Temos:


Naujos įmonės:

Ką karantino metu nuveikėte namuose?
Perdažėme sienas
Atnaujinome baldus
Įsigijome naujos buitinės technikos
Atnaujinome aplinką
Pakeitėme grindis


news
Naujienos

 

Kaip atnaujinant būstą pagelbėti gamtai ir valstybei
2017-05-23 Šaltinis: BETA

Ateitis priklauso atsinaujinančių išteklių energetikai, – neretai tą kartoja specialistai. Tokiai, kuri draugiška aplinkai bei finansiškai apsimokanti, jei tik investuojama į gerai pasvertą ir optimaliausią pasirinkimą. Ne išimtis ir būsto renovacija, nors ne visi žino, jog ir atnaujinant dešimtmečių senumo daugiabutį galima pritaikyti moderniausias technologijas, „įdarbinančias“ ekologiškus išteklius.


Kaip atnaujinant būstą pagelbėti gamtai ir valstybei
Nuotr. Beta

Informacijos stoka – viena iš vangaus atsinaujinimo priežasčių

Prašnekus apie renovaciją, dažnai iš pradžių pagalvojama apie „fasadines“ permainas – pakeistus langus ir duris, renovuotas ir apšiltintas sienas, o kur kas rečiau – apie energijos gamybos įrengimus, ateityje padėsiančius ženkliai sutaupyti. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, jog be reikalo, jeigu ateitis matoma šiame būste – investicijos į saulės elektrines, saulės kolektorius, geoterminio šildymo įrenginius paprastai atsiperka per 10-15 metų, su valstybės parama – dažnai ir greičiau.

„Ši įranga paprastai yra įrengiama ne trumpesniam nei 25 metų laikotarpiui. Taigi iš esmės investuoti į tai galima, nors atsipirkimo laikas ir nėra pats patrauklaisias. Atsipirkimo laikas trumpėja, jei tokioms investicijoms atlikti yra gaunama valstybės subsidija. Finansuojant tokias investicijas palankiomis sąlygomis iš bankų gautomis paskolomis, gyventojai tikrai galėtų sumažinti savo išlaidas“, – sako ekspertas.

Pasak pašnekovo, tiems, kurie ryžtųsi pažangioms investicijoms, dažnai trūksta viešai prieinamos informacijos.

„Dažniausiai, vykdant pastatų renovaciją, techniškai yra įmanoma įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančias technologijas, tačiau praktikoje tokių įdiegtų technologijų yra labai nedaug. Tai galima paaiškinti tiesiog infomacijos trūkumu, nes žmonėms renovacija dažniausiai asocijuojasi su pastatų apšiltinimu, langų keitimu, gal dar šildymo sistemos sutvarkymu, bet tikrai ne su energijos gamybos įrenginių diegimu.

Taip pat reikia suprasti žmonių, apsisprendusių renovuoti savo pastatus motyvaciją. Dažniausiai tai yra daroma siekiant pagerinti savo būsto kokybę, padidinti jo ilgaamžiškumą ir vertę. Mano patirtis sako, kad išlaidų energijai mažinimas yra tik antroje vietoje, jei žiūrėtume, ko žmonės siekia renovuodami būstą. Dėl to didžiausias dėmesys paprastai yra skiriamas pastato sienų, stogo, langų sutvarkymui, tai yra toms priemonėms, kurios „geriausiai matosi,“ – pasakojo M. Nagevičius.

Padrąsinti gali valstybės parama

Specialisto manymu, prisideda ir gana elementari nedrąsa – neturint galimybių konsultuotis su šią sritį išmanančiais žmonėmis, galinčiais nušviesti investicijų atsiperkamumą, jos gali pasirodyti pernelyg didelės.

„Žmonės, pasiėmę didžiulę paskolą pastato konstrukcijų sutvarkymui tiesiog bijo šią paskolą dar didinti ir įrengti dar ir energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, net jei tai dar sumažintų jų ateities sąnaudas. Taigi priežastys, kodėl šių technologijų diegimas nėra itin populiarus, mano asmenine nuomone, yra daugiau psichologinio, o ne ekonominio ar techninio pobūdžio. Žmonėms, pasiryžusiems investuoti į atsinaujinančių išteklių panaudojimo technologijas, aš rekomenduočiau gerai pasikonsultuoti su šios srities specialistais, nes tai leis pasirinkti optimalias jų konkrečiai situacijai labiausiai tinkančias technologijas ir pasirinkti optimalų jų dydį,“ – rekomendavo M. Nagevičius.

Pasak praėjusiais metais Kauno Technologijos Universiteto 2016 m. skelbtų paskaičiavimų, vidutinė trijų asmenų šeima, gyvenanti nerenovuotame daugiabutyje, suvartoja 2,5 m3 karšto vandens per mėnesį . Norint padengti apie 50 proc. karšto vandens poreikio per metus reikėtų kiekvienam butui įrengti 1,8 m² efektyvaus paviršiaus ploto saulės kolektorių ir 90 litrų akumuliacinę talpą. Investicijos į tokią sistemą siektų apie 380 eurų/m², neįtraukiant projektavimo darbų. Įvertinus galimą valstybės paramą tokia sistema atsipirktų vidutiniškai per 6-7 metus. Dauguma atvejų renkantis kokybiškus vakuuminius saulės kolektorius sistema būtų brangesnė ir atsipirkimo laikas 2-3 metais ilgesnis.

Nauda ir šaliai, ir gamtai

Atliekant renovaciją orientuojamasi ne tik į ekonominę naudą, bet ir aplinkosaugos aspektą – šie du tikslai vienas kitam neprieštarauja. Modernizacija mažina energijos gamybos namui poreikį, išeikvojama mažiau šilumos, kuri senuose pastatuose paprasčiausiai patenka į orą.

Dar vienas grįžtamasis ryšys yra nauda valstybei – tai ir paaiškina, kodėl renovacijos projektai yra finansiškai remiami jos pačios. „Lietuvos valstybei tai apsimoka ir ekonomiškai, nes panaudojus vietinius atsinaujinančius išteklius vietoje importuojamų iškastinių išteklių, gerėja Lietuvos importo eksporto balansas, mažėja ekonominė priklausomybė nuo užsienio šalių, auga šalies viduje kuriamas vidaus produktas,“ – privalumus vardijo ekspertas. Jo žodžiais, „būtent dėl to valstybė ir subsidijuoja tokių technologijų diegimą, dalindamasi valstybės bendrai gaunama nauda su konkrečiais žmonėmis, vykdančiais tokias investicijas“.

Neabejojama, kad su moderniomis technologijomis atnaujinant būstą susipažinti teks vis dažnesniam lietuviui, mat jų populiariėjimas yra globali tendencija.

„Manau, kad ateityje šios technologijos tik populiarės. Žmonės matys gerus pavyzdžius ir bandys juos kartoti, todėl yra būtina švietėjiška veikla, informacijos apie tokius projektus ir pasiektus rezultatus sklaida. Energijos iš atsinaujinančių išteklių panaudojimas populiarės ir augant energijos kainoms, kuo toliau, tuo vis labiau apmokestinant iškastinius energijos išteklius, siekiant mažinti klimato kaitą ir vykdyti ES bei Lietuvos nacionalinius įsipareigojimus,“ – paaiškino M. Nagevičius. Jis taip pat priminė, jog Europos Sąjunga yra išsikėlusi tikslą iki amžiaus vidurio sumažinti teršalų emisiją 80-95%, lyginant su 1990-ųjų lygiu, ir energetikos sektorius, manoma, gali tai įgyvendinti sėkmingiausiai .

Tad renovacija iš tiesų yra kur kas daugiau nei galimybė tiesiog išoriškai pagražinti gyvenamąjį namą, o modernius būdus atnaujinti savo būstą verta priimti su pasitikėjimu – finansinė nauda netruks sugrįžti.

 
Kitos teminės naujienos:
 
Vardas:
El. paštas:
 
Statyba -> Super namų projektai, Mūrinių namų projektai, Karkasinių namų projektai, Rąstinių namų projektai, Pirčių projektai, Kiti projektai, Mūriniai namai, Namai iš blokelių, Plytiniai namai, Gelžbetoniai namai, Rąstiniai namai, Rankų darbo namai, Klijuoto tašo namai, Tekintų rąstų namai, Frezuotų rąstų namai, Karkasiniai namai, Skydiniai namai, Moduliniai namai, Šiaudiniai namai, Pasyvūs namai, Fasadai, Langai, Plastikiniai langai, Mediniai langai, Langai iš aliuminio, Stoglangiai, Durys, Lauko durys, Vidaus durys, Stogai,stogo dangos, Čerpiniai, čerpių stogai, Skiedriniai stogai, Nendriniai stogai, Žemių stogai, Plieninės dangos, Bituminės dangos, Pastatų šiltinimas, Izoliacinės medžiagos, Impregnantai, Technologijos, įrankiai, Pamatai, Juostiniai pamatai, Seklieji pamatai, Gręžtiniai pamatai, Sraigtiniai pamatai, Pamatų statymas Įrengimas -> Klijai ir glaistai Dažai, Sienų ir lubų apdaila, Grindys, grindų dangos, Šildymas, Skysto kuro katilai, Geoterminis Šildymas, Grindinis šildymas, Kieto kuro katilai, Joniniai katilai, IR šildymas, Saulės energija, Dujiniai katilai, Vonios įranga, Gipso kartono sistemos, Marmuras ir granitas, Vėdinimas, Kaminai, Elektros sistemos, Namų valdymo sistemos, Metaliniai katilai , Vonios įrangos statymas , Dažai sienoms
Interjeras -> Baldai, aksesuarai, Interjero kūrimas, Židiniai, krosnelės, Laiptai, laiptų įrengimas, Žaliuzės, roletai, Užuolaidos, Buitinė technika, Užuolaidos miegamajame, Židinių apdailos medžiagos, Laiptų kaina
Aplinka -> Pirtys, pirčių įranga, Aplinkos tvarkymas, Tvoros, vartai, Kubilai, Lieptai, Lauko baldai, pavėsinės, Baseinai, fontanai, Pirčių įrengimo kaina , Tvoros vartai , Pavėsinių gamyba , Baseinų technologijos
2009-2020 Visos teisės saugomos © UAB "Super namai", Lazdynų g. 21-111 , Vilnius , tel.: (8~614) 1444 2, info@supernamai.lt