoselėjantys gatvės gyventojai sunerimo, kam užkliuvo, jų teigimu, sveiki, pernai uraganą ištvėrę ir nugenėti medžiai.

Medžiais besirūpinantys kauniečiai numynė takus į miesto savivaldybę, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą, apie pjaunamas liepas informavo aplinkos viceministrą Vilniuje.

Stoti į kovą už medžius juos paskatino ir garsus smuikininkas Vilhelmas Čepinskis. Jo pastangomis V.Krėvės prospekte pavyko išsaugoti medžius, kuriuos planuota iškirsti renovuojant šildymo trasą. Prieš 40 metų sodintos liepos šalia V.Čepinskio gimtojo namo tiek jam, tiek kitiems kauniečiams mena vaikystę.

Savivaldybės specialistų teigimu, Darbininkų gatvėje bus iškirstos 68 liepos. „Kai kurie šios gatvės gyventojai prisipažino nuolat gyvenę baimėje dėl savo turto ir gyvybės. Ar mes pjauname, ar nepjauname, ar sodiname, ar medis nugriūva, vis tiek būname kalti“, – teigė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Jos teigimu, yra parengtas projektas, pagal kurį kitąmet vietoj senų bus pasodinti nauji medžiai. „Jeigu spėsime viską paruošti, pasodinsime jau pavasarį, o jei ne – rudenį“, – savivaldybės planus dėstė R.Savickienė. Ji priminė, kad prieš kelerius metus taip pat buvo pasielgta Maironio gatvėje, Radvilėnų plente.

Žalumos – į kaimą


Vis dėlto ne paslaptis, kad ne visi mieste iškirsti medžiai sulaukia naujų sodinukų pamainos. Kai kurių žaliųjų plotų vietą užima nauji daugiabučiai ar kiti statiniai.

Dar metų pradžioje savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius erdvės ir žaliųjų plotų norintiems kauniečiams siūlė kraustytis į kaimą. Taip jis sureagavo į Partizanų gatvės gyventojų sukilimą prieš daugiabutį, kuris suplanuotas skverelio vietoje.

Dar viena skausminga vieta – skverelis M.Valančiaus gatvėje, apie kurios užstatymą kalbos vis atgimsta. Miestiečių pamėgtame skverelyje statiniai dabar vargiai įsivaizduojami, tačiau užstatymo šalininkai tikina, kad esą nuo seno čia būta namų. Tiesa, jokie archeologiniai kasinėjimai šioje vietoje nebuvo atlikti.

N.Valatkevičius įsitikinęs, kad Kaune ir taip per mažai pastatų, o miesto tankinimo idėją jis pasigavo iš vilniečių. Vienas sostinės architektas apskaičiavo, kad Kaune galėtų gyventi 1,4 karto daugiau gyventojų nei šiuo metu.

„Tose vietose, kur netrukdo žmonėms, arba patys daugiabučiai nėra pasidarę savo sklypų prie esamų statinių, ir vyksta statybos. Tai yra absoliučios išimtys. Mes patys ne idiotai, kad konfliktus su daugiabučių gyventojais keltume“, – dėstė N.Valatkevičius. Tiesa, jis pripažino, kad tokiais atvejais kyla problemų dėl įvažų į kiemus, nelieka kur statyti automobilių.

Paklaustas apie miesto želdinių ir žaliųjų plotų planavimą, N.Valatkevičius atkirto, kad medžiai nėra architektūra, ir tai jau ne jo reikalas.

Kandama „kąsneliais“


Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos narys architektas Audrys Karalius miesto tankesnio užstatymo principo visiškai nelinkęs taikyti teritorijoms tarp daugiabučių namų.

„Nesakau, kad niekur statyti negalima, bet ši praktika yra rizikinga“, – įsitikinęs architektas. Jis priminė prieš kelerius metus gimusį terminą „kąsnelis“ – anot A.Karaliaus, teritorijos greta daugiabučių dabar ir bandomos atkąsti tais kąsneliais, o nauji pastatai tarp senųjų nuleidžiami tarsi parašiutu.

„Kokiai nors močiutei neva grąžinama žemė, o už tos močiutės nugaros jau stovi berniukas su portfeliu. Išnaudojant ne visiškai tobulą įstatymą, vyksta smulkus plėšikavimas“, – ironizuodamas palygino architektas.

N.Valatkevičius tikina, kad neužstatyta žemė grąžinama savininkams pagal įstatymą. „Mes nieko negalime padaryti. Jeigu savivaldybė negrąžina, tai padaro teismas“, – teisinosi Urbanistikos skyriaus vedėjas.

A.Karalius su tokia pozicija nesutinka. Jo manymu, formaliai neužstatyta žemė gali būti grąžinta savininkams, bet būtina atsižvelgti į seniai suprojektuotuose rajonuose nusistovėjusias rekreacines zonas, kurios priklauso namui pagal urbanistinę mintį.

„Balansas turi būti išlaikytas, nes tas laisvasis planavimas, atėjęs iš Suomijos, arba vadinamasis Le Korbiuzjė funkcionalizmo principas sugalvotas siekiant išlaisvinti teritoriją, paverčiant ją žalia erdve. Žmonės gyvena ankštai, užtat tarp namų yra parkų“, – daugiabučių namų idėją priminė A.Karalius.

Kauno praktika rodo, kad ne visur to principo laikomasi. Pats A.Karalius pastebi – Šilainiuose parkų nėra, bet tokiame rajone ir paprastas klevukas jau yra atgaiva, gyvybės ženklas. Kaip tik dėl tos priežasties Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertas įsitikinęs, kad skverbimasis į tokius seniai susiklosčiusius rajonus turėtų būti labai atsargus.

Jei skveras, tai skveras


„Kaune yra daugybė vietų, kurias aš vadinu urbanistinėmis pažastimis. Ten iš principo nėra nieko, pusiau dykros – kažkas laiko kažkokius konteinerius, kažkas pastato mašiną, savaime keli medžiai išauga, bet tai nėra žalieji plotai“, – viziją, kaip urbanizuoti miestą, mestelėjo A.Karalius.

Jo įsitikinimu, švelnios urbanizacijos miestas galėtų būti Palanga, bet ne Kaunas. „Tokio dydžio racionalus, konkurencingas miestas turėtų būti “tirštesnis„, jo tankumas turėtų būti didesnis. Bet tai nereiškia, kad viskas turi būti daroma naikinant žaliuosius plotus“, – savo poziciją dėstė Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos narys.

A.Karaliaus nuomone, miesto tankinimas turi būti itin subalansuotas, kai visos teritorijos yra panaudojamos: jeigu tai žaliasis plotas, tai skveras arba parkas, atitinkantis tą lygį, o ne krūmais apžėlusi prišiukšlinta teritorija, kur vyksta visokie „kriminaliniai išdykavimai“.

Todėl subalansavimas turėtų vykti abiem krytimis: urbanistine prasme atsirastų daugiau sklypų statyboms, o dalis lėšų būtų panaudota žaliųjų plotų kokybei gerinti. „Čia kalbame ir apie upių pakrantes, ir apie šlaitus, kurių Kaune labai daug“, – patikslino A.Karalius.

Sudėtinga susitarti

Architektas įsitikinęs, kad miestas nėra karo laukas, o vieta, kur interesai turi būti derinami. Kol kas Architektų ir urbanistų ekspertų taryboje vykusios diskusijos apie strateginę bendrojo miesto plano viziją rezultatų nedavė. A.Karaliaus nuomone, tai rodo, kad diskusijos reikalingos, tačiau ne tik tarp architektų. Ruošiantis keisti miesto bendrąjį planą, kuris jau yra pasenęs, sprendimų turėtų ieškoti politikai, verslininkai, architektai.

„Bendrajame plane turi būti nupiešta, kas jau susitarta. Jei nėra susitarimo, ir piešinys nebus tinkamas. Iki šiol nebuvo normalios progos padiskutuoti, kokį gyvenimą Kaunas nori gyventi, ir kaip jis atrodys. Daugiau kalbame apie kokį paminklą, o ne apie strateginius tikslus“, – apgailestavo A.Karalius.

Regimantas Pilkauskas, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narys


Apie miesto gerovę nieko nekalbama, o viskas sukasi tik apie tai, kaip dar kur nors ką nors pastatyti. Tai yra žiauru. Be abejo, yra mieste vietų, kur galima tankiau apstatyti. Bet kodėl negalvojama, kur ir ką apželdinti, kad atsirastų vietų, kur žmonės ilsėsis, kur išėję iš namų galės pabūti lauke, gamtoje?

Praėjusią kadenciją nepajudintas, nesutvarkytas nė vienas parkas, o tik galvojama, kaip juose ką nors pastatyti. Kodėl pastačius areną likusios salos teritorijos nesutvarkius taip, kad žmonės galėtų ten padoriai ilsėtis, pasivaikščioti, pasėdėti? Nemuno ir Neries santakoje pastatytas paminklas popiežiui Jonui Pauliui II, bet neteko girdėti, kad kada nors būtų parengtas Santakos kaip visumos planas. Santakos parką vargu pavyks apstatyti, kadangi didesnė teritorijos dalis yra potvynių užliejama. Želdynai, arba kaip seniau sakydavo žalieji plotai, bendrajame miesto plane yra pažymėti.

Miestas turėtų nuosekliai rengti jų detaliuosius planus, techninius projektus ir vėliau juos įgyvendintų, tačiau Kaune tokie darbai nevyksta. Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR Želdynų įstatymas, kuriame nurodoma, kad „želdynų planavimo, kūrimo, apsaugos, tvarkymo ir priežiūros darbus savivaldybėje organizuoja vienas struktūrinis padalinys arba atsakingas savivaldybės tarnautojas“. Tačiau Kaune jis neveikia. Kauno parkais rūpinasi bent keli savivaldybės padaliniai, bet nėra nė vieno atsakingo.

 
Kitos teminės naujienos:
 
Vardas:
El. paštas:
 
Statyba -> Super namų projektai, Mūrinių namų projektai, Karkasinių namų projektai, Rąstinių namų projektai, Pirčių projektai, Kiti projektai, Mūriniai namai, Namai iš blokelių, Plytiniai namai, Gelžbetoniai namai, Rąstiniai namai, Rankų darbo namai, Klijuoto tašo namai, Tekintų rąstų namai, Frezuotų rąstų namai, Karkasiniai namai, Skydiniai namai, Moduliniai namai, Šiaudiniai namai, Pasyvūs namai, Fasadai, Langai, Plastikiniai langai, Mediniai langai, Langai iš aliuminio, Stoglangiai, Durys, Lauko durys, Vidaus durys, Stogai,stogo dangos, Čerpiniai, čerpių stogai, Skiedriniai stogai, Nendriniai stogai, Žemių stogai, Plieninės dangos, Bituminės dangos, Pastatų šiltinimas, Izoliacinės medžiagos, Impregnantai, Technologijos, įrankiai, Pamatai, Juostiniai pamatai, Seklieji pamatai, Gręžtiniai pamatai, Sraigtiniai pamatai, Pamatų statymas Įrengimas -> Klijai ir glaistai Dažai, Sienų ir lubų apdaila, Grindys, grindų dangos, Šildymas, Skysto kuro katilai, Geoterminis Šildymas, Grindinis šildymas, Kieto kuro katilai, Joniniai katilai, IR šildymas, Saulės energija, Dujiniai katilai, Vonios įranga, Gipso kartono sistemos, Marmuras ir granitas, Vėdinimas, Kaminai, Elektros sistemos, Namų valdymo sistemos, Metaliniai katilai , Vonios įrangos statymas , Dažai sienoms
Interjeras -> Baldai, aksesuarai, Interjero kūrimas, Židiniai, krosnelės, Laiptai, laiptų įrengimas, Žaliuzės, roletai, Užuolaidos, Buitinė technika, Užuolaidos miegamajame, Židinių apdailos medžiagos, Laiptų kaina
Aplinka -> Pirtys, pirčių įranga, Aplinkos tvarkymas, Tvoros, vartai, Kubilai, Lieptai, Lauko baldai, pavėsinės, Baseinai, fontanai, Pirčių įrengimo kaina , Tvoros vartai , Pavėsinių gamyba , Baseinų technologijos
2009-2020 Visos teisės saugomos © UAB "Super namai", Lazdynų g. 21-111 , Vilnius , tel.: (8~614) 1444 2, info@supernamai.lt