Gyvatvorė suteikia ramybės, žalumos, sulaiko dulkes, prisotina orą deguonimi. Žiemą ji sulaiko vėją ir sniegą ir vėlgi suteikia žalumos, kurios taip trūksta tamsiuoju metų laiku.
„Kiekvienas atvejis yra vis kitoks. Tai kūrybinis darbas. Kliento kiemas – kai atskiras paveikslas, kurį tapai kaskart iš naujo, - teigia gyvatvorių sodinimo ir priežiūros specialistas Algirdas Aušrotas. - Vienas nori pasislėpti nuo kaimyno, kitam matyti augalus yra labiau priimtina nei mūro ar medžio tvoras... Vasarą gyvatvorė sulaiko drėgmę, o jos šešėlyje yra maždaug 2-5 laipsniais vėsiau negu atviroje vietoje”.
Augalai gyvatvorėms
Gyvatvorėms tinka tiek spygliuočiai, tiek lapuočiai augalai. „Yra, pavyzdžiui, žmonių, kurie nemėgsta tujų. Tokiems galima pasiūlyti didžiulę įvairovę kitų augalų. Kadangi aukšta gyvatvorė meta didelį šešėlį, daržas paprastai jos kaimynystėje nesodinamas”, - teigia pašnekovas.
Anot jo, gyvatvorės yra skirstomos į žemas (0,5-0,7 cm), vidutinio aukščio (0,5-1,5 m) ir aukštas (didesnės nei 1,5 m). Žemesnės nei 50 centimetrų dar vadinamos apvadinėmis gyvatvorėmis, kurių paskirtį pasako jų pavadinimas. Žinant, kokios gyvatvorės reikia, belieka pasirinkti tinkamus augalus ir jau galima pradėti individualius poreikius atitinkanti formavimą.
Pakalbėsime apie kelis dažniausiai gyvatvorėms naudojamus augalus.
„Natūraliai augančioms ir žydinčioms gyvatvorėms puikiai tinka raugeriškis, atpažįstamas iš geltonų žiedų ir purpurinės spalvos uogų, - tęsia A. Aušrotas. - Sodinama kas 45 centimetrai (šiuo ir kitais atvejais intervalai dar priklauso nuo norimo gyvatvorės tankio). Karpomas iškart nužydėjus.
Kitas rekomenduotinas augalas - dygialapis bugienis. Žydi baltais žiedais. Sodinamas kas 45-60 cm. Tinkamas karpymo laikas - rugpjūčio pabaiga.
Kaulenis. Balti žiedai, raudoni vaisiai. Sodinamas kas 45-60 cm. Karpomas nubyrėjus vaisiams.
Dyglainė. Raudonos uogos, balti žiedai. Sodinama kas 60 cm, o karpymo laikas - vasaros pabaiga. Tuomet pašalinami į išorę augantys bei peržydėję ūgliai”, - pasakoja žinovas.
Gyvatvorėms tinka ir lapus metantys augalai. Vienas iš tokių - Tunbergo raugerškis. Jo „gerbėjus” džiugina raudonos uogos, geltoni žiedai, o rudenį - dar ir raudoni lapai. Sodinamas kas 30-40 cm. Jei norima pakeisti formą - tai atliekama iškart po žydėjimo.
Iš šios augalų grupės dar paminėčiau krūminę sidabražolę, (sodinama kas 0,6-1,2 m, tinkamiausias laikas karpyti – pavasaris), forsitija (sodinama kas 45 cm, kaskart po žydėjimo iškarpant senas šakas), vienpiestė gudobelė (sodinama kas 45-60 cm, žiemą iškarpant nereikalingas šakeles) ir riešutinis lazdynas. Sodinamas kas 45-60 cm. Šie augalai karpomi jiems peržydėjus”.
Karpomoms gyvatvorėms skirti šie visžaliai augalai: buksmedis (sodinamas kas 30 cm, kiparisas (sodinamas kas 75 cm). Ligustras (sodiname kas 30 cm), sausmedis (sodinamas kas 30 cm), europinis kukmedis (sodinti kas 60 cm). O tinkamas šių augalų karpymo laikas – du-tris kartus vegetacijos metu. Išimtis tuja „Fastigiata” (sodinti kas 60 cm). Tinkamiausias jos karpymo laikas - pavasaris ir rudens pradžia.
Dar keli lapus metantys augalai: paprastasis bukas (sodinamas 1,2-6 m intervalais). Karpymo laikas - vieną kartą, vasaros pabaigoje, vienapiestė gudobelė (sodinama kas 1,5-3 m). Geriausia karpyti du kartus - rudenį ir vasarą. Paprastasis skroblas (sodinamas 1,5-6 m intervalais). Karpomas vieną kartą nuo vasaros vidurio iki pabaigos.
Kalninės pušys
„Gyvatvorėms puikiai tinka kalninės pušys. Kalninės pušys sodinamos kas 60-100 cm viena nuo kitos. Formuojamos gegužės mėnesį, kai ištįsta pumpurai. Tada viršūninius nugnybiame, palikdami maždaug 0,5-1 cm ūgliukus. Šitaip skatiname augalus labiau šakotis. Kalninės pušys užauga iki 3-4 metrų aukščio. Dirvai ir drėgmei nėra reiklios. Jeigu vis dėlto reikia žemesnės gyvatvorės, galima sodinti kalninės pušies atmainą „Pumilio”. Per 15 metų šie augalai teužauga 0,6 m į aukštį ir 0,8-1 m į plotį. Lajos forma būna netaisyklingai rutuliška ar pusrutuliška. Šakos tankios, kylančios. Patinka saulėta vieta ir pusiau pavėsis”, - tęsia A. Aušrotas.
Gyvatvorėms - eilėms ir “sienoms” - galima rinktis įvairias šių augalų rūšis: vakarinė tuja, paprastasis kadagys, europinis kukmedis, tarpninis kukmedis, kanadinė cūga.
Žemoms gyvatvorėms, takelių kraštams apsodinti ar ornamentams išryškinti galima rinktis paprastąjį kadagį, elgutes arba tujas. Beje, šių augalų pasirinkimas bene plačiausias tiek formų, tiek ir aukščio įvairove.
Dar keli patarimai
Apsisprendus, kokios gyvatvorės norima bei kurioje vietoje ji bus, tam, kad augalai augtų vienodai, kasti geriau ne atskiras duobes, bet vieną išilgą griovį, o sodinant išlaikyti reikiamus intervalus tarp augalų. Tada jie vienodai augs į aukštį. Būtina paruošti tinkamą dirvą. Jei ji prasta – pagerinti juodžemiu. Po sodinimo augalus reikia palieti, galima ir pamulčiuoti. Jei formuojate augalų sieną - apkarpykite tik šonines šakeles, viršūnės karpomos tik tuomet, kai gyvatvorė pasiekia reikiamą aukštį. Karpyti spygliuočius pakanka kartą arba du sykius metuose. Formuojant sieną, jai galima suteikti norimą formą. Reikėtų atminti, kad gyvatvorės turėtų kiek platėti į apačią, nes su laiku apačios yra linkusios retėti.
Pasak pašnekovo, perkant augalus gyvatvorei, geriau kai jie esti vazonuose. O jeigu iškasti iš žemės, praktiškai tą pačią dieną jie turi būti pasodinti naujoje vietoje. Taigi, parsivežus duobės jau turi būti paruoštos. Tuo tarpu vazonuose esančius augalus galima pernešti ieškant geriausios pozicijos, neskubėti. Taip daug patogiau.
Formuojant gyvatvorę galima „žaisti” augalų formomis, spalvomis ir kontrastais. Tačiau figūrinis augalų karpymas - atskira tema. Tręšiama ne anksčiau kaip 3 mėnesiai po pasodinimo, nes trąšos gali pažeisti šaknis. „Tik ką pasodintas augalas metus tarytum ”svarsto”, ką jam daryti toliau, todėl pirmaisiais metais per vis geriausia jam „neįkyrėti”, - siūlo A. Aušrotas.
Romualdas Baliutavičius, Snaujienos.lt
