Temos:


Naujos įmonės:

Kokio tipo namą statytumėtės ?
Skydinį
Karkasinį
Rąstinį
Mūrinį
Šiaudų


news
Naujienos

 

Kada vėjo energetika bus panaudota ir Baltijos jūroje?
2019-12-16 Šaltinis: Lina Mrazauskaitė, Diena.lt

Planuojama, kad vėjo parkai Baltijos jūroje gaminti elektros energiją galės pradėti iki 2030 m. Šie parkai esą elektros energija aprūpintų visą šalies ūkį, sumažintų jos kainas ir importo apimtis. Tačiau vėjo malūnai Baltijos jūroje vis dar nesisuka. Užtat jaučiama vis didesnė konkurencija tarp vėjo energetiką plėtojančio verslo ir čia ėmusios investuoti valstybės.


Kada vėjo energetika bus panaudota ir Baltijos jūroje?
Nuotr. quifinanza.it

Žada mažesnes kainas

 

Šią vasarą Energetikos ministerijos užsakymu atlikta mokslininkų studija parodė, kad Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje galima įrengti apie 3,35 GW vėjo turbinų, o geriausios vietos vėjo parkams plėtoti – 30 km nuo kranto ties Šventąja, netoli sienos su Latvija. Studijoje pateikti skirtingose zonose galimi statyti įvairių galingumų – 200, 300, 400 arba 500 MW galios – vėjo elektrinių parkai. Šiuo metu šalies teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje kol kas nėra nė vieno vėjo parko.

 

Preliminariais vertinimais, vėjo parkai Baltijos jūroje galėtų pradėti gaminti elektros energiją iki 2030 m. Ministerijos teigimu, Vyriausybė iki 2020 m. pabaigos turi priimti sprendimą dėl vėjo energetikos plėtros Baltijos jūroje. Esant palankiam sprendimui, aukcionai būtų skelbiami 2022 m. Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis "Kauno dienai" sakė, kad teoriškai 3,35 GW vėjo parkas galėtų pagaminti 13,5 TWh elektros energijos arba daugiau nei Lietuvos metinis poreikis.

 

Tačiau norint įrengti tokios galios vėjo elektrinių parką jūroje reikalingos papildomos investicijos į tinklų ir balansavimo infrastruktūrą. Šiuo metu, kaip teigė viceministras, galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad leidimai naudoti Lietuvos jūrinę teritoriją atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išduodami konkurso būdu. Konkurse galės dalyvauti tiek valstybinės, tiek privačios įmonės. Konkursai bus organizuojami tik Vyriausybei patvirtinus, kokios galios elektrinės ir kokioje jūrinės teritorijos dalyje jas yra tikslinga plėtoti. Konkurso būdu leidimai bus išduodami asmenims, kurie bus pripažinti konkurso laimėtojais pagal mažiausios kainos kriterijų elektros energijos gamybai iš vėjo energijos, įsipareigos balansavimo sąnaudas padengti savo lėšomis ir atitiks kitas sąlygas.

"Tikslas – turėti kuo didesnę konkurenciją tarp investuotojų į vėjo elektrinių parką jūroje, kas užtikrins mažiausias atsinaujinančios energijos kainas vartotojams. Projektų atsiperkamumas ir paramos vėjo elektrinėms modelis bus vertinami, derinant valstybės pagalbos schemą kartu su Europos Komisija bei rengiant Vyriausybės nutarimą dėl tikslingų plėtoti galių ir vietovių vėjo elektrinių jūroje vystymui. Vėjo elektrinių parkai padės sumažinti elektros energijos kainas bei importo apimtis", – tikino R.Kėvelaitis.


Kaltinimai dėl vilkinimo

 

Tačiau Lietuvos vėjo energetikų asociacijos (LWEA) prezidentas prof. dr. Stasys Paulauskas sakė, kad vėjo elektrinės Baltijos jūroje jau seniai galėjo veikti ir aprūpinti visą šalį elektra, tačiau esą nuo pat pirmų vėjo energetikos plėtros žingsnių sulaukta pasipriešinimo.

 

Anot jo, nuo 1993 m. vėjo energetikos šaką ėmusi plėtoti asociacija susidūrė su "nežmonišku pasipriešinimu iš valstybės, Vyriausybės ir pagrindinės valstybinės įmonės "Lietuvos energija" (dabar – "Ignitis") suinteresuotų asmenų pusės." Esą pirma jie teigė, kad Lietuvoje vėjo nėra, po to – kad vėjo malūnai sutrikdys elektros tinklų darbą.

 

O dabar valstybės įmonė "Ignitis" nusprendė pasivogti privačių bendrovių ir mokslininkų atlikto daugiamečio darbo rezultatus ir nukelti žaliosios energetikos plėtrą dešimtims metų. "O dabar valstybės įmonė "Ignitis" nusprendė pasivogti privačių bendrovių ir mokslininkų atlikto daugiamečio darbo rezultatus ir nukelti žaliosios energetikos plėtrą dešimtims metų, – sakė S.Paulauskas. – Vėjo energetikos šaką sukūrė Lietuvos verslininkai ir juos vienijanti Lietuvos vėjo energetikų asociacija. Valstybės įmonėse ir ministerijose nebuvo ir dabar nėra vėjo energetikos specialistų, todėl jie ir priešinasi naujovėms, kurių nesupranta, ir negali parengti teisės aktų."

 

Jūrinę vėjo energetiką, anot pašnekovo, asociacija plėtoja nuo 2002 m. Asociacijos inicijuotame ir parengtame Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, kurį Seimas priėmė 2011 m., buvo numatyta, kad vyriausybė iki 2013 m. parengs aukcionų ir leidimų statyti jūroje vėjo elektrines tvarką.

 

Pagal įstatymą esą buvo suteikta viltis verslininkams investuoti į jūrinių vėjo parkų tyrimus. Keturios bendrovės atliko tyrimus, pasitvirtino poveikio aplinkai ataskaitas bendram 1 500 MW galios jūros vėjo elektrinių įrengimui. Šios elektrinės, kaip pastebėjo S.Paulauskas, jau galėjo būti įrengtos ir padengti visą Lietuvoje vartojamos elektros energijos poreikį. Tačiau, pašnekovo įsitikinimu, kažkas Lietuvoje ir užsienyje gerai uždirba iš elektros importo, tad nepageidauja, kad Lietuva pati apsirūpintų nuosava pigia ir ekologiška elektros energija. Jis akcentavo, kad iš Lietuvos kas metus už elektros importą išvežama daugiau nei 300 mln. eurų, už kuriuos "Rytų elektros tiekėjai gamina tankus ir raketas, kuriomis žvangina Lietuvos pašonėje."

 

"Todėl prieš keletą metų kažkokie neaiškūs, dabar jau nedirbantys Vyriausybėje, asmenys inicijavo minėto įstatymo pakeitimą, pagal kurį visas atliktas verslininkų darbas, vystant jūros vėjo elektrinių projektus, buvo nubrauktas. Nors jau esame jūrą gerai ištyrinėję ir turime parengtus projektus, įstatymu numatyta jūrą dar tyrinėti ir po 2022 m. rengti aukcionus. Pagal piktavalių kenkėjų ir uždirbančiųjų iš elektros importo sumanymus, pirmosios vėjo elektrinės jūroje pradėtų veikti apie 2030 m. Visą šį laiką tiekėjai turėtų gražaus biznio. Nereikia būti energetiku, kad suprastum, jog per valstybės įmonę "Ignitis" ir Energetikos ministeriją prieš Lietuvos interesus veikia kažkuri užsienio šaknų mafija, kurios atskleidimas turi būti VSD reikalas", – tvirtino S.Paulauskas.

 

Nesąžininga konkurencija

 

S.Paulausko pastebėjimu, visame pasaulyje vėjo elektrines stato privatūs asmenys. "Sausumoje yra vadinamųjų vėjo kooperatyvų praktika Švedijos Gotlando saloje, Danijoje ir Vokietijoje, kur patys vartotojai susideda ir savo lėšomis įsirengia vėjo elektrinių parkus. Jūroje vėjo elektrines daugiausia stato privačios kompanijos. Jo teigimu, vienintelė įmonė "Ignitis" atvirai deklaruoja savo planus plėtoti jūros vėjo energetiką, telkia stambius užsienio investuotojus. Todėl asociacija daro išvadą, kad būtent ši "daugybę metų žlugdžiusi vėjo energetiką kompanija" siekia perimti jūros vėjo energetikos sektorių.

 

"Kad "Ignitis" traukia antklodę ant savęs, nėra paslaptis. Bėda tik, kad jūros vėjo energetika yra labai sudėtinga sritis, reikalaujanti šios srities specialistų. Todėl, neturint specialistų, šių projektų įgyvendinti neįmanoma. Tad ir dėl šios priežasties vėjo elektrinių jūroje nematysime dešimtis metų", – įsitikinęs asociacijos prezidentas. Jeigu aukcionų tvarka būtų parengta iki 2022 m., ji esą sukurtų pranašumą valstybės įmonei ir tikrieji iniciatoriai liktų toli už borto.

 

"Teisine kalba galime įžvelgti valstybės kaltę: dėl "apgautų lūkesčių", "verslo perėmimo sukčiavimo būdu", "lygių konkurencijos galimybių pažeidimo", "žaliojo augimo stabdymo", "sukčiavimo stambiu mastu" ir t.t. Bet kuriuo atveju, dabar jūrinės vėjo energetikos plėtros teisė yra pasukta prieš ES žaliosios vėjo energetikos plėtrą kažkurių asmenų ir, ko gero, nedraugiškų užsienio valstybių naudai", – konstatavo S.Paulauskas. "Ignitis" ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius teigė, kad apie konkrečias investicijų sumas bendrovė kol kas dar negali pakomentuoti, nes nėra atliktų techninių tyrimų ir kitų detalių. Anot jo, "Ignitis renewables" ieško strateginio partnerio, su kuriuo kaip mažasis partneris galėtų įgyvendinti vėjo parko jūroje projektą tam, kad įgytų daugiau žinių šioje srityje, ir tai esą nėra tiesiogiai susiję su galimais aukcionais. Bendrovė sakė nesanti susipažinusi su asociacijos teiginiais, kad bendrovė anksčiau buvo suinteresuota stabdyti vėjo energetikos plėtrą, o dabar – atidėti vėjo parką jūroje dešimtims metų. Todėl jų esą nevertina.

 

"Norime atkreipti dėmesį į tai, kad "Ignitis grupė" yra viena iš atsinaujinančios energetikos sektoriuje veikiančių įmonių, o sprendimus dėl reguliavimo priima valstybės institucijos, ne įmonės", – pridūrė "Ignitis" atstovas. Norint, kad būtų vystomi kuo efektyvesni vėjo energijos parkai, būtina užtikrinti konkurenciją. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Europoje vėjo jėgaines stato ir valstybės valdomos įmonės, ir privatūs asmenys – priklausomai nuo to, kas konkrečiu atveju sugeba pasiūlyti konkurencingesnę kainą aukcionuose. Vienas sėkmingiausių valstybės valdomų įmonių pavyzdžių jūrinio vėjo srityje, anot pašnekovo, yra Danijos valdoma įmonė "Orsted", kuri sėkmingai plėtoja vėjo parkus.

 

"Norint, kad būtų vystomi kuo efektyvesni vėjo energijos parkai, būtina užtikrinti konkurenciją. Tai galima pasiekti, kai aukcionuose dalyvauja kuo daugiau įmonių – tiek valstybės kapitalo, tiek privataus kapitalo. Pasaulyje ir mūsų regione yra daug sėkmingų pavyzdžių, kai energetikos projektus vysto valstybės kapitalo įmonės. Pavyzdžiui, Švedijos "Vattenfall", Danijos "Orsted", Estijos "Enefit" ar Suomijos "Fortum", – nurodė A.Ketlerius. Kraštovaizdžio nesudarkys Teigiama, kad jūrinis vėjas yra vienas perspektyviausių ir efektyviausių atsinaujinančių energijos išteklių ir į jo plėtrą krypsta daugelio valstybių žvilgsniai. Studijoje nurodyta, kad 30 km atstumu nuo kranto ties Šventąja vėjo greitis siekia 9–10 m/s per sekundę, o jūros gylis – 25–40 metrų. Šalia driekiasi infrastruktūros koridoriai.

 

S.Paulausko teigimu, jūroje vėjo yra trečdaliu daugiau negu sausumoje. Todėl rudens – pavasario mėnesiais jūros vėjo elektrinės veikia visa galia apie 60 proc. laiko ir tai labai efektyvu. Paklaustas, ar įrengus 3,35 GW vėjo turbinas būtų išnaudotas visas potencialas, S.Paulauskas teigė, kad 1500 MW pakaktų tam, kad nebereikėtų importuoti elektros iš užsienio. Anot jo, Lietuva kasmet suvartoja per 40 TWh – maždaug po 10TWh tenka kiekvienam iš 4 sektorių: elektros gamybai, daugiabučiams, individualiems namams šildyti ir transportui. Pagal ES darnaus judumo planus, visuose šiuose sektoriuose atsisakoma iškastinio kuro ir pereinama prie elektros vartojimo, todėl ateityje elektros energijos reikės vis daugiau.

 

Nors dėl sudėtingesnių pamatų ir povandeninių elektros tinklų jūrinės vėjo elektrinės yra šiek tiek brangesnės už sausumos, tačiau šį trūkumą, anot S.Paulausko, atperka labai didelė vėjo parkų galia. Be to, vėjo elektrinių savikaina staigiai krenta ir pinga jose pagaminta elektros energija. Tiek asociacijos prezidentas, tiek Energetikos ministerija taip pat ramina, kad šis šalies energetikai reikšmingas projektas Lietuvos kraštovaizdžiui nepakenks. R.Kėvelaitis taip pat patikino, kad esant geram matomumui vėjo elektrinės plika akimi nuo kranto bus faktiškai nepastebimos. Anot S.Paulausko, dėl sausumos vėjo elektrinių statybų netoliese gyvenantys asmenys prieštarauja dėl to, kad surado pasipelnymo būdą – siekia piniginės naudos iš vėjo elektrinių statytojų. Tačiau jūroje, kaip teigė pašnekovas, "godūs kaimynai negyvena."

 
Kitos teminės naujienos:
 
Vardas:
El. paštas:
 
Statyba -> Super namų projektai, Mūrinių namų projektai, Karkasinių namų projektai, Rąstinių namų projektai, Pirčių projektai, Kiti projektai, Mūriniai namai, Namai iš blokelių, Plytiniai namai, Gelžbetoniai namai, Rąstiniai namai, Rankų darbo namai, Klijuoto tašo namai, Tekintų rąstų namai, Frezuotų rąstų namai, Karkasiniai namai, Skydiniai namai, Moduliniai namai, Šiaudiniai namai, Pasyvūs namai, Fasadai, Langai, Plastikiniai langai, Mediniai langai, Langai iš aliuminio, Stoglangiai, Durys, Lauko durys, Vidaus durys, Stogai,stogo dangos, Čerpiniai, čerpių stogai, Skiedriniai stogai, Nendriniai stogai, Žemių stogai, Plieninės dangos, Bituminės dangos, Pastatų šiltinimas, Izoliacinės medžiagos, Impregnantai, Technologijos, įrankiai, Pamatai, Juostiniai pamatai, Seklieji pamatai, Gręžtiniai pamatai, Sraigtiniai pamatai, Pamatų statymas Įrengimas -> Klijai ir glaistai Dažai, Sienų ir lubų apdaila, Grindys, grindų dangos, Šildymas, Skysto kuro katilai, Geoterminis Šildymas, Grindinis šildymas, Kieto kuro katilai, Joniniai katilai, IR šildymas, Saulės energija, Dujiniai katilai, Vonios įranga, Gipso kartono sistemos, Marmuras ir granitas, Vėdinimas, Kaminai, Elektros sistemos, Namų valdymo sistemos, Metaliniai katilai , Vonios įrangos statymas , Dažai sienoms
Interjeras -> Baldai, aksesuarai, Interjero kūrimas, Židiniai, krosnelės, Laiptai, laiptų įrengimas, Žaliuzės, roletai, Užuolaidos, Buitinė technika, Užuolaidos miegamajame, Židinių apdailos medžiagos, Laiptų kaina
Aplinka -> Pirtys, pirčių įranga, Aplinkos tvarkymas, Tvoros, vartai, Kubilai, Lieptai, Lauko baldai, pavėsinės, Baseinai, fontanai, Pirčių įrengimo kaina , Tvoros vartai , Pavėsinių gamyba , Baseinų technologijos
2009-2020 Visos teisės saugomos © UAB "Super namai", Lazdynų g. 21-111 , Vilnius , tel.: (8~614) 1444 2, info@supernamai.lt